Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. e2A-813-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
e2A-813-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00298-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
UAB „Sidonos statybinės medžiagos“
Atsakovas
R. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-813-372/2017 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00298-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sidonos statybinės medžiagos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2572-841/2017 pagal ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, prašydama iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5011,61 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias šalys susitarė, jog ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas (pirkėjas) įsipareigoja už jas sumokėti. Ieškovė savo įsipareigojimą parduoti prekes įvykdė, atsakovas prekes priėmė, dėl prekių kokybės ir kiekio pretenzijų nereiškė, tačiau savo pareigos visiškai atsiskaityti už įsigytas prekes neįvykdė.

A. R. Ž. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad už ieškovės parduotas prekes visiškai atsiskaitė, prašė ieškovės ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui R. Ž. iš ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė; į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas visas prekes, kurias nurodo ieškovė, gavo; nė viena ieškovės išrašyta sąskaita atsakovo nepasirašyta, nepasirašytas ir vienintelis byloje esantis važtaraštis; jokių duomenų apie prekių pristatymą atsakovui arba apie tai, kad atsakovas gavo ieškovės išrašytas sąskaitas, byloje nėra; šalys nesirėmė ekspertų ar specialistų išvadomis dėl sunaudotų medžiagų kiekio apskaičiavimo, todėl sprendė, kad ieškovės ieškinys atmestinas. Teismas pažymėjo, jog daliai ieškovės reikalavimui yra suėjęs 10 metų senaties terminas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

5. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė (ieškovė) prašo sprendimą pakeisti iš dalies – iš atsakovo R. Ž. ieškovės naudai priteisti 4374,77 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik iš dalies, t. y. pagal 2006-12-29 PVM sąskaitą – faktūrą Serija SSM Nr. 504; pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą – faktūrą Serija SSM Nr. 918; pagal 2017-04-25 PVM sąskaitą – faktūrą serija SSM Nr. 1488. Pažymėjo, jog tarp šalių susiklostę santykiai buvo paremti tarpusavio pasitikėjimu, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl prekių pristatymo atsakovui, netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir įrodymais byloje nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė ieškinio senaties termino eigos pradžią bei netinkamai nurodė kreipimosi į teismą datą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad senaties terminas yra praleistas.

6. Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas R. Ž. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantės (ieškovės) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 26 d. tarp ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ (pardavėjos) ir atsakovo R. Ž. (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, kad šia sutartimi pardavėja įsipareigoja perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą pagal sutartyje nurodytas apmokėjimo sąlygas. Sutarties 1.2. punkte numatyta, jog parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekis, kaina, pristatymo – atsiėmimo terminai yra aprašomi atskiruose sutarties prieduose, kurie yra neatskiriami šios sutarties dalis. Sutarties 2.2. punkte šalys susitarė, kad už prekes pirkėjas apmoka 30 proc. avansą, nuo kiekviename sutarties priede nurodytos sumos, ne vėliau kaip per 3 bankines dienas. Likusią sumos dalį pagal kiekvieną vežimo partiją apmoka pagal prieduose nurodytas sąlygas, pervesdamas pinigus į pardavėjos atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą juridiniuose rekvizituose arba kita pardavėjai priimtina bei LR teisės normoms neprieštaraujančia atsiskaitymo forma. Atitinkamas atsiskaitymas vykdomas pagal kitus sutarties priedus. Sutarties 6.2. punkte buvo numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra įvykdyta, kai pardavėja perdavė prekes pirkėjui, o pirkėjas už jas sumokėjo visą sumą, nurodytą pagal atskirus sutarties priedus. Minėta pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta su priedais: 2003-08-26 Priedu Nr. 1 (dėl klinkerinių plytų už 42026,88 Lt sumą), 2003-09-16 Priedu Nr. 2 (dėl klinkerinių plytų techninės charakteristikos), 2003-08-26 Priedu Nr. 3 (dėl skiedinio mūrijimui už 14018,40 Lt sumą). 2005 m. rugpjūčio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, kad pardavėja UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ įsipareigoja perduoti pagal šios sutarties priedą Nr. 1, toliau vadinamos prekėmis, pirkėjui R. Ž. nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas. Sutarties Priedas Nr. 1 prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). sudarytas 2005 m. rugpjūčio 12 d. (dėl klinkerinių trinkelių už 11725,07 Lt sumą). Iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 14719,32 Lt (už skiedinį), 14000 Lt (avansą už plytas), 32731,78 Lt (už klinkerines plytas); ieškovės teigimu, atsakovas sumokėjo 13400,08 Lt už trinkeles; iš viso 74851,18 Lt. Įvertinęs faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš viso pagal tarp šalių sudarytas sutartis ir jų priedus apeliantė (ieškovė) UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ įsipareigojo parduoti atsakovui prekių už 67770,35 Lt, o atsakovas sumokėjo apeliantei (ieškovei) 74851,18 Lt. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Minėtose tarp šalių sudarytose sutartyse buvo susitarta, kad apeliantė (ieškovė) perduoda prekes pirkėjui, o pirkėjas už jas sumoka visą sumą, nurodytą pagal atskirus sutarties priedus. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo įsipareigojimus, įgytus sutarčių pagrindu, įvykdė, sutarčių prieduose numatytas sumas apeliantei (ieškovei) sumokėjo.

9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos sprendimą ginčija tik iš dalies: dėl 4374,77 Eur už skiedinį pagal 2006-12-29 PVM sąskaitą – faktūrą Serija SSM Nr. 504; dėl 6442,80 Lt už klinkerines plytas pagal 2007-12-17 PVM sąskaitą – faktūrą Serija SSM Nr. 918; dėl 1921 Eur už panaudotas plytas pavėsinei pagal 2017-04-25 PVM sąskaitą – faktūrą SSM Nr. 1488. Kadangi atsakovo apeliantei (ieškovei) sumokėta suma viršija sutartyse numatytų pateikti prekių vertę, tai leidžia teismui spręsti, kad tarp šalių būta papildomų susitarimų. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovui papildomai žodžiu užsakius 2004-05-07 atvežė ir atsakovui perdavė klinkerinių plytų (5824 vnt.), iš plytų likučių buvo pastatyti tvoros stulpeliai ir pavėsinė. Po atsakovo pateiktų duomenų apie faktiškai panaudotą prekių kiekį, apeliantė (ieškovė) 2007-12-17 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija SSM Nr. 918 dėl 1950 vnt. plytų, panaudotų tvoros statybai, už 6442,80 Lt sumą. Apeliantė (ieškovė) pažymėjo, kad sužinojusi apie plytų panaudojimo faktą pavėsinei, išrašė atsakovui 2017-04-25 PVM sąskaitą – faktūrą Serija SSM Nr. 1488 dėl panaudotų plytų pavėsinei už 1921 Eur. Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) nurodė, jog kadangi atsakovas papildomai atliko plytų mūro darbus, buvo reikalingas papildomas plytų mūrijimui skirto skiedinio kiekis, todėl atsakovui 2006-07-07 papildomai buvo atvežta skiedinio, atsakovui informavus apie faktinį skiedinio panaudojimą, 2006-12-29 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija SSM Nr. 504 dėl panaudoto skiedinio mūrijimui. Remdamasis minėtomis PVM sąskaitomis – faktūromis, apeliantė (ieškovė) prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą – 4374,77 Eur (už gautas, bet neapmokėtas prekes). Įvertinęs civilinėje byloje esančias sąskaitas, kurių pagrindu apeliantė (ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo skolą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančios sąskaitos atsakovo R. Ž. nepasirašytos, į bylą nepateikta duomenų apie tai, jog atsakovas prekes pagal apeliantės (ieškovės) nurodytas PVM sąskaitas – faktūras gavo; į bylą pateiktas vienintelis važtaraštis Nr. 060615, kuriame nurodyta krovinio atvykimo data 2006-06-15-16, minėtas važtaraštis atsakovo taip pat nepasirašytas. Į bylą apeliantės (ieškovės) pateikti įrodymai (sąskaitos, užsakymai) patvirtina faktą, kad apeliantė (ieškovė) užsakinėjo ir pirko statybines medžiagas iš Lenkijos, Vokietijos, po to šias medžiagas pardavinėjo Lietuvoje; kad vienu metu apeliantė (ieškovė) prekiavo su keliais klientais tiek Šiauliuose, tiek kituose Lietuvos miestuose. Tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad visas prekes, už kurias apeliantė (ieškovė) prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą, atsakovas gavo. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas gavo papildomai statybinių medžiagų, kiek jų gavo, kokia buvo jų vertė, atsakovui teigiant, kad už visas prekes yra atsiskaityta bei byloje esant rašytiniams įrodymams, kad pagal sudarytąsias sutartis bei jų priedus buvo visiškai atsiskaityta, teismas neturi pagrindo priteisti iš atsakovo apeliantės (ieškovės) prašomą sumą pagal jos išrašytas ir vienašališkai pasirašytas PVM sąskaitas – faktūras.

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pareiškimas teisme dėl teismo įsakymo išdavimo užregistruotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO 2017-01-10, ši data laikytina ieškovės kreipimosi į teismą data; šalių sutartinių santykių pasibaigimu laikytinas paskutinis atsakovo atliktas mokėjimas už pristatytas statybines medžiagas, paskutinio mokėjimo data, kaip nurodė apeliantė (ieškovė) patikslintame ieškinyje, yra 2005-11-30. Už 2004-05-07 atvežtas plytas buvo išrašyta 2007-12-17 PVM sąskaita faktūra SSM Nr. 918. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) reikalavimui pagal minėtą sąskaitą yra suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas; sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sąskaita buvo pateikta už 2004 metais pateiktas plytas, tokiu atveju sąskaita turėjo būti pateikta kartu su prekėmis 2004 metais. 2017-04-25 PVM sąskaita – faktūra SSM Nr. 1488 apeliantės (ieškovės) teigimu, taip pat buvo išrašyta už 2004 m. pateiktas plytas, todėl reikalavimui pagal šią sąskaitą taip pat yra suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas. 2006-12-29 PVM sąskaita – faktūra SSM Nr. 504 dėl panaudoto skiedinio mūrijimui nėra pagrįsta įrodymais, sąskaita nepasirašyta, apie pateiktą atsakovui prekę, jos kiekį, kainą, atvežimą ar priėmimą byloje jokių duomenų nėra, todėl tenkinti pagal šią sąskaitą apeliantės (ieškovės) reikalavimą pagrindo nėra.

11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 873299, liudijantis, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis 200 Eur. A. R. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (ieškovės) UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ (į. k. 125916767) priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atsakovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė