Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai. 2014 m. balandžio 29 d. teisme gautas pareiškėjos atstovės advokatės Virginijos Pluščiauskienės prašymas bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, prašymą tenkinti pagal pateiktus rašytinius įrodymus.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis garažo boksas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, pareiškėja turėtų pateikti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl adreso suteikimo, priešingu atveju, neįregistravus nekilnojamojo daikto, nebus galimybių įregistruoti ir daiktines teises į jį, dėl pareiškimo prieštaravimų neturi ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas, kad neturi teisinio suinteresuotumo dėl pareiškimo, todėl prašo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, prašo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą jo atstovui nedalyvaujant.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2014 m. kovo 28 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinio (garažo (bokso) Nr. 2) valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo ir Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai Lietuvos Respublikos CK 4.27 straipsnio 2 daleis nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Pareiškėja nurodė, kad ji 1975 m. buvo priimta į garažų statytojų kooperatyvo „Kražantė“ narius, jai buvo paskirtas 54 kv. m žemės sklypas garažo statybai. Garažą ji statėsi iš asmeninių lėšų. 1977 metais garažo statyba buvo baigta, 1984 m. atlikta garažo inventorizacija, tačiau nuosavybės teisės į jį įregistruotos nebuvo. Nuo 1977 m. ji ir jos šeimos nariai naudojasi šiuo garažu, niekas jos nuosavybės teisės į šį pastatą neginčijo ir šiuo metu neginčija.

Iš Kelmės miesto vykdomojo komiteto 1975 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 68 matyti, kad buvo patvirtintas garažų statytojų kooperatyvo „Kražantė“ sąrašas, kiekvienam iš statytojų paskirtas 54 kv. m žemės sklypas garažo statybai. 1975 m. spalio 21 d. Kelmės miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 91 į šio kooperatyvo narius papildomai įrašyta ir J. K. Kiekvienas autogaražų statybos kooperatyvo narys savo lėšomis statėsi garažus. 1977 metais garažai buvo pastatyti ir kiekvienas kooperatyvo narys nuosavybės teisėmis pradėjo garažus valdyti. Pareiškėja J. K. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad nuo to laiko ir iki šiol garažą valdo savininko teisėmis. Garažų statytojų kooperatyvo valdyba baigusi organizacinius darbus išsiskirstė, nuo to laiko nebevykdė savo veiklos ir kiekvienas kooperatyvo narys, kaip ir pareiškėja, savo garažais rūpinosi patys, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, prižiūrėjo aplinką, tvarkė garažus.

Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1338 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų, gyvenamųjų namų statybos bendrijų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, sodininkų bendrijų įstatų registravimo ir identifikavimo kodų suteikimo laikinosios tvarkos“ nuostatose buvo įtvirtinta, kad registruojant daugiabučių namų savininkų bendrijų, gyvenamųjų namų statybos bendrijų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų, sodininkų bendrijų įstatus, bendrijoms turi būti suteikiami identifikavimo kodai, o bendrijos registruojamos iki šio nutarimo įsigaliojimo, turi kreiptis į bendrijos įstatų registravimą vykdančią instituciją, kad joms būtų suteikti identifikavimo kodai ir išduoti registravimo pažymėjimai. Taip pat šioje tvarkoje buvo numatyta, jog bendrijų įstatų registravimą vykdo vietos savivaldos vykdomosios institucijos (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 102-2819). Pareiškėjos teigimu, garažų statytojų kooperatyvas iširo pastatęs garažus ir juos perdavęs nuosavybėn kooperatyvo nariams, kooperatyvo įstatymų nustatyta tvarka neperregistravus į autogaražų bendriją, o Kelmės rajono savivaldybė nesiėmė administracinių veiksmų kooperatyvo likvidavimui ar perregistravimui į bendriją. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A-385 buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), adresas patalpoms pagal priedą, t. y. garažo boksui Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja jai išskirtame žemės sklype Kelmėje, Žemaitės g. 52A savo lėšomis pasistatė garažą (boksą) Nr. 2, t. y. garažą įgijo teisėtai, juo nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai naudojasi, jį valdo iki šiol, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo. Pareiškėja patvirtino, kad po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šio nekilnojamojo daikto valdymo ji nėra įregistravusi, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėja šį garažą būtų valdžiusi neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į jos valdomą patalpą, t. y. būtų valdžiusi ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą, į kurį pretenduoja pareiškėja, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl Lietuvos Respublikos CK 4.27 straipsnio 2 daleis nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Garažą (boksą) Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1977 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėta šio turto įgijėja J. K., turėdama teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtai turto valdytojai – pareiškėjai J. K.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis), todėl pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsniu, CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į garažą (boksą) Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 16,15 Lt (šešiolika litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.