Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-29 · Administracinė byla Nr. eI-1350-386/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
eI-1350-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00543-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
A. V.
Administracinė byla Nr. eI-1350-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00543-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2015 m. birželio 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015-05-15 kreipėsi į teismą prašymu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovė) pareiškėjo naudai 193,61 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-09-30 bei bylinėjimosi išlaidas 52,57 Eur.

Pareiškėjas nurodo, kad Telšių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Taip pat nurodo, kad remiantis šių nuostatų 34 punktu minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad pagal šių nuostatų 59 punktą minėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėjas. Paaiškina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė, todėl mano, kad atsakovė turi prievolę mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Teigia, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių atsakovas nėra sumokėjęs šios vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-09-30.

Pareiškėjas, įvertinęs Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminą, prašo vietinę rinkliavą iš atsakovo priteisti tik už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-09-30.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai ir šaukimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) neįteikti, nurodant, jog neatsiėmė pašte Apie bylos nagrinėjimą 2015 m. birželio 25 d. 15.00 val. paskelbta 2015 m. birželio 17 d. specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“. Konstatuojama, kad proceso šalys tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Telšių rajono savivaldybės taryba 2013-05-30 sprendimo Nr. T1-236 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 59 punktą per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) išieškojimą (pagal bendrovės valdybos patvirtintą tvarką) iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai - tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš esmės analogiškai buvo nustatyta ir Nuostatuose, patvirtintuose Tarybos 2007-02-15 sprendimo Nr. T1-063 1 punktu (4-5 punktai) bei Tarybos 2010-01-21 sprendimo Nr. T1-7 1 punktu (6 punktas).

VĮ Registrų centro 2015-03-06 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr. 80/19481) nustatyta, kad atsakovui A. V. nuosavybės teise nuo 1995-06-29 iki 2014-09-24 nuosavybės teise priklausė 15,48 kv. m. ploto gyvenamosios (butų) paskirties butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuostatų 1 priedo 3 eilutėje (Tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. T1-236 redakcija, galiojanti nuo 2013-07-01) už gyvenamosios paskirties butą, esantį daugiabučiame name Telšių miesto teritorijoje nustatyta 162,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava. Tarybos 2007-12-27 sprendimo Nr. T1-063 1.1 punktu bei Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2010-01-21 sprendimo Nr. T1-7 1 punktu, 33.3 punkte už tokį patį nekilnojamojo turto objektą nustatyta 133,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į aukščiau išanalizuotą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-09-30 atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo ją mokėti. Minėtų parametrų pagrindu atsakovui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-09-30 už minėtą nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamojo turto objektą paskaičiuota vietinė rinkliava 193,61 Eur.

Tiek šiuo metu Nuostatų aktualios redakcijos XI skyriuje, tiek ankstesnėse Nuostatų redakcijose buvo numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovui nustatytas lengvatas. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs prašomą priteisti vietinę rinkliavą ar jos dalį byloje taip pat nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti 193,61 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateikta 2012-04-03 teisinių paslaugų sutartis Nr. SGKA-2012/0008, Vietinio mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaitą faktūrą SGKA Nr. 11233, iš kurių matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai SGKA Legal už prašymo paruošimą teismui 43,44 Eur (52,57 Lt).

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog pareiškėjas teismui yra pateikęs daug analogiškų prašymų dėl vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo ir daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 193,61 Eur (šimtą devyniasdešimt tris Eur 61 centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-00-01 iki 2014-09-30 už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš A. V. 14 Eur (keturiolika eurų) prašymo teismui surašymo išlaidų atlyginimą.

Netenkinti kitoje dalyje prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė