Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2028-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
2S-2028-259/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių paukštynas“
Atsakovas
Laroc
Civilinė byla Nr. 2S-2028-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00875-2012-2
Procesinio dokumento kategorijos 106.8.6; 121.14; 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys atsakovui Laroc i Stockholm AB dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsisakytas priimti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.3-4), prašydama priteisti iš atsakovės Laroc i Stockholm AB 28 108,55 Lt skolą, 937,98 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi (b.l.8) ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, jog šalys 2011-07-29 pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 3 ir Nr. 4 numatė, jog visi tarp jų kylantys ginčai be jokių išimčių perduodami Komerciniam teismui/arbitražui pagal ieškovės registruotos buveinės adresą. Todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d., teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Kaišiadorių paukštynas“ atskiruoju skundu (b.l.11-12) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nutartį panaikinti ir įpareigoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismą priimti ieškinį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai aiškino 2011-07-29 šalių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 3 ir Nr. 4 (toliau - Sutartys) nuostatą dėl ginčių sprendimo, kaip arbitražinį susitarimą. Numatydamos sutartyse nuostatą dėl ginčų sprendimo, šalys siekė ne susitarti dėl ginčo perdavimo spręsti arbitražui, o numatyti sutartinį teritorinį teismingumą (CPK 32 str.). Vien tai, kad šią nuostatą šalys pavadino anglišku terminu „Arbitrage“, kurio viena iš reikšmių ir yra „ginčo sprendimas“, nelaikytina pakankamu pagrindu teigti, kad šalys susitarė ginčą perduoti spręsti arbitražui. Sutartyje vartodamos anglišką terminą „Commercial court“, šalys turėjo omenyje taip pat ne arbitražą, o komercinį, t. y. iš civilinių santykių kylančius ginčus nagrinėjantį, teismą, kas Lietuvos Respublikos teismų sistemoje yra bendrosios kompetencijos teismas. Todėl teismas nepagrįstai, pažodžiui ir ne pagal tikruosius šalių ketinimus aiškino Sutarčių nuostatą kaip susitarimą perduoti ginčą nagrinėti arbitražui, o ne kaip susitarimą dėl teritorinio teismingumo.

2. Sutarčių nuostatoje dėl ginčų sprendimo šalys nenumatė nei arbitrų skaičiaus, nei arbitražo kalbos, nei konkrečios arbitražo institucijos, nei kitų arbitražiniams susitarimams būdingų nuostatų, kas taip pat patvirtina, kad Sutarčių nuostatos dėl ginčų sprendimo nėra susitarimas ginčą perduoti spręsti arbitražui.

3. CPK 24 straipsnio 2 dalis nustato bylos priskyrimo teismui prioritetą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kauno apygardos teismas nustatė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, kuria šalys susitarė dėl ginčo teritorinio bylos teismingumo (LR CPK 32 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Kaišiadorių paukštynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.3-4), prašydama priteisti iš atsakovės Laroc i Stockholm AB,(kurios buveinė yra Švedijoje), 28 108,55 Lt skolą, 937,98 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalys sutartimi nustatė, jog susitariančių šalių ginčai sprendžiami pagal AB „Kaišiadorių paukštynas“ buveinės vietą, t.y. šalys nustatė sutartinį teismingumą (LR CPK 32 str.). Todėl ieškovė ieškinį pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi (b.l.8) ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas konstatavo, jog šalys 2011-07-29 pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 3 ir Nr. 4 numatė, jog visi tarp jų kylantys ginčai be jokių išimčių perduodami Komerciniam teismui/arbitražui pagal ieškovės registruotos buveinės adresą. Todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d., teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

Ieškovė UAB „Kaišiadorių paukštynas“ atskiruoju skundu (b.l.11-12) skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai aiškino 2011-07-29 šalių sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 3 ir Nr. 4 (toliau - Sutartys) nuostatas dėl ginčių sprendimo, nepagrįstai vertino šį susitarimą kaip arbitražinį susitarimą, nes sutarčių nuostatoje dėl ginčų sprendimo šalys nenumatė nei arbitrų skaičiaus, nei arbitražo kalbos, nei konkrečios arbitražo institucijos, nei kitų arbitražiniams susitarimams būdingų nuostatų. Apeliantės manymu LR CPK 24 straipsnio 2 dalis nustato bylos priskyrimo teismui prioritetą.

Atskirasis skundas atmestinas.

2011 07 29 sudarant šalims pardavimo sutartis Nr. 3 ir Nr. 4 ir nustatant ginčo sprendimo būdą ir teritorinį bylos teismingumą (b.l.19-22) galiojo LR komercinio arbitražo įstatymas (1996 04 02 Nr.I-1274). Pagal šio įstatymo nuostatas ieškovė su atsakovu turėjo teisę susitarti perduoti ginčą spręsti arbitražiniam teismui (1996 04 02 redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 9 str., 11 str.). 2012 06 21 LR Komercinio arbitražo įstatymo Nr. XI-2089 nuostatos (įsigaliojusios 2012 06 30), taip pat leido šalims susitarti dėl ginčo sprendimo komerciniame arbitraže (3 straipsnio 10 punktas, 11 punktas, 10 straipsnis), taip pat realizuoti savo susitarimą dėl ginčo sprendimo tvarkos, būdo ir teritorinio teismingumo (2012 06 21 LR Komercinio arbitražo įstatymo Nr. XI-2089 10 ir 11 straipsniai). Kauno apygardos teismas vertina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas teisingai įvertino šalių sudarytus susitarimus dėl pagal 2011 07 19 sutartis kilusių ginčų sprendimo tvarkos, teismingumo, susitarimus teisingai aiškino, pagrįstai sprendė, jog pagal 2012 06 21 LR Komercinio arbitražo įstatymo Nr. XI-2089 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, pateiktas ieškininis pareiškimas negali būti priimtas nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. Šalys 2011 07 29 sudarytų arbitražinių susitarimų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo (2012 06 21 LR Komercinio arbitražo įstatymo Nr. XI-2089 11 str. 2 d.), todėl ieškovas privalo laikytis sudarytų sandorių.

Kauno apygardos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, jog susitarimas negali būti vertinamas kaip arbitražinis susitarimas, nes nenustatytas šalių susitarimu arbitrų skaičius, nesusitarta dėl arbitražo kalbos. Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos leidžia šalims nenustatyti susitarime arbitrų skaičiaus (Komercinio arbitražo įstatymo 13 str. 2 d.), o arbitražo proceso kalbą šalims dėl jos nesusitarus, reglamentuoja bendrosios arbitražinio proceso normos (Komercinio arbitražo įstatymo 31 straipsnis).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas