Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams, bausmę atlikęs teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2016 m. gegužės 16 d., apie 23.20 val., lauke, prie namo, esančio adresu Sodų g. 5, Elektrėnuose, laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su I. M. metu, turėdamas tikslą jį nužudyti, tyčia sudavė metaliniu strypu I. M. ne mažiau 25 smūgių į galvą, veidą, kaklą, krūtinę, ranką, petį, padarydamas pastarajam 4 durtines žaizdas krūtinės ląstoje, 6 durtines žaizdas dešiniame dilbyje, 1 durtinę žaizdą dešinio peties srityje, 5 durtines žaizdas kakle, 1 durtinę žaizdą lūpų srityje, 5 durtines žaizdas veide, 2 durtines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, ko pasekoje nukentėjusysis I. M. dešinio smilkinio srityje esančių trijų žaizdų projekcijoje patyrė atvirą skeveldrinį dešinio smilkinkaulio lūžį, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu V. Š. pasikėsino nužudyti I. M., tačiau savo veiksmų nebaigė dėl veiksmų nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo įsitikinęs, kad I. M. nužudė ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau I. M. laiku buvo suteikta medicininė pagalba.

nuoplovose nuo V. Š. rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis. Tikimybė, kad gautą mišrų profilį sudaro V. Š. ir I. M. DNR profiliai yra 2820 milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro V. Š. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR (1t., 32-44 b.l.).

I. M. 2016-05-16 buvo padarytos durtinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje – 2, veide – 5, lūpų srityje – 1, kakle – 5, dešinio peties srityje – 1, dešiniame žaste -1, dešiniame dilbyje – 6, krūtinės lastoje – 4. Dešiniojo smilkinio srityje esančių trijų žaizdų projekcijoje nustatytas atviras skeveldrinis dešinio smilkinkaulio lūžis. I. M. sužalojimai padaryti 25 poveikiais duriančių savybių daiktu ar įrankiu;

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiojo I. M. parodymai įvykio vietoje, užfiksuotos jo nurodytos sužalojimo aplinkybės (1t., 62-67 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojos V. M. parodymai įvykio vietoje, užfiksuotos jos nurodytos nukentėjusiojo I. M. sužalojimo aplinkybės (1 t., 122- 128 b.l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytoja V. M. pateikė juodos spalvos tašę, kurią pas ją automobilyje įvykio dieną paliko V. Š., su joje esančiais asmeniniais daiktais – drabužiais, batais ir higienos reikmenimis (1t., 135-138 b.l.); Daiktai neapžiūrėti ir tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jie perduoti į Lukiškių tardymo izoliatorių, kur laikomas suimtas V. Š. (1t., 139 b.l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, jog 2016-05-16, 00.14 val. V. Š. nustatytas 1,81 promilės girtumas (2t., 41 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2016 m. gegužės 16 d., apie 23.20 val., lauke, prie namo, esančio adresu Sodų g. 5, Elektrėnuose, laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su I. M. metu, turėdamas tikslą jį nužudyti, tyčia sudavė metaliniu strypu I. M. ne mažiau 25 smūgių į galvą, veidą, kaklą, krūtinę, ranką, petį, padarydamas pastarajam kaltinime nurodytus sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu pasikėsino nužudyti I. M., tačiau savo veiksmų nebaigė dėl veiksmų nepriklausančių nuo jo valios, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis V. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių savo kaltę pripažino tik iš dalies patvirtindamas, jog įvykio metu, kuomet vakare jis sumušė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį I. M. bei padarė nukentėjusiajam nustatytus durtinius sužalojimus metaliniu strypu, bet tai darė nenorėdamas jo nužudyti, o tik tiesiog jį sumušti, nes nežino kodėl taip pasielgė, tačiau V. Š. kaltė įrodyta posėdžio metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Tai yra, posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis I. M. patvirtino, jog jis V. Š. įvykio dieną matė pirmą kartą, kad jokių konfliktų su juo nebuvo, kad po to, kai V. Š. pabuvo pas juos namuose, norėdamas pasimatyti su kaltinamojo ir jo dabartinės žmonos vaikais, jis apie 23.00 val. palydėjo V. Š. į lauką, po to V. Š. paprašė nuvežti cigarečių į degalinę; grįžę su cigaretėmis prie namo laiptinės dar kalbėjosi ir laukė, kol V. Š. atvažiuos paimti draugas, bet jo niekaip nesulaukė; tuomet, kai jis susiruošė eiti į butą prie laiptinės V. Š. pasakė, kad jis pavogė iš jo tai, ką jis turėjo brangiausia, t. y. jo šeimą, ir kad dabar jis mirs, išsitraukė metalinį strypą ir dūrė jam tuo strypu lyg į pilvą; jis paėmė V. Š. už apykaklės, patraukė jį link savęs tam, kad pastarasis nukristų nuo laiptų, tačiau jis pats atsidūrė ant nugaros, o V. Š. tęsė smūgius į krūtinę, vėliau į dešinį petį, dešinį smilkinį; vėliau jam pavyko kažkaip užsidengti, kad smūgiai nekliūtų į akis; jam pavyko atimti strypą, bet buvo jau suduotas rimtas smūgis už dešinės ausies, net pajuto, kaip sugirgždėjo kaukolė; tai buvo dūris į galvą; pajuto, kad teka kraujas; tai vyko prieš atimant strypą; kai atėmė strypą, jam daugiau nesmūgiavo, tačiau V. Š. pasakė: „va tu ir išeini, va tavęs ir nėra“; V. Š. pasakė jo žmonai V. M., kad ateitų pasiimti savo mylimąjį ir V. Š. išėjo; per visą šį laiką jis nebuvo praradęs sąmonės; pats nešaukė, pagalbos šaukė jo žmona. Iš esmės analogiškas nukentėjusiojo I. M. nurodytas aplinkybes dėl jo sužalojimo patvirtino ir įvykį mačiusi jo žmona V. M., parodydama, jog po to kai jos vyras ir kaltinamasis V. Š. grįžo iš degalinės ir kalbėjosi po laiptinės stogeliu, ji liepė savo vyrui eiti namo pasakydama tai per langą, tačiau vėliau pamatė, kaip jos vyras nugriuvo ir kad V. Š. jį mušė, badė jį, mušdamas klausė jo ar dar kvėpuoja, o nueidamas jai pasakė, kad gali pasiimti savo lavoną; ji buvo šoke ir šaukė kviesti policiją. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja V. M., bei nukentėjusysis I. M., teismo posėdžio metu patvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. S. parodydama, kad įvykio vakarą išgirdo, kad kažkas pradėjo rėkti, pažiūrėjusi pro langą, matė, jog vienas vyras guli, o kitas vyras, palinkęs virš to gulinčio vyro, kažką daro; moteris rėkė, kad reikia kviesti policiją; ji pati užriko – ką tas vyras daro, ir tada tas vyras, kuris buvo palinkęs virš gulinčio vyro, atsistojo ir numetė į mašiną turimą daiktą, kuris nuskambėjo kaip geležis; matė, kad nukentėjusysis gulėjo ant žemės, buvo daug kraujo; neužilgo atvažiavo policija, netoli mėtėsi metalinis strypas; atvyko greitoji; ji negirdėjo, kad nueinantis vyras ką nors kalbėtų, nes moteris rėkė, galbūt dėl to negirdėjo; jai tiesiai prieš langą vyko įvykis; matė, kad buvo suduota nemažai smūgių; prie įvykio vietos, laiptinėje, yra lempa; matėsi, kad vienas guli, o kitas palinkęs virš jo bado. Pasislėpusį kaltinamąjį V. Š. sulaikęs pareigūnas E. P. teisme taip pat patvirtino, jog pagal gautą iškvietimą su kolega R. J. vyko į Elektrėnus, prie Sodų 5 – osios gatvės namo, kur prie namo laiptinės ant žemės kruvinas gulėjo nukentėjusysis, jam buvo iškviesta medicinos pagalba, o jo žmona paaiškino, kad svečiuose buvo jos buvęs vaikinas, kad tai jis padarė, apibūdino jo išvaizdą ir pasakė, kad jis pasišalino link Sodų gatvės; jie rado kaltinamąjį maždaug 20 min. po iškvietimo pasislėpusį po pirmojo aukšto balkonu, krūmuose; kai vežė V. Š. į komisariatą, klausė jo, kas ten vyko; V. Š. paklausė jų, ar nukentėjusysis liko gyvas, bei pasakė, kad tikisi, kad jis numirs; atrodė, kad V. Š. buvo neblaivus; V. Š. nebuvo nei susierzinęs, nei susijaudinęs, jo veidas buvo ramus; vietoje, kurioje sulaikė V. Š., nesimatė butelių; toje vietoje nieko nebuvo. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jo sužalojimų pobūdžio ir masto patvirtino posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. bei byloje esanti Specialisto išvada, Nr. G 8612203/2016 (01), kurioje užfiksuota, jog I. M. sužalojimai padaryti 25 poveikiais duriančių savybių daiktu ar įrankiu; visi kūno sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug vienu metu, t.y. greitai vienas po kito; trys durtinės žaizdos, esančios dešinio smilkinio srityje, kurių kanalų eigoje buvo nustatytas atviras skeveldrinis dešinio smilkinkaulio lūžis, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą; visos likusios durtinės žaizdos yra paviršinės, jos tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; durtinės žaizdos dešinėje rankoje (žaste, dilbyje) galėtų būti vertinami kaip savigynos požymiai (1 t., 84-92 b. l.).

Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo, liudytojų, dalinių kaltinamojo parodymų bei Specialisto išvados kaltinime nurodytas aplinkybes, jog V. Š. pasikėsino nužudyti I. M. patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-05-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta esanti Elektrėnuose, Sodų g. namo Nr.5 įėjimas į laiptinę, netoli įėjimo laiptų rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 11-17 b. l.); daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūno R. J. pateiktas metalinis strypas, kuris buvo rastas netoli įvykio vietos (1t., 20-23 b.l.) ant kurio pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadą Nr. S 233/2016 (01) buvo rastas I. M. kraujas bei ant V. Š. rankų, striukės, marškinių, džinsinių kelnių taip pat rastas I. M. kraujas; nukentėjusiojo I. M. ir V. M. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolai, kuriuose iš esmės užfiksuotos analogiškos nukentėjusiojo I. M. sužalojimo aplinkybės; Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos G. V. – V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2016-05-23 buvo nuvykta į degalines „Lukoil“ ir „Statoil“ ir peržiūrėti vaizdo įrašai laiku nuo 2016-05-16 22.30 val. iki 2016-06-16 23.10 val. ir vaizdo kamerose nėra užfiksuota vaizdo, kad V. Š. kažkurioje iš degalinių kažką būtų paėmęs nuo žemės (1t., 140 b.l.); asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, jog 2016-05-16, 00.14 val. V. Š. nustatytas 1,81 promilės girtumas (2t., 41 b.l.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir kt.

Nors kaltinamasis V. Š. posėdžio metu tvirtino, jog jis nenorėjo nužudyti I. M., jog nesakė nukentėjusiojo žmonai, kad pasiimtų savo lavoną, kad nukentėjusiajam taip pat nesakė, kad jis mirs, bei pareigūnams nesakė, kad tikisi, jog nukentėjusysis numirs, nesuvokė, kodėl taip pasielgė ir prašė jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teismas šią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę, nes tokia jo versija yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais. Tai yra, V. Š. motyvą ir tikslą nužudyti nukentėjusįjį I. M., kaip jau minėta, patvirtino tiek pats nukentėjusysis I. M., parodydamas, jog prieš jį pradėdamas mušti V. Š. pasakė, jam, kad jis mirs, nes atėmė iš V. Š. šeimą, ir kai baigė mušti išsakė žodžius, kad „va tu ir išeini, va tavęs ir nėra“, kad jo žmonai sakė pasiimti jį; tai taip pat patvirtino ir nukentėjusiojo žmona V. M., parodydama, kad V. Š. nueidamas sakė jai pasiimti savo lavoną, kas rodo, jog V. Š. tikėjosi, jog nukentėjusysis I. M. yra miręs. Tai, kad kaltinamasis V. Š. norėjo I. M. mirties, patvirtino ir posėdžio metu apklaustas kaltinamąjį sulaikęs pareigūnas E. P., patvirtindamas, jog kaltinamasis domėjosi ar nukentėjusysis gyvas ir pasakė, jog tikisi, kad jis mirs. Nukentėjusiojo I. M., liudytojos V. M. parodymai yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nenustatyta bei jie sutampa su pareigūno E. P. parodymais, nenustatyta, kad visi šie asmenys būtų tarpusavyje suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. Š. dėl jo nusikalstamos veikos tikslo ir motyvo. Be to, padarytų sužalojimų nukentėjusiajam mastas ir lokalizacijos vieta – 25 smūgiai į gyvybiškai pavojingas galvos, kaklo, krūtinės vietas, patvirtina tai, jog buvo siekta nukentėjusiojo I. M. mirties. Vien tai, kad liudytoja L. S. posėdžio metu nurodė negirdėjusi, kad kaltinamasis nueidamas būtų kažką sakęs ir tai, kad liudytojas V. V. patvirtino kitą dieną turėję planų su V. Š. važiuoti į automobilių turgų, nepaneigia V. Š. ketinimo nužudyti I. M.. Be to, teismas pažymi ir tai, kad nors V. Š. tvirtino, jog jis susiskambino su draugu V. V. ir kad šis jį turėjo paimti vakare iš Elektrėnų, iš po pasibuvimo pas I. M. ir V. M., tačiau pastarasis liudytojas to nepatvirtino, o priešingai – parodė, kad bendravo tik tą rytą telefonu su V. Š., o daugiau su juo nesusiskambino ir susitarimo jį paimti iš Elektrėnų nebuvo. Kaltinamojo V. Š. pateikta versija, jog jis metalinį strypą rado tada kai buvo degalinėje, taip pat kelia abejonių, nes kaip nurodyta Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos G. V. – V. tarnybiniame pranešime peržiūrėjus degalinių „Lukoil“ ir „Statoil“ to vakaro vaizdo įrašus nenustatyta, jog V. Š. minėtose degalinėse būtų pasiėmęs kokius nors daiktus, tad darytina išvada, jog šį strypą V. Š. galimai turėjo jau atvažiuodamas pas nukentėjusįjį į namus. Tad teismas, aukščiau aptartų įrodymų kontekste bei nustatydamas įvykio aplinkybes minėtų nukentėjusiojo bei liudytojų V. M. ir E. P. parodymais remiasi visiškai, o kaltinamojo parodymais remiasi tik tiek kiek jie neprieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms. Liudytojas V. V. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nematė ir nieko apie tai nežinojo, tad teismas jo parodymų apimtimi remiasi tik tiek, kiek jie susiję jo ir V. Š. bendravimu įvykio dieną.

Taigi, teismas, įvertindamas byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad V. Š. pasikėsino nužudyti I. M. veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo veiksmų nepriklausančios valios, nes liudytojų dėka buvo iškviesta ir suteikta medicininė pagalba nukentėjusiajam. V. Š. mušdamas nukentėjusįjį I. M., badydamas jį aštriu metaliniu strypu į gyvybiškai pavojingas kūno vietas – galvą, kaklą, krūtinę suvokė ir numatė, kad gali I. M. nužudyti ir to siekė, tačiau jo siekti padariniai neatsirado dėl nuo jo nepriklausančios valios. Tarp kaltinamojo V. Š. veikos ir atsiradusių padarinių - I. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei daugybinių nežymių sveikatos sutrikdymų, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, nes jis pasikėsino nužudyti kitą žmogų.

Nukentėjusysis I. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas jos naudai iš kaltinamojo V. Š. priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 58 b. l.), paaiškindamas, kad patyrė didelę neturtinę žalą, kad jam buvo sužalota kaukolė, atlikta sudėtinga smegenų operacija, kad nustatyti kaukolės lūžiai labai pavojingi gyvybei, kad neaiškios sveikatos perspektyvos ateityje, kenčia krūtinės ir galvos skausmus. Posėdžio metu I. M. palaikė savo ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, jog 6 mėnesius buvo nedarbingas dėl šio įvykio, jaučia liekamuosius reiškinius – kai keičiasi orai turi klausos problemų, skauda smilkinius, pagal pateiktą kvitą dėl kelionės į Kijevą – nereikalauja šios sumos, nes tai nesusiję su byla. Kaltinamasis V. Š. civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl V. Š. įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis be jokios priežasties buvo sumuštas daugybe smūgių (25) metaliniu duriančiu strypu, jam buvo sužalota galva, patyrė smilkinkaulio lūžį, sužalotos kitos gyvybiškai pavojingos kūno sritys – kaklas, krūtinė, pilvas, jam buvo atlikta sudėtinga galvos operacija ir nemalonius liekamuosius reiškinius, skausmus jis patiria ir dabar, tad neabejotinai jis patyrė didelį fizinį skausmą, bei patiria dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kas pripažintina neturtine žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad V. Š. įvykdė tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, norėdamas nukentėjusiojo I. M. mirties. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo taip turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį, tačiau padariusio asmens turtinė padėtis pasikėsinant atimti gyvybę negali būti lemiamu kriterijumi. Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus pasikėsinimo nužudyti bylose pakankamai įvairi: 20000 Lt (5792 Eur) 2K–318-139/2015; 60 000 Lt (17377,20 Eur) (2K-450/2014); 50 000Lt (14481 Eur) (Nr. 2K-64/2012). Šios bylos kontekste pažymėtina, jog paties kaltinamojo V. Š. turtinė padėtis nėra gera, tačiau jis posėdžio metu tvirtino, kad turi lėšų žalai atlyginti ir ieškinį pripažino visiškai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 10000 Eur suma nelaikytina per didele ir akivaizdžiai neprotinga patirtai nukentėjusiojo I. M. neturtinei žalai atlyginti, ir ji priteistina nukentėjusiajam.

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 2926,58 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl atsiradusios turtinės žalos nukentėjusiajam I. M. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 104-106 b. l.). Kaltinamasis V. Š. civilinį ieškinį pripažino visiškai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam I. M. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamojo V. Š. veiksmais. Nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir buvo gydytas VšĮ Elektrėnų ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. I. M. gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 2926,58 Eur Eur, tai patvirtina byloje pateiktas dokumentas (1 t., 106 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasų ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. Š. 2926,58 Eur ( dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt šešių eurų, 58 ct) sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. Š. pripažino aplinkybes, kad sumušė nukentėjusįjį I. M., tačiau neigė norėjęs jį nužudyti ir posėdžio metu, turėdamas galimybę atsiprašyti nukentėjusiojo, to nepadarė, tokią poziciją išsakė paskutinio žodžio metu, kuomet nukentėjusysis teismo posėdyje nedalyvavo. Tad teismas to nevertina nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi. V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1d. 9 p.). Nors V. Š. tvirtino, kad alų gėrė po įvykio, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog alkoholinius gėrimus jis vartojo iki įvykio, t.y. susitikimo su nukentėjusiuoju I. M. ir liudytoja V. M. „Akropolyje“ metu, ir kaip patvirtino V. M. – V. Š. išgėręs būna labai agresyvus, be to iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jam buvo nustatytas 1,81 promilės girtumas (2t., 41 b.l.). Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat yra ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t.y. turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (2005-11-23 Vilniaus apygardos teismo nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 metams; 2011-10-19 lygtinai paleistas neatlikus 2 metų 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2t., 49-53 b.l.)

Kaltinamasis V. Š. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), teistas už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui dėl ko BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu (2 t., 49-150 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2t., 54-55 b.l.), nedirbantis (3t., 49-51 b. l.), Psichiatrinėje ligoninėje negydytas ir į psichiatrinę įskaitą neįrašytas ir (2 t., 57-29 b.l.).

Teismo posėdžio metu V. Š. ir jo gynėja Z. Malova prašė skirti kaltinamajam V. Š. teismo stacionarią psichiatrinę ekspertizę, nes jis iki parvykimo gyventi į Lietuvą, t.y. iki 2004 m. gyveno Rusijoje, buvo tarnavęs Afganistane, turi tam tikrų psichinių sutrikimų ir yra gavęs potrauminio streso sutrikimo sindromą, nes galimai tokiu būdu nesuvokė savo veiksmų. Teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Teismo posėdžio metu apklausta V. Š. šeimos gydytoja D. K. patvirtino, kad V. Š. niekada nesiskundė jokiais psichikos sutrikimais, ir ji pati to nepastebėjusi; jei taip būtų buvę, ji būtų rašiusi siuntimą apsilankyti pas psichologą ar psichiatrą ir tai būtų atžymėta asmens sveikatos istorijoje; V. Š. ji gydė dėl širdies ligų. Teismas pažymi ir tai, kad V. Š. 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nužudymą laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, t.y. taip pat po jo parvykimo iš Rusijos į Lietuvą, ir nei tuo metu, nei laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. Š. psichikos sveikatos sutrikimais nesiskundė, nors dėl turimų širdies ligų ne kartą buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose. Tad įvertinant šias aplinkybes teismui nekyla abejonių dėl V. Š. pakaltinamumo.

Įvertindamas kaltinamojo V. Š. asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad V. Š., kaip recidyvistui, bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje – paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Kaltinamasis V. Š. 2016 m. gegužės 17 d. sulaikytas (1t., 163 b.l.). 2016-05-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi V. Š. skirta kardomoji priemonė suėmimas 2 (dviem) mėnesiams suėmimą skaičiuojant nuo 2016-05-18 (2t., 11-13 b.l.). 2016-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas V. Š. pratęstas 3 mėnesiams skaičiuojant nuo 2016-07-18 (2t., 23-25). 2016-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas V. Š. pratęstas 3 mėnesiams skaičiuojant nuo 2016-07-18 (2t., 23-25). 2016-11-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas V. Š. pratęstas 3 mėnesiams skaičiuojant nuo 2016-11-18 (2t., 107-109). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gegužės 17 d. ir suėmime nuo 2016 m. gegužės 18 d. išbūtas laikas iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Š. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baigus įrodymų tyrimą 2017-02-08 pateikė pažymą dėl 376,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. Š.. Atsižvelgiant į šios pažymos gavimo laiką (į tai, kad ji gauta jau baigus bylos nagrinėjimą), teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliktina nenagrinėta.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

kaltinamojo V. Š. drabužiai - striukė, marškiniai, džinsinės kelnės, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate (2016-10-13 Kvitas B, serija BBB Nr. LS001956, 1 t., 46 b. l.) – grąžintini V. Š. (BPK 94 str. 1d. 5p.);

įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova, V. Š. rankų nuoplovos, V. Š. ir I. M. seilių pavyzdžiai, metalinis strypas – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str.1d.);

V. Š. asmens sveikatos istorija (51 lapas) – grąžintina ją pateikusiai gydymo įstaigai VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai (2t., 159 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2016 m. gegužės 17 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo I. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš V. Š. nukentėjusiojo I. M. naudai priteisti 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2926,58 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis eurus, 58 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

kaltinamojo V. Š. drabužius - striukę, marškinius, džinsines kelnes, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate (2016-10-13 Kvitas B, serija BBB Nr. LS001956, 1 t., 46 b. l.) – grąžinti V. Š. (BPK 94 str. 1d. 5p.);

įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą, V. Š. rankų nuoplovas, V. Š. ir I. M. seilių pavyzdžius, metalinį strypą – sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 str.1d.);

V. Š. asmens sveikatos istoriją (51 lapas) – grąžinti ją pateikusiai gydymo įstaigai VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai (2t., 159 b.l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.