Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-1610-464/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-10
Bylos Nr.
e2-1610-464/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00986-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „OVD“
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1610-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00986-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 127.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OVD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4822-661/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „OVD“ direktorės L. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „OVD“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „OVD“ direktorė L. P. 2015-05-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „OVD“. Nurodė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, kurie trukdo sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Pagrindinės priežastys, nulėmusios sunkią bendrovės finansinę padėtį, yra nepakankamas pradelstų įsiskolinimų iš skolininkų išieškojimas, aplaidus įmonės trumpalaikio turto, kurio didžioji dalis yra sandėliuose, (atsargos, prekės ir kt.) tvarkymas, vangi įmonės turto apskaita ir kontrolė, neryžtinga naujos prekių rinkos (tiekėjų, pirkėjų, pardavimo būdų) paieška. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas dirbantiems asmenims bei išvengti bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-07-02 nutartimi atsisakė iškelti UAB „OVD“ restruktūrizavimo bylą. Šį savo sprendimą teismas grindė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto įtvirtintu pagrindu. Teismo vertinimu, preliminariame įmonės verslo plane nurodyti teiginiai, jog įmonė tęs ūkinę komercinę veiklą, sureguliuos skolininkų sistemą, užtikrins savalaikį skolų išieškojimą, organizuos įmonės žmogiškųjų išteklių valdymą, peržiūrės bendrovės turtą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad bendrovė vykdytų iš esmės tą pačią veiklą, kurią vykdo iki šiol, jos neįvairindama. Preliminariame įmonės verslo plane neplanuojama nutraukti jokių sutarčių, nenumatomas joks įmonės struktūrinis pertvarkymas, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta nei viena konkreti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti ekonominė priemonė. Todėl restruktūrizavimo plano metmenys yra pagrįsti vien lūkesčiais ir spėjimais, bet ne realiai įgyvendinamomis priemonėmis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „OVD“ direktorė L. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti nutartį iškelti UAB „OVD“ restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

UAB „OVD“ preliminarus verslo planas yra pakankamai konkretus, realus ir įgyvendinamas, atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti ir deklaratyvios. Byloje pateikti įrodymai liudija, kad nurodytos priemonės ir būdai įmonės veiklos subalansavimui bei mokumo atstatymui nėra nei neįgyvendinami, nei pernelyg abstraktūs. Kai kurias restruktūrizavimo plano priemones UAB „OVD“ jau pradėjo įgyvendinti, (2015-06-01 naujai pasirašyta sutartis su Vokietijos tiekėju Doceram Medical Ceramics GmbH; 2015 m. gegužės mėn. UAB „OVD“ pasirašė sutartį su nauju užsienio tiekėju – Vokietijos bendrove Klasse 4 Dental GmbH). Minėtos sutartys su užsienio tiekėjais užtikrins įmonei stabilų ir konkurencingą produkcijos tiekimą. Įmonė planuoja parengti ir įgyvendinti pardavimo efektyvumo ir apimties didinimo programas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šią preliminaraus verslo plano priemonę ir dėl jos nepasisakė. Taip pat UAB „OVD“ ieško naujų pirkėjų ir su kai kuriais iš jų pasirašė pardavimo sutartis, kai kurias iš senų pirkimo pardavimo sutarčių peržiūrėjo ir derasi su pirkėjais dėl jų sąlygų pakeitimo. Įmonėje bus įdiegiama skolų valdymo sistema, kurios iki tol nebuvo ir dėl kurios trūkumo įmonė pradelsdavo skolininkams išsiųsti reikalavimus. UAB „OVD“ yra gavusi daug avansinių mokėjimų ir prisiėmė įsipareigojimus dėl savalaikio sutarčių įvykdymo. UAB „OVD“ yra numačiusi restruktūrizavimo proceso metu inventorizuoti įmonės sandėliuose esančias prekes, kurių vertė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus yra 1 317 519 Lt (381 579,88 Eur), iš naujo nustatyti prekių vertes, tinkamas prekes realizuoti. UAB „OVD“ peržiūrės darbuotojų atlyginimus, perskirstys darbuotojų funkcijas. Įmonė neturi paėmusi jokių paskolų iš bankų, išskyrus akcininkų suteiktas paskolas. Įmonės kreditinis patikimumas yra aukštas, įmonė turi turto, kuriuo galėtų garantuoti paskolų grąžinimą, todėl galėtų gauti finansavimą palankiomis sąlygomis. UAB „OVD“ restruktūrizavimo plane nurodė planuojamas gauti pajamas per 4 restruktūrizavimo metus, akcentavo jų šaltinius ir gavimo būdus, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos duomenis, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. UAB „OVD“ akcininkas ir vienas didžiausių kreditorių O. E., turintis 272 457 Lt (78 909,02 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, sutiko su restruktūrizavimo plano metmenimis ir jame nurodytomis debitorinių įsiskolinimų grąžinimo priemonėmis. Sutikimą ir pritarimą restruktūrizavimo plano metmenims yra išreiškęs ir didžiausias UAB „OVD“ užsienio kreditorius Vokietijos įmonė BREDENT GmbH & Ko. Tiek įmonės dalyviai (akcininkai), tiek užsienio kreditoriai tiki restruktūrizavimo plano metmenimis ir preliminariu verslo planu, o tai reiškia, kad restruktūrizavimo procesas bus sklandus, turės palaikymą ir bus įgyvendintas. Priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių konstatavimu. Nors buvo nurodytos konkrečios priemonės, kurios padės užtikrinti įmonės veiklos stabilizavimą ir sukurs pajamų, bei pateikti tai patvirtinantys duomenys, teismas tinkamai jų nevertino ir pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas. Kadangi teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nevertino jų pagal CPK įtvirtinus procesinius reikalavimus, bylos esmė liko neatskleista.Pirmosios instancijos teismui suabejojus preliminaraus verslo plano realumu atsirado naujų įrodymų pateikimo būtinybė, kurie pagrindžia verslo plano realumą. Be to, kai kurias iš sutarčių UAB „OVD“ pasirašė jau po teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl objektyviai jų negalėjo pateikti teismui kartu su pareiškimu. Minėti papildomi įrodymai patvirtina, kad preliminarus verslo planas, nurodytas restruktūrizavimo plano metmenyse, yra realus, konkretus ir perspektyvus, todėl apeliantas prašo juos priimti ir prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar nėra prielaidų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Atsižvelgdamas į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą, į tai, kad pateikti įrodymai yra aktualūs nustatant faktines aplinkybes, ar įmonė nėra nutraukusi savo veiklos, įmonės restruktūrizavimo proceso perspektyvumą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).

ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymų 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų ir kitų duomenų vertinimo

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą iškelti apelianto įmonės restruktūrizavimo bylą grindė būtent tokia aplinkybe, t. y. restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas, šio teismo vertinimu, neatitinka jų įgyvendinimo realumo kriterijų, vadinasi, neleidžia spręsti apie apelianto UAB „OVD“ galimybę sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenys, kaip privalomas pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedas (ĮBĮ 6 str. 4 d. 2 p.), yra tik restruktūrizavimo plano gairės ir jiems nėra keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip galutiniam planui; restruktūrizavimo plano metmenys negali būti prilyginti pačiam restruktūrizavimo planui, kas yra akivaizdu iš įstatyminio reglamentavimo (ĮRĮ 5 str. 1, 2 d., 12 str. 1, 2 d.). Ir nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto į bylą pateikti restruktūrizavimo plano metmenys visiškai įtikinamai neparodo, kaip įmonė sieks atkurti savo finansinį pajėgumą, kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ūkinės komercinės veiklos įmonė nėra nutraukusi (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kuomet pateikti plano metmenys formaliuosius įstatymo reikalavimus atitinka (ĮRĮ 5 str. 1 d.), o įmonė veiklą tęsia, pirmosios instancijos teismas turėjo papildomais argumentais bei motyvais pagrįsti savo išvadą, kad restruktūrizavimo instituto taikymas apeliantui pagal įstatymą nėra galimas. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl ne visų reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių įvertinimo, sukliudžiusio teismui atskleisti šios bylos esmę, pripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog įmonės pagrindinė veikla – prekyba medžiagomis bei įrenginiais, skirtais dantų technikos laboratorijoms bei odontologijos kabinetams. Pagal metmenyse išdėstytą preliminarų įmonės verslo planą UAB „OVD“ ir toliau ketina tęsti iki šiol vykdytą savo veiklą, kuri, kaip matyti iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo nuostolinga. 2013 m. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis įmonė gavo 74 113 Lt pelno, 2014 m. taip pat buvo pelningi, įmonės pelnas sudarė 57 997 Lt. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs išsakyta nuomone apie restruktūrizavimo nesėkmę, įmonės 2013-12-31 ir 2014-12-31 balansų duomenų apskritai neanalizavo, nevertino ir jų turinio neaptarė, nors šios aplinkybės, sprendžiant dėl galimybės restruktūrizuoti įmonę, yra teisiškai reikšmingos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys liudija apie naujus apelianto komercinius teisinius santykius su užsienio tiekėjais bei jo platinamos įrangos produkcijos pirkėjais (atskirojo skundo priedai). Šios aplinkybės taip pat yra svarbios, sprendžiant dėl įmonės ateities perspektyvų, todėl jos turi būti įvertintos nustatant, kokios planuojamos šių sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kada ir kokio dydžio atsiskaitymus ketinama gauti, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus ir pan. Pažymėtina, kad kai kurie iš papildomai apelianto pateiktų dokumentų (sutarčių) yra sudaryti ne valstybine kalba, todėl sprendžiant dėl tokių duomenų įrodomosios galios bei reikšmės šioje byloje būtina pašalinti šį trūkumą (CPK 113 str. 3 d., 115 str. 2 d.).

ĮRĮ įsakmiai nustato, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateiktas įmonės kreditorių sąrašas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015-05-15 nutartimi buvo įpareigojęs apeliantą įvykdyti šį įstatymo keliamą reikalavimą ir pateikti teismui kreditorių sąrašą, kuriame atsispindėtų tiek bendra, tiek pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumos. Apeliantas, vykdydamas šį teismo įpareigojimą, 2015-05-29 pateikė atnaujintą kreditorinių reikalavimų sąrašą, tačiau naujai parengtas kreditorių sąrašas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra visiškai neinformatyvus. Apeliantas manipuliuoja skirtingais kreditorių sąrašais, išskiriant skolas užsienio ir šalies tiekėjams, nenurodant bendros kreditorinių reikalavimų sumos, atsiskaitymo terminų, kokia yra bendra pradelstų įsipareigojimų suma, kurios vienareikšmiškai identifikuoti iš 2015-05-27 sąraše esančių atskirų grafų negalima. Toks apelianto procesinis elgesys gali būti įvertintas kaip nesąžiningas siekis suklaidinti teismą, sukelti pagrįstų abejonių pateiktų duomenų teisingumu (CPK 185 str.). Tačiau ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nebuvo visiškai nuoseklus, t. y. pareikalavęs iš apelianto pateikti papildomus duomenis apie jo turimus kreditorinius įsipareigojimus ir apeliantui formaliai šį teismo reikalavimą įvykdžius, nurodytų duomenų skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarė ir neįvertino, taip palikdamas neaiškumų dėl jų įrodomosios galios bei įtakos restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimui. Apelianto pradelstų įsipareigojimų santykis su jo turimo turto verte gali turėti reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl dėl to taip pat turėtų būti teismo pasisakyta.

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste aktualus yra ir teisės aktuose įtvirtintas restruktūrizavimo prioriteto, lyginant su bankrotu, principas (ĮBĮ 9 str. 6 d.), taigi, jei būtų identifikuotas pesimistinis apelianto įmonės turto bei įsipareigojimų santykis, šią aplinkybę taip pat būtina įvertinti ir aptarti. Tokia įstatymų leidėjo valia paaiškinama tuo, jog restruktūrizavimas sudaro palankiausias sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, esminis vaidmuo tenka patiems įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas, kaip kad teigia apeliantas, vieno didžiausių jo kreditorių - užsienio kreditoriaus Vokietijos įmonės Bredent GmbH&Co 2015-05-05 raštas, iš kurio matyti, jog šis kreditorius neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, sutinka su restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytomis priemonėmis įmonės mokumui atstatyti. Restruktūrizavimo bylos iškėlimui taip pat pritaria ir apelianto akcininkas bei kreditorius O. E., turintis 78 909,02 Eur dydžio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,OVD“ klausimą, nevertino apelianto kreditorių pritarimo šiam procesui reikšmės, nors, kaip pirmiau nurodyta, pritarimo atveju restruktūrizavimo procedūros iš esmės galėtų būti įgyvendintos. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO bei teismui prieinami Turto areštų registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.) nepatvirtina, kad kreditoriai jau būtų ėmėsi veiksmų inicijuoti teisminius skolų atgavimo ar bankroto bylos iškėlimo procesus apeliantui, kas tikėtinai leidžia spręsti ir apie kitų kreditorių galimą pritarimą restruktūrizavimo procedūrų taikymui.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,OVD“ klausimą, padarė nepagrįstas ir neargumentuotas išvadas dėl įmonės restruktūrizavimo perspektyvų, jos negali sudaryti teisinių prielaidų atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Teismas, įžvelgdamas sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę, gali padėti šalims realizuoti jų procesines teises (CPK 8 str.), būdamas aktyvus ir vykdydamas išaiškinimo pareigą gali nurodyti joms kokius duomenis būtina pateikti ar reikalauti įrodymų savo iniciatyva (ĮRĮ 7 str. 1 d., 2 d., CPK 179 str.). Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl UAB ,,OVD“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,OVD“ iškėlimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė