Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-18 · Administracinė byla Nr. I1-7237-428/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-10-18Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
I1-7237-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01390-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
H. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7237-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01390-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui H. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1–3) pareiškėjas nurodė ir posėdžio metu panašiai paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2020-06-28 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos įstaiga) 7-ajame lokaliniame sektoriuje 6 būrio 3 miegamajame, kurio plotas yra 21,6 kv. m ir jis skirtas 9 asmenims, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, neįskaitant baldų užimamo ploto. Sanitarinis mazgas yra bendras ir juo naudojasi visas 7 lokalinis sektorius, t. y. nuo 200 iki 150 nuteistųjų. Sanitariniame mazge yra 6 klozetai ir 2 pisuarai. Prausyklos patalpose yra 11 kriauklių, iš kurių galima naudotis tik 9, ir jais naudojasi nuo 200 iki 150 asmenų. Tokios sąlygos kelia nežmoniškus nepatogumus bei pažeminimą, kadangi reikia stovėti eilėse. Prausyklose nėra karšto vandens. Karštu dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val. visam 7 lokaliniam sektoriui. Dušo patalpose yra tik 20 purkštukų, kai kurie yra sugedę arba techniškai netvarkingi, kas žemina pareiškėjo orumą. Pareiškėjas gyvena virš metalo apdirbimo dirbtuvių, o tai draudžia Higienos normas, patalpos teršiamos cheminėmis medžiagomis. Patalpų dangos nėra lengvai valomos, todėl tas sąlygoja parazitų atsiradimą. Nedezinfekuojami čiužiniai, pagalvės, antklodės, užvalkalai netinkamo audinio. Tokios netinkamos gyvenimo sąlygos pareiškėjui sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8–12) nurodė, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose ginčo laikotarpiu gyveno 6 būryje (7 lokalinio sektoriuje – darbo zonoje dirbantys nuteistieji) 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 28,16 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,12 kv. m. 7 lokaliniame sektoriuje gyvena darbo zonoje dirbantys nuteistieji. Šio sektoriaus gyvenamosiose patalpose apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrio nuteistieji. Nuo 2021-05-27 pareiškėjas paskirtas į 15 būrį. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į administraciją dėl netinkamų sąlygų nesikreipė. Pataisos įstaiga užtikrina tinkams gyvenimo sąlygas. Nurodė, jog 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengta 11 praustuvų, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno 156 nuteistieji. Be to, 7 lokalinio sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų dirba ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus, dušus turi savo darbo vietoje. Nuteistiesiems sudaryta galimybė vieną kartą savaitėje prausti po karštu dušu, dušai tvarkingi, veikiantys. Nuteistieji po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Duše įrengta 20 dušo ragelių, duomenų apie tai, jog nuteistieji negalėjo pasinaudoti dušo neturi. Nurodė, jog pataisos namų 8 būryje jokių suvirinimui skirtų balionų nėra, angliarūgšties balionai yra sandėliuojami tik 7 lokalinio sektoriaus atskirtame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Nuteistųjų patalynė skalbiamam kiekvieną savaitę, nuteistieji turi 2 patalynės komplektus, kad turėtų pasikeitimui. Čiužiniai ir pagalvės yra nuolat dezinfekuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Alytaus PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktas numato 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pateikti į bylą dokumentai (b. l. 14) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020-06-25 iki 2021-06-07 (skundo padavimo dienos (b. l. 5)) bausmę atliko Alytaus PN 6 būrio, 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 28,16 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,12 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) numatyta, jog prausykloje, tualete turi būti 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras bei 1 praustuvė 15 nuteistųjų.

Pareiškėjas nurodė, jog sanitariniame mazge buvo 6 sėdimi tualetai bei 2 pisuarai ir 11 praustuvių ir minėtais įrenginiais turėjo naudotis nuo 150 iki 200 nuteistųjų.

Atsakovė nurodė, jog 7 lokaliniame sektoriuje (kurį sudaro 6, 8 ir 13 būriai) įrengta 11 praustuvų, 5 unitazai ir 3 pisuarai (b. l. 62). Tačiau Alytaus PN turto valdymo skyriaus 2020-06-04 tarnybinis pranešimas Nr. 4-2356 patvirtina, jog 7 lokaliniame sektoriuje įrengta 11 praustuvų, 6 klozetai ir 3 pisuarai (b. l. 63). Todėl 2021-09-13 rašte nurodytas unitazų skaičius laikytinas kaip rašymo apsirikimo klaida. Nurodė, jog ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų (b. l. 16).

Atsižvelgiant į teisės aktus bei nurodytus duomenis konstatuotina, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2020-06-25 iki 2021-06-07 7 lokaliniame sektoriuje trūko klozetų bei pisuarų (buvo tik 6 unitazai ir 3 pisuarai, kurie galėjo būti skirti ne daugiau kaip 135 nuteistiesiems, o 7 lokaliniame sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų), todėl šis pažeidimas laikomas nustatytu. Prausyklų kiekis buvo pakankamas remiantis pateiktais duomenims, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas numato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nenumato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į sanitarinius mazgus, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo prausykloje atmestini, kadangi teisės aktai neįpareigoja atsakovo įrengti karšto vandens prausykloje.

Higienos normos 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas skunde bei atsakovė patvirtina, jog pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė išsimaudyti po karštu dušu vieną kartą per savaitę penktadieniais nuo 15 iki 18 val. (b. l. 17). Atsakovas nurodė, jog dušo patalpose yra įrengta 20 dušo galvučių. Atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių 7 lokaliniame sektoriuje (iki 156 nuteistųjų), skirtą laiką maudymuisi (nuo 15 iki 18 val.) bei dušo galvučių kiekį, nuteistiesiems turėjo būti pakankamai laiko nusiprausti po dušu. Kiek turi būti skirta laiko maudytis po dušu teisės aktai nereguliuoja.

Pareiškėjas teismui pateikdamas atsikirtimą (b. l. 53–57) teigia, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas.

Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-12-22), Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklė, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) tokio reikalavimo nėra numatyta.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

Pataisos namų dušai (b. l. 43–44) yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, todėl sprendžiama, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą pareiškėjui.

Pareiškėjas teigė, jog dalis dušo įrangos neveikė, tačiau duomenų apie tai, jog kreiptųsi į atsakovą dėl neveikiančio inventoriaus pareiškėjas nepateikė, taip pat nenurodė, kuriuo laikotarpiu neveikė, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodė, jog sanitariniai įrenginiai tvarkingi, tinkami naudoti.

Pareiškėjas nurodė, jog gyvena virš metalo apdirbimo dirbtuvių, o tai draudžia Higienos normas, gyvenamos patalpos teršiamos cheminėmis medžiagomis.

Atsakovas 2021-09-13 rašte (b. l. 62) nurodė, jog darbo cechai ir jų patalpos priklauso VšĮ „Mūsų amatai“. Nurodė, jog duomenų apie darbo cechus įrengtus po 7 lokaliniu sektoriaus patalpomis, neturi. Atsiliepime teigė, jog pataisos namų 8 būryje jokių suvirinimui skirtų balionų nėra, angliarūgšties balionai yra sandėliuojami tik 7 lokalinio sektoriaus atskirtame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją ar kitą instituciją dėl Alytaus pataisos namuose veikiančių dirbtuvių skleidžiamų cheminių medžiagų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pabrėžtina, jog teisės aktai nedraudžia įrenginėti gyvenamųjų patalpų virš dirbtuvių ar kitų patalpų. Higienos normos numato tik pareigą nuteistuosius apgyvendinti gyvenamosiose patalpose.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius nedezinfekuojami bei yra netinkamo audinio, turi kvapą, pažymėtina, kad Alytaus pataisos namuose yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius ir daiktai. Pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose vedamas išvežamų skalbinių patalynės apskaitos žurnalas, dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalo (b. l. 18–33), iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija bei skalbimas vykdomas reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, dėl netinkamo inventoriaus su skundais į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020-06-25 iki 2021-05-07 neužtikrino, kad pareiškėjui būtų įrengtas pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių (klozetų bei pisuarų) sanitariniame mazge. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjas galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovės suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti H. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė