Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, SODROS duomenimis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 3 dalį - 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. gegužės 15 d., 15.03 val., būdamas UAB „Baitukas ir partneriai“ internetinėje kavinėje, Ozo g. 25, Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kompiuteriu, kurio prisijungimo IP adresas 178.236.197.137, internetinėje svetainėje www.autogidas.lt patalpino skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį “Volkswagen Multivan“, o 2015 m. gegužės 16 d., dienos metu pagal minėtą skelbimą paskambinusiam G. D., pažadėdamas jam parduoti minėtą automobilį, paprašė į savo AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 200 eurų rankpinigių, po ko tą pačią dieną, apie 13.27 val. G. D. į E. N. AB „SEB“ banko sąskaitą pervedus 200 eurų rankpinigių, jis 2015 m. gegužės 18 d., 09.46 val., pasinaudodamas savo vardu išduota AB „SEB“ banko mokėjimo kortele „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. D. pervestus 200 eurų išgrynino, tačiau automobilio G. D. nepristatė, kaip rankpinigius gautų 200 eurų pastarajam negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam G. D. priklausančius 200 eurų. Šiais savo veiksmais E. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi E. N., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. N. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinime nurodytu laiku internetinėje svetainėje patalpino skelbimą neva parduoda automobilį, nors realiai pardavinėjamo automobilio ,,Volkswagen Multivan“ neturėjo ir nežinojo, kas tokį automobilį turi. Automobilio nuotrauką nukopijavo iš kito internetinio puslapio, o skelbimo tekstą sukūrė pats. Nenorėjo nurodyti miesto, kuriame gyvena, todėl skelbime nurodė Radviliškio miestą. Skelbime buvo nurodęs ,,Ežio“, išankstinio mokėjimo kortelės numerį. Jis tos mokėjimo kortelės specialiai nepirko, tiesiog joje išnaudojo kreditus ir paskui ją išmetė. Kaip pagrindinį telefono numerį turėjo kitą. Netrukus į įdėtą skelbimą atsiliepė susidomėjęs asmuo, t. y. nukentėjusysis G. D.. Pastarasis domėjosi automobiliu, klausinėjo apie automobilio būklę, ar jis turi tą automobilį, taip pat kalbėjo apie automobilio rezervavimą. Pirkėjui nurodė savo sąskaitą rankpinigiams pervesti (200 eurų), sutarė, kad po kelių dienų ar savaitės susitiks Radviliškyje. Numatytą susitikimo dieną pirkėjas laukė jo skambučio, atrodo, jis ir pats skambino. Nukentėjusiajam skambinant prieš kelias dienas iki tariamo susitikimo Radviliškyje, jis (E. N.) dar atsiliepė ir nurodė, kad transporto priemonė dar neatvežta. Paskui išjungė telefoną ir išmetė kortelę. Tiksliai neatsimena, kas pasiūlė sumokėti rankpinigius, atrodo, pats nukentėjusysis, nes jis norėjo automobilį rezervuoti, kad šis nebūtų parduotas kitam asmeniui. Pirkėjas pervedė 200 eurų į jo nurodytą sąskaitą. Gautus pinigus nusiėmė kitos dienos ryte savo gyvenamojoje gatvėje esančiame bankomate. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tuo metu jam labai reikėjo pinigų, turėjo skolų, nors ir dirbo, tačiau atlyginimo viskam neužteko. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį (turtinę ir neturtinę žalą), taip pat atstovavimo išlaidas. Norėjo pats atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą, tačiau neturėjo pastarojo duomenų (b. l. 191-196).

Iš AB „Swedbank“ banko atsakymo į paklausimą, matyti, kad 2015-05-16, 13.27 val., iš G. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. N. AB SEB bako sąskaitą buvo pervesta 200 eurų (b. l. 112-113).

Iš AB SEB banko operacijų departamento atsakymo į paklausimą, matyti, kad į E. N. AB SEB banko sąskaitą iš G. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 eurų (b. l. 120-125).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į paklausimą nurodyta, kad 2015-05-15 IP adresas (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas UAB „Baitukas ir partneriai“, į. k. (duomenys neskelbtini), Ozo g. 25, Vilniuje (nemokamas internetas Akropolio lankytojams) (b. l. 24).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą pilnai pasitvirtinus E. N. inkriminuotą kaltinimą dėl to, kad pastarasis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule įgijo iš nukentėjusiojo G. D. jam priklausančius 200 eurų, pasiūlydamas jam įsigyti automobilį „Volkswagen Multivan“, nors realiai neturėjo šios transporto priemonės, bei tokiu nusikalstamu būdu įgijo iš nukentėjusiojo iš viso 200 eurų. Tokie kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. E. N. kaltę patvirtina tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo G. D. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, banko sąskaitų išrašų duomenys, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo E. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas E. N. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad E. N. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami E. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas (b. l. 149-154), administracine tvarka baustas (b. l. 155-158), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirba (b. l. 198), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 160), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 161), tačiau nuo 2001-01-13 iki 2011-02-11 gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, diagnozė: hipochondrinis sindromas (b. l. 162). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-418/2015 konstatuota nesant duomenų apie tai, kad E. N. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl ko nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 164). Šie duomenys patirtina, kad E. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas, dėl ko gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant kiek mažesnę už galimo skirti šios bausmės vidurkį. Kartu su minėta bausmės rūšimi kaltinamajam skirtini ir BK 48 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai. Teismo sprendimą parinkti būtent tokią bausmės rūšį, nulėmė tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, anksčiau teistas tik vieną kartą, šiuo metu nedirba, sutinka geranoriškai atlyginti nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam E. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis E. N., patalpinęs internetinėje svetainėje skelbimą apie parduodamą automobilį, kurio realiai pats neturėjo, savo naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam G. D., priklausantį 200 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis bei civilinis ieškovas G. D. turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų E. N. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dėl nurodyto pobūdžio turtinės žalos tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo visą prašomą turtinę žalą.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis G. D. prašo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis įvertina 400 Eur suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, dėl ko mažintina. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis G. D. patyrė neigiamas emocijas, pasijautė apgautas ir pažemintas, taip pat patyrė nepatogumų vykdamas į kitą miestą atsiimti automobilio, vyko į teisėsaugos instituciją, tačiau pastarojo patirti išgyvenimai nelaikyti iš esmės ar ženkliai pakeitusiais jo gyvenimą, nenustatyta, jog dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiajam liko tam tikri liekamieji reiškiniai ir pan. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo G. D. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo E. N. 180 Eur.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis G. D. prašo iš kaltinamojo priteisti ir 5 % dydžio palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiga vykdyti teismo prievolę kaltinamajam atsiras tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jam konkrečią pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašymas priteisti jam 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo, laikytinas priešlaikiniu, todėl atmestinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. D. pateikė teismui prašymą atlyginti proceso išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti (iš viso 150 eurų), ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 190). Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 784775 matyti, jog nurodyta suma apima „atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą“, detalesni duomenys, apibūdinantys teisines atstovavimo paslaugas, nepateikti. Atsižvelgiant į tai, jog buvo teikiamas civilinis ieškinys, nukentėjusiojo atstovas į teismo posėdį vyko iš kito miesto (Marijampolės), teismas laiko, jog prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų yra objektyviai proporcingas suteiktai teisinei pagalbai ir turi būti kaltinamojo atlygintinas.

E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-145), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su pokalbių išklotinėmis (b. l. 44) bei kompaktinis diskas su AB „SEB“ banko pateiktu vaizdo įrašu (b. l. 131), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, įpareigoti E. N. visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, 2) įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti E. N. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 8 MGL dydžio baudą, paskiriant nurodytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. N. nukentėjusiajam 200 eurų (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 180 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. D. prašymą priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo, atmesti.

Priteisti iš E. N. nukentėjusiajam G. D. 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Kompaktinį diską su išklotinėmis ir kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.