Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-25 · Administracinė byla Nr. I-5288-289/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
I-5288-289/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00787-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5288-289/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00787-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. sausio 30 d. buvo gautas pareiškėjo R. Č. skundas (b. l. 1–3), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 19500 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas R. Č. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 77, 78-79). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 4)

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (b. l. 1-3) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-07-05 iki 2018-05-10, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine E. Č.. Pasimatymų kambariai buvo netinkamai įrengti, kambariai buvo per maži, kambariuose esantys tualetai neatskirti nuo dušų, nebuvo kur džiaustyti rankšluosčių, plautis indus, pasimatymų kambariuose nebuvo galima rūkyti, nebuvo natūralaus apšvietimo, pasimatymų metu jam nebuvo suteikti pasivaikščiojimai gryname ore, taip pat kiti pažeidimai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė galimybių sumažėjimą, negalėjo būti šalia, džiaugtis kūniškais malonumais, susilaukti šeimos pagausėjimo, ir tai jį labai sukrėtė, patyrė išgyvenimus, nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 71-75.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-07-05 iki 2018-05-11 suimtojo statusu. Pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų kreipėsi vieną kartą – 2016-09-23, tačiau, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 2016-10-03 suimtajam buvo pranešta, kad pagal galiojusią Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakciją, suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, todėl tenkinti prašymą ir suteikti ilgalaikį pasimatymą nėra galimybės. Nuo 2017-01-01 iki 2018-05-10 R. Č. prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nebuvo gauta, tačiau 2017-05-19, 2017-06-17, 2017-07-21, 2017-08-19, 2017-09-23, 2017-10-28 buvo gauti E. Č. prašymai leisti pasimatyti su vyru R. Č.. Prašymai buvo tenkinti ir tokie pasimatymai buvo suteikti atitinkamai 2017-05-19, 2017-06-17, 2017-07-21, 2017-08-19, 2017-09-23, 2017-10-28. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti du ilgalaikių pasimatymų kambariai. Viename nėra lango, tačiau yra įrengta mechaninė ventiliacija, kitame kambaryje langas yra, vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per langą. Abiejuose kambariuose yra įrengtos dušo patalpos su WC, juose yra baldai, stalas, kėdės, spintelė, sofa-lova, šaldytuvas. Ilgalaikių pasimatymų kambariai nėra laikomi gyvenamosiomis patalpomis, todėl higienos normos reikalavimai šioms patalpoms nėra taikomi. Nurodė, kad lankytojams ir į pasimatymų patalpas atvestiems suimtiesiems (nuteistiesiems) pasimatymų metu pasimatymų patalpose draudžiama rūkyti. Jokių pareiškėjo prašymų pasivaikščioti ar išeiti parūkyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija negavo. Pareiškėjas bet kada galėjo nutraukti vykstantį pasimatymą ir įgyvendinti kitas savo teises. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. 2254 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016-07-05 iki 2018-05-11 ir turėjo suimtojo statusą (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.

Suimtųjų teisė pasimatyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija). Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti (22 str. 1 d.). Suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas (22 str. 2 d.). Nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas ir nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas, turi teisę į vieną pasimatymą (22 str. 3 d.). Suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas (22 str. 4 d.).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį gali vykti neatskiriant lankytojų ir suimtojo. Šioje dalyje numatyti pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma.

Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (22 str. 6 d.).

Pažymėtina, jog iki 2017 m. sausio 1 d. (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo) suimtieji neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo konstatuota, jog toks teisinis reglamentavimas kad minėtos SVĮ 22 straipsnio nuostatos tiek, kiek jose nenustatyta suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, neatitinka Konvencijos nuostatų, o išsprendus įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos klausimą, šiuo atveju taikytinos Konvencijos nuostatos bei jas plėtojanti EŽTT jurisprudencija (sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovo atsisakymas suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus vien dėl to, jog SVĮ 22 straipsnyje suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, neatitinka EŽTK 8 ir 14 straipsnių reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-343-858/2016).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. 16695 matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2016-12-31 ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo minimu laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2016-12-31 iš pareiškėjo buvo gautas vienas prašymas suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine. Pareiškėjo R. Č. prašymas gautas 2016-09-23. 2016-10-03 suimtajam buvo pranešta, kad pagal galiojusią Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakciją, suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, todėl tenkinti prašymą ir suteikti ilgalaikį pasimatymą nėra galimybės. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-05-10 R. Č. prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nebuvo gauta, tačiau 2017-05-19, 2017-06-17, 2017-07-21, 2017-08-19, 2017-09-23, 2017-10-28 buvo gauti E. Č. prašymai leisti pasimatyti su vyru R. Č.. Šie prašymai buvo tenkinti ir tokie pasimatymai buvo suteikti atitinkamai 2017-05-19, 2017-06-17, 2017-07-21, 2017-08-19, 2017-09-23, 2017-10-28 (b. l. 23).

Pareiškėjas nurodė, kad pasimatymų kambariai buvo netinkamai įrengti, kambariai buvo per maži, kambariuose esantys tualetai neatskirti nuo dušų, nebuvo kur džiaustyti rankšluosčių, plautis indus, pasimatymų kambariuose nebuvo galima rūkyti, nebuvo natūralaus apšvietimo, pasimatymų metu jam nebuvo suteikti pasivaikščiojimai gryname ore.

Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasimatymų patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti du ilgalaikių pasimatymų kambariai. Viename nėra lango, tačiau yra įrengta mechaninė ventiliacija, kitame kambaryje yra langas, vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per langą. Abiejuose kambariuose yra įrengtos dušo patalpos su WC, patalpose yra baldai, stalas, dvi kėdės, spintelė, sofa-lova, šaldytuvas. Ilgalaikių pasimatymų kambariai nėra laikomi gyvenamosiomis patalpomis, todėl higienos normos reikalavimai šioms patalpoms nėra taikomi. Nurodė, kad lankytojams ir į pasimatymų patalpas atvestiems suimtiesiems (nuteistiesiems) pasimatymų metu pasimatymų patalpose draudžiama rūkyti. Jokių pareiškėjo prašymų pasivaikščioti ar išeiti parūkyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija negavo.

Lietuvos higienos norma (HN 134:2015 15 punktas) numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikių pasimatymų trukmė neviršija 24 val. ir į tai, kad įrengiant vieną iš ilgalaikių pasimatymų kambarių nebuvo galimybės įrengti natūralaus apšvietimo, šioje patalpoje buvo įrengta dirbtinė apšvieta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2016-11-30 patikrinimo akto Nr. PA.6-530 (patikrinimas atliktas 2016-11-25) matyti, kad patikrinimo metu ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos buvo švarios, išvėdintos. Šias patalpas, įstaigos vadovo nustatyta tvarka, valo Ūkio skyriaus nuteistieji (b. l. 61-62).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2017-03-13 patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (patikrinimas atliktas 2017-03-07) matyti, kad patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs (b. l. 63-67).

Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpų eksploatavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-1, 9.1 papunkčiu, pasimatymų patalpose draudžiama rūkyti. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1/01-102 patvirtinta „Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija“, kurios 11 punkte numatyta, kad pastate ir patalpose rūkyti leidžiama tik tam skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose, vietose, kuriose yra indas nuorūkoms dėti bei gesinimo priemonės. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad įstaigos pareigūnai pagal savo vykdomas pareigines funkcijas ilgalaikių pasimatymų metu neprivalo lankytojų ar suimtųjų (nuteistųjų) lydėti į lauką parūkyti. Atsakovo nuomone, teisės aktai nenumato, kad asmeniui suteikus ilgalaikį pasimatymą privaloma jam suteikti galimybę rūkyti ar pasivaikščioti gryname ore.

Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų pasimatymo kambarių įrengimo, dėl draudimo kambariuose rūkyti, natūralaus apšvietimo kambariuose nebuvimo ir kitų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo R. Č. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius