Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-01-31 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, į bausmės laiką įskaitytos 2 laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 12 val. viešųjų darbų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 4 mėn. terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-05-16 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-01-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta 108 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 18 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2023 m. balandžio 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. V., t.y. tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą K. V. bei rankomis suėmęs už kaklo jį spaudė, tokiu būdu nukentėjusiajai K. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su K. V. apie 9 metus laiko, yra sugyventiniai, vaikų neturi. Abu yra bedarbiai, gauna pašalpas, tačiau jis uždarbiauja pas žmones padėdamas jiems prie ūkio darbų, dabar prasidėjo sraigių rinkimo sezonas, tai tą dieną (2023 m. balandžio 26 d.) nuo pat ankstyvo ryto buvo išėjęs sraigiauti. 2023 m. balandžio 25 d., dienos metu, jų namuose jis, K. ir kaimynė S. P. gėrė alų, kiek vėliau begerdamos moterys abi pradėjo konfliktuoti. Paskui S. išėjo į savo namus. Jis su K. namie atsigulė pamiegoti. Atsikėlė pavakary, gal jau buvo 19.00 val., gal kiek daugiau. Kai atsikėlė, K. pradėjo jį žodžiais pulti, buvo nepatenkinta, pradėjo kažką priekaištauti dėl S., pradėjo „durniuoti”, apvertė kambaryje esantį stalą. Ji pasakė, kad nori eiti į kaimą, lauke iš vakaro lijo, buvo šlapia, o ji būdama basa norėjo eiti į lauką. Jis pasakė, kad ji niekur neitų, kad jos neleis, norėjo kad ji liktų namie. Ji neklausė, šūkavo, norėjo išlipti per langą. Jis ją abejomis rankomis suėmė už pečių arti kaklo ir ją prispaudė prie lovos, kad ji nusiramintų ir niekur neitų. Jis jos nesmaugė, tik stipriai ją laikė suėmęs prie kaklo. Jam belaikant ją, K. jam į kairės rankos dilbį dūrė šakute, kaip ta šakutė atsirado pas ją rankoje nepastebėjo. Jis K. paleido. Ji atsistojo, ir jis tada jai dešinės rankos plaštaka sudavė du kartus į kairės pusės skruostą. Smūgio sudavimo metu gal kiek ranka ar pirštais siekė K. nosį, nes netrukus pamatė kaip jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis jai dar padavė tualetinio popieriaus nusivalyti kraują. Ji jį pastūmė į šoną ir išėjo iš namų. Ji išėjo basa be batų. Per langą matė kaip ji nuėjo pas kaimynus L. M. ir jos sugyventinį K. į namus. Suprato, kad K. dabar gali iškviesti policiją. Ji pati turi telefoną, tačiau ji neturėjo sąskaitoje pinigų, tai iš savo telefono gal ir nebandė skambinti policijai. Supratęs kad gali atvykti policija, jis išėjo iš namų, nuėjo pas pažįstamą ir ten pernakvojo. Anksti ryte atsikėlęs išėjo patikrinti ar yra sraigių, pamatęs jog jų yra, apie 9.00 val. grįžo į namus pas K., ir jie abu su ja išėjo rinkti sraigių. Jie abu pasikalbėjo, jis jos atsiprašė, jie abu susitaikė, ji nebepyksta, jokių pretenzijų jam neturi. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio prieš K., nebuvo labai girtas, kad nesuprastų ką daro, jis viską gerai prisimena kas vakar nutiko, kad buvo gėręs alaus, jam įtakos neturėjo, jis nesijautė girtas. Tiesiog kai jis laikė K. prispaudęs, ji jam dūrė į ranką, tai ant jos labai supykęs jis jai ir sudavė porą kartų į veidą. Sudavė plaštaka, ne kumščiu. Nori su ja kartu gyventi, jie tikrai susitaikė, jis niekur neturi kur išsikelti, jo motina gyvena (duomenys neskelbtini), jo niekas nepriims gyventi pas save. Jis savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi (b. l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Č. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji K. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sugyventiniu V. Č.. Kartu gyvena jau devynis metus. 2023 m. balandžio 25 dieną pas ją į svečius atėjo kaimynė S. P., atsimena, kad dar buvo šviesus paros metas, diena. Atėjusi S. P. pasiūlė išgerti. Ji, kaimynė S. ir sugyventinis V. namuose vartojo alkoholį, gėrė alų. Po to, dar dienos metu, apie 17.00 val. kaimynė išėjo į namus, o ji kartu su savo sugyventiniu atsigulė į lovą pasnausti. Tą pačią dieną, apie 20.00 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynė S. P., ji atsiliepė, pakalbėjo su ja. Po pokalbio telefonu su kaimyne, tarp jos ir sugyventinio V. Č. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko susipyko ji nepamena. Konflikto metu ji ir sugyventinis vienas ant kito šaukė, ir vienas kitą apsižodžiavo. Jiems apsižodžiuojant vienas kitą, V. Č. pradėjo ją mušti, suduodamas smūgius rankų kumščiais jai į veidą, į smilkinį. Kiek kartų jai sudavė neatsimena, bet smūgių buvo keletas. Po smūgių sudavimo sugyventinis V. Č. pradėjo rankomis ją smaugti, spausdamas jos kaklą rankomis. Smūgių sudavimo metu ir kaklo spaudimo metu, juto didelį skausmą, sumuštas vietas skauda dar ir dabar. Po smūgių sudavimo jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau jai pavyko ištrūkti iš savo sugyventinio V. Č. rankų ir ji iš jų namų pabėgo. Bėgo pas savo pažįstamą K. M. gyvenantį šalia jų, kitame name, kad išsikviesti pagalbą. Nubėgusi pas kaimyną, jam viską pasakė kas įvyko, jis iškvietė jai pagalbą. Kol laukė pagalbos matė, kad iš namų išėjo sugyventinis V. Č., jis išėjo link kaimynės S. P. namų pusės, kur nuėjo nematė. Medikų pagalbos jai neprireikė. Dėl smurto artimoje aplinkoje kreipiasi ne pirmą kartą, ankščiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, kada jos sugyventinis V. Č. smurtaudavo prieš ją. Pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai nevyks. Yra nepriklausoma nuo savo sugyventinio V. Č., gauna bedarbio pašalpą. Kad būtų skirti apribojimai V. Č. nenori, ji jo nebijo. V. Č. po įvykusio smurto atvejo, iš jų namų pasišalino. V. Č. konflikto metu jai smūgius į veidą sudavė viena ranka, gali būti kad dešine. Nežino ar kumščiu, ar delnu, tikriausiai delnu. Jis jai sudavė du smūgius į veidą, kairę pusę, pataikė per nosį, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bet smūgis nebuvo į nosį. Dar sakė pareigūnui kad jis ją smaugė. Tiksliau jis ją ne smaugė, o rankomis suėmęs už kaklo ją laikė prispaudęs, kad ji neitų iš namų. Ji ant jo pyko ir norėjo išeiti. Jis laikė stipriai spausdamas ir jai skaudėjo, toje vietoje jokių žymių nebuvo, jis jos nesužalojo. Pirmiausiai jis jai spaudė kaklą, o po to kai paleido, jis jai ranka sudavė du kartus į veidą. Savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Ji ant jo nebepyksta, jie susitaikė. Jai paaiškinta, kad tyrimą galima užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji tam neprieštarauja, jokio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 26-29, 30-33).

Liudytojas K. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), šalia yra (duomenys neskelbtini). Šalia jų namo kaiminystėje gyvena K. V. su sugyventiniu V., jo pavardės nežino. Su jais nebendrauja, tik žino kad tokie žmonės ten gyvena. 2023 m. balandžio 25 d., vakare, apie 20.20 val. buvo savo namo kieme, ir pamatė kaip iš gatvės pusės prie jo tvoros priėjo K. V., jai buvo kruvina nosis, ji verkšleno, prašė pagalbos, prašė kad iškviestų telefonu policiją. Ji pasakė, kad ją muša sugyventinis. Jis jos smulkiai neklausinėjo kada ir kaip ją mušė, ji prašė kad paskambintų, tai jis iš savo telefono paskambino 112 ir pranešė kad atėjusi kaimynė prašo policijos pagalbos. K. buvo basomis kojomis, kaip minėjo matė kruviną nosį, daugiau akivaizdžių sumušimo žymių jis nematė ir nepastebėjo. Iškvietus pagalbą, K. išėjo. Ar pas ją buvo atvykusi policija, kas ten vyko pas juos namuose toliau, nieko nežino (b. l. 61-63).

Iš 2023 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo” nustatyta, kad jame užfiksuota, kad apie įvykį pranešė K. M. (turi būti V.). Smurtą patyręs asmuo – K. V., jai nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta specialioje grafoje pažymėta kraujuojanti nosis. Smurtu įtariamas V. Č. namie nerastas, buvo pasišalinęs. Namų aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 11-15).

K. V. sutikimu, buvo atlikta jos kūno apžiūra ir surašytas asmens apžiūros protokolas. Buvo matyti, kad jos nosis yra patinusi ir kruvina. Veidas nufotografuotas. Daugiau sužalojimų nebuvo matyti (b. l. 34-37).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamasis mūrinis namas. Įėjimas į namą yra rytų pusėje, vidiniame kieme. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, koridoriaus dešinėje yra praėjimas pro kurį patenkama į namo virtuvę. Virtuvėje prie lango stovi medinis stalas, ant kurio paviršiaus matosi rudos spalvos dėmės – galimai kraujas. Virtuvės kairėje pusėje yra praėjimas į miegamąjį. Miegamojo kairėje pusėje yra lova, šalia lovos ant grindų matosi išvartyti daiktai. Aplinka yra netvarkinga, matosi grumtynių pėdsakai, iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 16-22).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis V. Č. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis V. Č. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis V. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 94-102), nedirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Č. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

V. Č. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-113), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį oficialiai dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. Č. galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį oficialiai dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. Č., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.