Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-18-674/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2-18-674/2012
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00742-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
„B. I. C.“ SE, V. M.
Advokatai
Osvaldas Radimonas, Danutė Činčiuvienė
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
(S)
Civilinė byla Nr. 2-18-674/2012(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00742-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16., 116.1. .
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.kovo 1 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant ieškovei V. U.,ieškovės atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

atsakovams „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje atstovei M. P..

atsakovui V. M.,atsakovo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovams „B. I. C.“ SE filialui Lietuvoje, V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos, sužalojus sveikatą, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama teismo priteisti jai iš atsakovų „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje ir V. M. 2226,00 Lt turtinės žalos ir 10000,00 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas: advokato atstovavimo išlaidas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje ir advokato atstovavimo išlaidas civilinėje byloje.

Ieškovė paaiškino, kad 2011-05-20 jai einant į darbą pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku ikiteisminio tyrimo metu pripažintas atsakovas V. M., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas „B. I. C.“ SE filialas Lietuvoje. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota kairės rankos alkūnė ir prakirstas viršugalvis. Ekspertas nustatė, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl eismo įvykio ji patyrė turtinę žalą. Nepataisomai buvo sugadinti jos vilkėti drabužiai: švarkas – 600 Lt, palaidinė – 80 Lt, kelnės – 150 Lt, apatinis trikotažas – 170 Lt, bateliai – 250 Lt. Nuo automobilio smūgio iškrito ir buvo apgadintas mobilus telefonas „Nokia“- 600 Lt, du kartus vyko į Jurbarką pas teismo medicinos ekspertą (2011-05-24 ir 2011-06-01), todėl kurui išleido 100 Lt, už teismo medicinos specialisto išvadą sumokėjo 46 Lt, Vaistams tvarsliavai išleido 230 Lt .Viso jai padaryta 2226 Lt turtinė žala. Be to, jai padaryta ir neturtinė žala, nes patyrė itin daug nepatogumų po šio eismo įvykio. Skaudėjo sumuštas vietas, ypač galvą. Galvos negalėjo plauti ilgą laiką, nes gijo žaizda. Turėjo gerti nuskausminamuosius, nes jautė skausmą. Žaizda galvoje nesugijo iki šiol, todėl negali įprastai tvarkytis savo plaukų. Be to, atsirado baimės pojūtis eiti pėsčiųjų perėja. Šie nemalonūs pojūčiai nepraeina iki šiol. Būdama atsakinga už savo darbą, ji ir po eismo įvykio dirbo, nors po patirto fizinio sužalojimo ir psichologinės traumos jautėsi blogai. Patirtą moralinę žalą įvertino 10000 Lt. Prašo priteisti teismo turtinę ir neturinę žalą iš atsakovų, nes padarius eismo įvykio metu jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, ir jos patirtos žalos niekas neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Neneigia fakto, kad 2011-05-20 atsitrenkė į kito automobilio, sustojusio prieš pėsčiųjų perėją, galą. Tyčia ieškovės sužaloti nenorėjo, tai įvyko dėl neatsargumo. Jis vairavo techniškai tvarkingą automobilį, turėdamas teisę jį vairuoti, būdamas blaivus, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovei turtinę ir neturtinę žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Be to, pareikštas turtinės ir neturtinės žalos dydis labai didelis, jis nepagrįstas jokiais įrodymai. Jo materialinė padėtis sunki, kartu su drauge augina mažametį sūnų, kuris turi sveikatos problemų. Mano, kad jis yra netinkamas atsakovas , todėl prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Atsakovas „B. I. C.“ SE filialas Lietuvoje (buvęs pavadinimas B. akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje) nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Atsakovui, kaip draudikui, nėra taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Atsakovas priėmė sprendimą ieškovei išmokėti 81,00Lt už teismo medicinos specialisto išvadą ir vykimą pas teismo med. ekspertą ir 200,00 Lt už eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą. Kita prašoma priteisti turtinė žala nėra įrodyta.. Draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti buvo apskaičiuota įvertinus ieškovės patirtus sužalojimus eismo įvykio metu, traumos pobūdį, jos sunkumą, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mąstą. Sprendimas išmokėti 200,00 Lt dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti pagrįstas tuo, jog įvykio metu patirtų sužalojimų simptomatika per 10 dienų turėjo visiškai pranykti, o Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p. numatyta, kad už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų neturtinės žalos. Papildomai ambulatorinis gydymas ieškovei tęsiamas nebuvo ir jokie medicininiai dokumentai nebuvo pateikti, todėl atsakovo atstovė mano, kad sprendimas išmokėti 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisingas. Dėl rūbų sugadinimo, jie žalos neatlygino, nes nebuvo pateikti jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, patys rūbai, taip pat nepateikti vaistų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat nepateiktas mobilusis telefonas nei jo įsigijimo dokumentai. Be to ieškovė paaiškino, kad telefonas priklauso jos darbovietei , o ne jai asmeniškai. Draudimo kompanija laiko, kad yra pilnai atlyginusi nukentėjusiajai ir turtinę , ir neturtinę žalą.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš 2011-07-15 Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo (b.l. 6-7) matyti, kad 2011-05-20 eismo įvykio kaltininku nustatytas atsakovas V. M., tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00261-11 pagal LR BK 281 str. 1 d. nutrauktas, nes pagal minėtą straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdęs kito žmogaus sveikatą, o ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 9) matyti, kad po 2011-05-20 įvykusios medicininės apžiūros, ieškovės būklė pagerėjo, ji išleista į namus. Iš 2011-05-20 galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 759 (b.l. 10) matyti, kad trauminių pakitimų galvos smegenyse nėra. Iš 2011-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G 210/11(10) (b.l. 8) matyti, kad 2011-05-20 eismo įvykio metu ieškovei padaryta poodinė kraujosruva kairės alkūnės sąnaryje, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio atsikišusios viršutinės dalys, kelio danga ir pan., mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 3-5 paros iki tyrimo (tyrimas pradėtas 2011-05-24), galimai ir nurodomu būdu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Iš pažymos (b.l. 12) matyti, kad ieškovė nuo 2007-09-03 dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Iš 2011-06-20 liudytojo apklausos protokolo (baudž. byla Nr. 82-1-00261-11, b.l. 47) matyti, kad liudytojas E. A. padėjo sužalotai ieškovei apsivalyti galvą, nes iš jos bėgo kraujas. Ką nukentėjusi moteris buvo apsirengusi, liudytojas negalėjo pasakyti, nes neprisiminė. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovei buvo sužalota galva, iš kurios bėgančiu krauju buvo sugadinti ieškovės vilkėti rūbai.

Iš draudimo sutarties (b.l. 27) matyti, kad 2011-05-20 eismo įvykio metu atsakovo V. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu B. akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje. Iš pretenzijos (b.l. 56-58) matyti, kad ieškovė 2011-11-23 kreipėsi į atsakovą „B. I. C.“ SE filialą Lietuvoje dėl atsakovo V. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš atsakymo į pretenziją matyti, kad atsakovas „B. I. C.“ SE filialas Lietuvoje, remdamasis pateiktais bei surinktais dokumentais, priėmė sprendimą išmokėti 81,00 Lt už teismo medicinos specialisto išvadą ir kelionę pas ekspertą ir 200,00 Lt už eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą.

Iš mokėjimo nurodymo (b.l. 11) matyti, kad ieškovė Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėjo 46,00 Lt už suteiktas paslaugas. Iš teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvitų (b.l. 15,16) matyti, kad ieškovė advokatei sumokėjo 2000,00 Lt už suteiktas teisines paslaugas.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t.y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo .

Po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str.).

Žalos atlyginimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovų „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje ir V. M.. Įvykio kaltininkas V. M. buvo apsidraudęs transporto priemonę „B. I. C.“ SE filiale Lietuvoje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas moka šio įstatymo nustatyta tvarka išmoką dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu atsakingam draudikui sumokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį (TPVCAPD įstatymo 13 str. 2 d.)

Patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Ieškovė prašė priteisti autoįvykio metu patirtos turinės žalos atlyginimą, kurią sudaro autoįvykio metu sunaikinti rūbai, telefonas, transporto išlaidos, išlaidos vaistams. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. r. a. a. d. v. UAB „M. ž.s“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Pagal LR civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Draudimo kompanija atlygino ieškovei turtinę žalą 81 lt., likusi neatlyginta turtinė žala 2145 lt. Teismas , vertindamas žalos dydį laiko, kad įrodyta ,kad ieškovei tikrai po patirto sužalojimo reikėjo tvarsliavos, vaistų žaizdai praplauti, nuskausminamųjų vaistų, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, byloje pateiktais įrodymais laiko, kad pirkdama tvarsliavą ir vaistus ieškovę turėjo 170,00 lt. išlaidų ir jos priteistinos iš draudimo kompanijos.

Draudimo kompanija apmokėjo ieškovės patirtas išlaidas kelionei pas teismo med. ekspertą 35,00 lt.Tačiau ieškovė paaiškino, kad pas teismo med ekspertą važiavo du kartus, antrą kartą važiavo pasiimti specialisto išvados. Jos parodymus patvirtina ir pati specialisto išvada, ( b.l.8) iš kurios matyti, kad ji buvo pradėta 2011-05-24, o baigta 2011-05-31. Reiškia ne tą pačią dieną . Dėl to teismas laiko, kad už vykimą pas teismo med. ekspertą ieškovei turi būti iš draudimo kompanijos priteista 35 Lt. už, vykimą pas teismo med. ekspertą.

Pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad ieškovės rūbai buvo sutepti krauju ir sugadinti. Ieškovės socialinė padėtis, t.y. užimamos pareigos, leidžia manyti, kad ieškovės nurodyta rūbų, batelių vertė atitinka tikrovę.Ieškovė teismui paaiškino, kad jos rūbai nebuvo nauji, todėl teismas, atsižvelgdamas į pateiktas nuotraukas, į rūbų nusidėvėjimą, mažina prašomą priteisti sumą 1/3 ir laiko , kad dėl rūbų ir batelių sugadinimo ieškovė patyrė 833,00 lt. turtinės žalos , kuri taip pat priteistina iš atsakovo „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė 600,00lt.turtinės žalos dėl mobiliojo telefono sugadinimo- nepateikė nei pačio telefono, nei jo dokumentų. Todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas

Ieš­ko­vė, kreip­da­ma­si į teis­mą, pra­šė pri­teis­ti dėl svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mo pa­tir­tą ne­tur­ti­nėms tei­sėms ir in­te­re­sams pa­da­ry­tą ža­lą – ne­tur­ti­nę ža­lą. Ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mo at­ve­ju nu­sta­to Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.283 straips­nio 1 da­lis ir 6.250 straips­nio 2 da­lis. Šios nor­mos yra ben­dro­sios ir nu­sta­to de­lik­ti­nę ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę už ža­lą, pa­da­ry­tą fi­zi­nio as­mens svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mu. Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.283 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­tas vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas. Jo tai­ky­mas reiš­kia, kad nu­ken­tė­ju­sį­jį rei­kia grą­žin­ti į to­kią pa­dė­tį, kai jis ne­bu­vo su­ža­lo­tas. Ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas ob­jek­ty­viai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sa ap­im­ti­mi, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais ne­įma­no­ma. Įsta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę sa­tis­fak­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tą dva­si­nį, fi­zi­nį skaus­mą ir kt. Teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą (dva­si­nius, fi­zi­nius iš­gy­ve­ni­mus, pra­ra­di­mus). Ieš­ko­vė nu­ro­dė, kad ne­tur­ti­nę ža­lą, su­ža­lo­jus svei­ka­tą, pa­ty­rė dėl iš­kęs­to fi­zi­nio ir dva­si­nio skaus­mo, vi­di­nės dep­re­si­jos, dėl to, kad liko galvoje randas ir plaukai auga nebe ta kryptimi, ji negali pasidaryti norimo kirpimo ar šukuosenos, ilgą laiką dėl galvoje buvusios žaizdos negalėjo plauti galvos, taigi ir išeiti į viešumą turėjo nesusitvarkiusi, stengėsi nesilankyti renginiuose, nors ji yra viešas žmogus, pagal pareigas turi daug bendrauti, net dalyvauti televizijos laidose. Be to jai iki šiol išliko didžiulė baimė einant per pėsčiųjų perėją, ilgą laiką negalėjo naktimis užmigti be migdomųjų ne tik dėl skausmo, bet ir dėl kankinusio vidinio nerimo. Ji buvo sudėtingoje situacijoje, todėl negalėjo tęsti oficialaus gydymo ar gulti į ligoninę stebėjimui, nes turi slaugomą ligonį – savo mamą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir streso iki šiol ne­ga­li gy­ven­ti vi­sa­ver­čio gy­ve­ni­mo. At­si­žvelg­da­ma į vi­sa tai, ieš­ko­vė nu­ro­dė 10 000 Lt at­ly­gin­ti­ną ne­tur­ti­nės ža­los dy­dį. At­ly­gin­ti­nos ne­tur­ti­nės ža­los ri­bų (mi­ni­mu­mo ar mak­si­mu­mo) įsta­ty­mas (CK 6.250 straips­nis) ne­nu­sta­to, įver­tin­ti ne­tur­ti­nę ža­lą pa­lik­ta teis­mui, nes tai yra fak­to klau­si­mas. Spręs­da­mas šį klau­si­mą, teis­mas tu­ri va­do­vau­tis CK 6.250 straips­nio 2 da­ly­je įtvir­tin­tais ne­tur­ti­nės ža­los pi­ni­gi­nio įver­ti­ni­mo kri­te­ri­jais, t.y. nu­sta­ty­da­mas ne­tur­ti­nės ža­los dy­dį tu­ri at­si­žvelg­ti į: 1) jos pa­sek­mes; 2) ža­lą pa­da­riu­sio as­mens kal­tę; 3) jo tur­ti­nę pa­dė­tį; 4) pa­da­ry­tos tur­ti­nės ža­los dy­dį; 5) ki­tas tu­rin­čias reikš­mės by­lai ap­lin­ky­bes; 6) są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

LR civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Šioje dalyje reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo visiškai atlyginti visus nuostolius ir patirtą neturtinę žalą (Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.283 str.1 d.)

Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p. B. draudimo kompanija V. U. paskaičiavo ir sumokėjo 200,00 lt. neturtinės žalos atlyginimą ( po 20 lt. už kiekvieną nedarbingumo dieną), atsižvelgdama į tai, kad specialisto išvadoje nurodytas eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d..Ši neturtinė žala išmokėta vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir poįstatyminiu aktu- Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis , kurie reglamentuoja draudimo kompanijos veiklą, bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ((duomenys neskelbtini)) b.l. 27. Draudimo kompanija atlygino maksimalų leistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai , o likusią dalį turi atlyginti dėl to sužalojimo kaltas asmuo.

Patikslintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.Teismas , atsižvelgdamas į turtinės žalos dydį, patirto sužalojimo sunkumą ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė, kad ieškovei padaryta 3000 litų neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas „B. I. C.“ SE filialas Lietuvoje, vadovaudamasis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p., nusprendė sumokėti 200,00 Lt neturtinės žalos, likusi neatlygintos neturtinės žalos dalis - 2800,00 Lt ieškovei priteistina iš atsakovo V. M..

Patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų V. M. ir „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (LR CPK 88, 92, 96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259, 270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo „B. I. C.“ SE filialio Lietuvoje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, ieškovei V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1038 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis litus 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 600,00 lt.(šešis šimtus) litų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų..

Priteisti iš atsakovo V. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2800,00 lt. neturtinės žalos atlyginimo ir 800,00 (aštuonis šimtus) litų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų..

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo V. M. prašymą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti..

Priteisti iš atsakovo „B. I. C.“ SE filialio Lietuvoje 49,00 lt.žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. M. 108,00 lt. žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

2011-08-01 V. U. ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Petkevičienė