- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1621-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16597-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- BUAB ,,Bagel Cafe“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,Bagel Cafe“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės V. K. turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Bagel Cafe“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. K. 13 070,91 Eur žalos atlyginimo ir nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, areštą bei priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB ,,Bagel Cafe“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Bankrotų administravimo grupė“. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 21 d. Pažymėtina, kad įmonės vadove iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė V. K. Bankroto administratorius, patikrinęs visus įmonės dokumentus, nustatė, jog kai kurie įmonės vadovo atlikti veiksmai prieštaravo įmonės ir jos kreditorių interesams bei padarė žalos tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nors ir žinojo, kad ieškovas veikė nuostolingai, tačiau grąžino įmonės akcininkams ir atsakovei, kaip vadovei, paskolas, kurios sudaro 7 935,59 Eur dydžio sumą. Be to, nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo gaunami kreditorių priminimai bei pretenzijos dėl įsiskolinimų. Pateikti duomenys, patvirtina ieškovo sunkią finansinę būklę. Taip pat atsakovė nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. išmokėjo darbuotojams premijas už 5 135,32 Eur, iš kurių buvo išmokėta ir pačiai atsakovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigė, jog atsakovė savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau jos vadovaujamos įmonės interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo BUAB ,,Bagel Cafe“ prašymą tenkino ir areštavo atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ir/ar atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir/ar turtu atsiskaityti su ieškovu. Teismas išaiškino, kad asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nurodė, kad ieškovo BUAB ,,Bagel Cafe“ reikalavimai yra turtinio pobūdžio, kildinami iš deliktinės atsakomybės, o įvertinus tai, kad atsakovės V. K. reali turtinė padėtis nėra žinoma, taip pat tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo, ieškinio suma (13 070,91 Eur) atsakovei laikytina didele, taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į kilusio ginčo pobūdį, yra pagrindas laikyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei ieškinio kaina.
Teismas konstatavo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovui bei kitiems su juo susijusiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. bei ekonomiškumo principu, reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovei nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmiausiai areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 13 070,91 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę ir/ar atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ir naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis bei turtu atsiskaityti su ieškovu.
Atsakovė V. K. atskiruoju skundo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo BUAB ,,Bagel Cafe“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodė, jog buvimas fiziniu asmeniu savaime nereiškia, kad bet kuri turtinio reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto: dalį žemės sklypo Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 17 261 Eur; žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio kaina šiuo metu yra 45 000 Eur. Atsakovė teigia, jog minėti duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog jos turimo turto vertė daugiau kaip tris kartus viršija byloje pareikšto ieškinio sumą. Taigi, šiuo atveju atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tik preliminariai vertino ieškinio sumos įtaką teismo sprendimo įvykdymo galimybėms, neturėdamas jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Bagel Cafe“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovės V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų manyti, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių nebus bandoma areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Be to, su atskiruoju skundu pateikti dokumentai neįrodo atsakovės turto vertės, nes konsultacinė pažyma nėra dokumentas, turintis teisinę galią, kadangi ji neatitinka norminiais aktais nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, todėl yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Taip pat dalies išvardinto turto savininkas yra atsakovės vyras, kas atitinkamai sumažintų išvardintų objektų vertę, jei tokia būtų nustatinėjama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Taip pat tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Bagel Cafe“ iškėlė bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad UAB ,,Bagel Cafe“ pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai ženkliai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovė V. K., kaip įmonės vadovė, taip pat neatsiskaito su savo darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas yra nemokus ir vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius, todėl UAB ,,Bagel Cafe“ iškėlė bankroto bylą.
Ieškovas 2015 m. kovo 26 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 13 070,91 Eur žalos atlyginimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, areštą bei priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas preliminariai įvertina pareikštus reikalavimus, tačiau taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo vertinti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma atsakovei yra 13 070,91 Eur. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovės galimą mokumą.
Minėta, kad ieškovo reikalavimas atsakovei sudaro 13 070,91 Eur dydžio sumą, kuri atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didelė, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė, kaip pirmosios instancijos teismas konstatavo, yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir kita. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Šiuo atveju, atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių jos gerą finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, tai yra įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie atsakovės gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad reikalavimo suma jai nėra didelė. Pažymėtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė tik informacinio pobūdžio duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą (b. l. 149-155). Taip pat pateikė informaciją apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą (b. l. 156-174), kuris priklauso ir jos sutuoktiniui. Tačiau minėta informacija iš esmės nepatvirtina atsakovės gaunamų pajamų, finansinių įsipareigojimų bei mokumo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. gegužės 12 d. nutartį, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, jog būtų išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.