Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Šionebergo administracijos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintą tėvystės pripažinimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Šionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnyba 1998 m. vasario 19 d. patvirtino tėvystės pripažinimą, kuriuo V. M. pripažino, kad yra vaiko M. T. (Lietuvos Respublikos piliečio pase M. C.), gimusio 1994 m. sausio 29 d., tėvas.

Pareiškėja M. B. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Šionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintą tėvystės pripažinimą, suteikti M. C. tėvo pavardę ir išduoti atitinkamą gimimo liudijimą.

Byla pagal pareiškėjos prašymą nutrauktina.

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. CPK 809 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. CPK nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos ir kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti (CPK 809 str. 4 d.). Pareiškėja prašo pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Šionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintą tėvystės pripažinimą, suteikti M. C. tėvo pavardę ir išduoti atitinkamą gimimo liudijimą.

Tėvystės pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.141 – 3.145 str. CK 3.142 str. 1 d. nurodyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. CK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurios detalizuoja tėvystės pripažinimo registravimo tvarką, nurodyta, kad tėvystės pripažinimas registruojamas remiantis teismo patvirtintu pareiškimu tik tada, jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar rašytinio sutikimo civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo akivaizdoje nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję 10 metų. Darytina išvada, kad, pagal pareiškėjos M. B. prašyme nurodytas aplinkybes, tėvystės pripažinimo klausimas nepriklauso Lietuvos teisinės sistemos teismo kompetencijai, o prašomas pripažinti užsienio valstybės institucijos aktas pagal CPK 809 straipsnio 4 dalį nereikalauja pripažinimo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja taip pat prašo suteikti jos sūnui M. C. tėvo pavardę – M. ir išduoti jam atitinkamą gimimo liudijimą. CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai galėtų registruoti civilinės būklės aktus ir jų pagrindu išduoti civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vaikui ši pavardė jau suteikta ir išduotas naujas gimimo liudijimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (13 b.l.). Tačiau, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 36 punktą, jei Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimas po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, jo tėvai privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą jų deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Prašymas, taip pat dokumentai, reikalingi užsienyje gimusio vaiko gimimui įtraukti į apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikti tiek per įgaliotą asmenį, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Vaiko tėvai (arba vienas iš vaiko tėvų) turi pateikti rašytinį prašymą įtraukti į apskaitą jų vaiko gimimą bei šiuos dokumentus: jei vaiko tėvai yra susituokę, vaiko tėvų santuokos liudijimo kopiją; jei vaiko tėvai nėra susituokę, tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo, išskyrus atvejus, kai vaikas įgijęs užsienio valstybės pilietybę, kurią liudija jo paso kopija; užsienio valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo legalizuotą kopiją. Prašymą įtraukti į apskaitą pasirašiusių asmenų (asmens) parašų ir pridedamų dokumentų kopijų tikrumas paliudijamas konsulinio pareigūno parašu ir herbiniu antspaudu. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, notariškai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip (Taisyklių 36 p.). Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimo registravimą Lietuvoje galima gauti Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje tinklalapyje: http://de.mfa.lt/index.php?-1228433573. Norint gauti Lietuvos Respublikoje išduotą gimimo liudijimą, kai tėvystė buvo pripažinta jau įregistravus vaiko gimimą, jeigu gimimo liudijimas nebuvo išduotas užsienio valstybėje, bet gimimo akto įrašas yra registruotas Lietuvoje, turi būti registruojamas tėvystės pripažinimas. Tai daroma civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo originalą (Taisyklių 43 p.). Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas ir išduodamas naujas gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatyta tvarka (Taisyklių 51 p.). Kiti tėvystės pripažinimo registravimo klausimai reglamentuojami Taisyklių 44 – 50 punktuose.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, o iškelta civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. 2011 m. rugpjūčio 15 dienos prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno miesto Šionebergo rajono administracijos Jaunimo, mokyklų ir sporto reikalų skyriaus Vaikų teisių apsaugos tarnybos 1998 m. vasario 19 d. patvirtintą tėvystės pripažinimą, kuriuo V. M. pripažino, kad yra vaiko M. T. (Lietuvos Respublikos pase M. C.), gimusio 1994 m. sausio 29 d., tėvas, nutraukti.