Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

išnagrinėjusi nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 -04-15 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau - Komisijos) 2015-03-25 nutarimą Nr. 59-66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006-05-11 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2005-05-30, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-11-26 ir 2006-01-09 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2004-07-12, bausmės vykdymo pabaiga 2019-07-12. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį R. Š. faktiškai atliko 2014-07-12.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015-03-25 nutarimu Nr. 59-66 nutarė taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. Įvertinusi šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu yra pagrindas manyti, jog R. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.

2015-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti aukščiau nurodytą Komisijos nutarimą. Atsižvelgęs į nuteistojo elgesį laisvėje, pataisos įstaigoje, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį R. Š. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad dar nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Anot nuteistojo, tai, kad jis yra pasikeitęs įrodo psichologės išvada. R. Š. nurodo neprašantis teismo atleisti jį nuo bausmės, bet prašo leisti jam atlikinėti ją būnant neizoliuotam nuo visuomenės, o tai yra visiškai skirtingi dalykai. Nuteistasis pažymi, kad būdamas paleistas lygtinai, jis turės laikytis jam nustatytų įpareigojimų, bus stebimas probacijos tarnybos darbuotojų, o tuo atveju jei nesilaikys nustatytų taisyklių, bus grąžintas atgal į pataisos įstaigą.

Nuteistojo teigimu, taisytis ir pasikeisti laisvės atėmimo įstaigoje yra nepaprastai sunku, todėl skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai teigiama, jog taip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, R. Š. pažymi, jog iš visos paskirtos bausmės jam yra likę atlikti tik 4 metus, tad teisėjas nepagrįstai nurodo, jog jis nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies.

Pasak nuteistojo, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis lygtinio paleidimo tikslais. O jo netaikymas vien dėl ankstesnių teistumų prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BVK 157str. 1d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad R. Š. įvykdė beveik visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (tęsti dalyvavimą AA grupės susirinkimuose negalėjo dėl objektyvių priežasčių), 2/3 jam paskirtos bausmės atliko 2014-07-12, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 12 kartų, skatintas 6 kartus, dalyvauja adaptacijos programose. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai.

Taigi R. Š. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Priešingai nei nurodo nuteistasis, vien tai, jog jis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados dėl lygtinio paleidimo instituto jam taikymo. R. Š. dėmesys atkreiptinas į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, visais atvejais įvertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, dedamos pastangos pasikeisti, dalyvavimas įvairiose užsiėmimuose ir programose, jo požiūris į įvykdytą nusikaltimą ir pan. Neatitinkantys įstatyme numatytų reikalavimų nuteistieji negali būti pristatomi lygtinio paleidimo Komisijai, tačiau pats pristatymo šiai Komisijai faktas nereiškia, jog visi šie asmenys bus paleidžiami lygtinai. Kaip jau buvo minėta, spręsdami, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, Komisijos nariai atsižvelgia į daugelį aplinkybių tiek charakterizuojančių patį nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo gyvenimą prieš bausmės atlikimą, tiek į kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika - vidutinė (58 balai). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad R. Š. praeityje buvo 5 kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, viešajai tvarkai, žmogaus gyvybei padarymą, pirmą kartą nusikalto būdamas 20 metų, nusikaltimai sunkėja. Teisėjų kolegijos sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį R. Š. pavojingumą ir polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnius asmens teistumus. Teisėjų kolegija sutinka su R. Š. nurodomu teiginiu, jog asmuo negali pakeisti savo praeities, tačiau pažymi, jog šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Taigi kuo dažniau nuteistasis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn prieš jo nuteisimą, tuo daugiau jis turi dėti pastangų tam, kad įrodyti, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bausmės atlikimo metu R. Š. pataisos įstaigos administracijos būdavo charakterizuojamas labai nenuosekliai. Taip 2008 m. jis buvo charakterizuojamas patenkinamai (asmens bylos t. 2, l. 59), 2009 m. – neigiamai (asmens bylos t. 2, l. 111), 2010 m. – neigiamai (asmens bylos t. 2, l. 140), 2011 m. bei 2012 m. – patenkinamai (asmens bylos t. 2, l. 151). Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. nuteistasis nei karto nebuvo charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. nuteistojo charakteristikoje, apibūdinant jo elgesį bausmės atlikimo yra nurodoma, jog konfliktinėse situacijose R. Š. gali pasielgti spontaniškai, lengvabūdiškai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Nuteistojo vertybių sistema nėra pastovi. Jis pripažįsta savo kaltę padarius nusikaltimus, tačiau linkęs kaltinti aplinkybes. Pataisos namuose linkęs laikytis „neformalių“ nuteistųjų elgesio taisyklių. 2010 m. R. Š. charakteristikoje pažymima, kad nuteistasis socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose ir adaptacijos programose nedalyvauja (asmens bylos t. 2, l. 140). Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. bei 2012 m. nuteistojo charakteristikose taip pat nurodoma, jog R. Š. gali pasiduoti kitų neigiamai įtakai (asmens bylos t. 2, l. 151), yra linkęs į autoagresiją ir piktnaudžiavimą alkoholiu, laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų (asmens bylos t. 2, l. 158-159). Pažymėtina, kad panašiai nuteistasis apibūdinamas ir 2014-02-24 bei 2014-09-12 socialinio tyrimo išvadose (asmens bylos t. 1, l. 67, 81) nurodant, kad R. Š. pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, dėl kurių vėliau gailisi. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Keičia savo požiūrį diskutuojant ar atsiradus naujų įrodymų. Savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais (asmens bylos t. 1 , l. 69). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį nuteistojo asmenybės apibūdinimą atitinka ir jo elgesys bausmės atlikimo metu, dėl kurio būdavo atliekami tarnybiniai patikrinimai ir skiriamos nuobaudos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. Š. net 7 kartus buvo baustas už reikalavimų nevykdymą, 2 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, po vieną kartą už kilusį konfliktą su kitu nuteistuoju bei uždraustų daiktų (mobiliojo ryšio telefono) turėjimą. Taigi negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog dauguma nuteistojo įvykdytų pažeidimų buvo nepiktybiniai. Atvirkščiai, beveik visi jie laikytini šiurkščiais pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimais, ką patvirtina ir R. Š. skiriamos nuobaudos – patalpinimas į baudos izoliatorių, pervedimas į kamerų tipo patalpas, drausmės grupę. Pripažintina, kad šiuo metu R. Š. yra charakterizuojamas palankiau, 2015-02-17 išvadoje dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pažymima, kad R. Š. yra motyvuotas spręsti vidines problemas bei formuoti teigiamus tarpasmeninio bendravimo įgūdžius. Dėl padarytų nusikaltimų atsakomybę prisiima pilnai, išreiškia gailestį. Pripažįsta, kad jaunatviškas lengvabūdiškumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, draugų įtaka bei laisvalaikio praleidimo būdai, kurie sukurdavo situacijas palankias nusikalsti, turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis lankėsi užsiėmimuose, susijusiuose su alkoholio vartojimo problemomis. Šiuo metu emocinis fonas stabilus, teigiamas. Šiuo metų galiojančių nuobaudų neturi, dirba pataisos namuose (asmens bylos t. 1, l. 99).

Teisėjų kolegija neabejotinai teigiamai vertina tai, jog R. Š. deda pastangas pasikeisti, padengė civilinį ieškinį, įgijo profesijas, dirba, pradėjo dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose ir programose, paskutinį kartą drausmine tvarka buvo baustas 2011 m., šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus skatintas, pastaruosius 4 kartus laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m., tačiau pažymi, kad priešingai nei mano apeliantas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negali būti vadovaujamasi tik šiuo metu esančia situacija. Atvirkščiai, reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tik taip galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde R. Š. pagrįstai teigia negalintis pakeisti savo praeities, tačiau ankstesnis nuteistojo gyvenimo būdas (jo ankstesni teistumai, šiurkštūs drausmės pažeidimai) sąlygoja būtinumą stebėti jo elgesį ilgesnį laiko tarpą tam, kad būtų įsitikinta, jog jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu tokios išvados dėl R. Š. tolimesnio bausmės atlikimo daryti negalima.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.