Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė

dalyvaujant prokurorams Robertui Kasnauskui, Stefai Daliai Ramanauskienei

nukentėjusiajam M. M. ir jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, advokato padėjėjai Kristinai Martinkutei Lengvinienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, KET 127 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir KET 129 p. kur nurodyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tai yra jis, D. J., 2021 m. lapkričio 12 d., apie 15:09 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini)., važiavo apie 72,1 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo Lietuvininkų – Eglių gatvių reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir posūkio į kairę manevrą vykdančiu M. M. vairuojamu motociklu "Ducati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui M. M. buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, dešinės šlaunies šoninio vidinio plačiojo raumens, tarpinio plačiojo raumens daliniai plyšimai, dešinės šlaunies viršutinės - vidurinės priekinės ir vidinės dalies žymus Morel - Lavalle tipo pažeidimas (odos ir riebalinio audinio atidalinimas nuo fascijų ir raumenų), kas sukėlė nukentėjusiajam M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad važiavo iš mamos darbo namo, nes turėjo prasidėti paskaitos nuotoliniu būdu. Važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini). Kliūties iš priekio nebuvo. Degė žalios spalvos šviesoforo signalas, puikiai matė kaip prieš jį motociklu važiavo nukentėjusysis M. M.. Matydamas jog nėra kliūčių važiavo leistinu greičiu toliau. Važiuojant tiesiai, degant žaliam šviesoforo signalui, M. M., nepraleidęs jo, atliko sukimo į kairę manevrą, todėl jį kliudė. Viskas įvyko labai greitai. Po avarijos išlipo iš automobilio ir nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo prie gėlių parduotuvės laiptelių. M. paklausė, kodėl taip nutiko, tačiau jis į klausimą negalėjo atsakyti, pasakė, jog nežino. Važiuodamas matė priešais atvažiuojantį nukentėjusįjį, nebuvo jokių kliūčių jį matyti, ir jam matyti jį. Matė, jog jis nori sukti į kairę, nes važiavo antroje juostoje ir iš karto net nesustojęs pradėjo sukti. Ar jis buvo įjungęs posūkio signalą, negali pasakyti. Jam degė žalios spalvos šviesoforo signalas, motociklininkas turėjo jį praleisti. Pamatęs, jog nukentėjusysis pasuko, mašinos nespėjo sustabdyti, nes viskas įvyko labai greitai. Po smūgio atsijungė mašinos stabdžiai, sprogo oro pagalvės, mašina tapo nevaldoma ji tiesiog riedėjo. Apie tai, jog kils pavojus net nepagalvojo. Galimybės išvengti susidūrimo su motociklu nebuvo. Nesitikėjo, jog nukentėjusysis suks. Į motociklą atsitrenkė priekine dešinės pusės dalimi. Pagrindinis smūgis buvo į sparną, lempas. Buvo pataikyta į modulį po sparnu. Smūgis nebuvo didelis.

Ganėtinai greitai po įvykio matė nukentėjusįjį vairuojantį automobilį. Praėjus dviem dienoms po įvykio jis skundėsi, jog jam skauda koją, ji buvo sumušta įvykio metu. Po įvykio nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Po avarijos su M. bendravo iki Kalėdų. Kadangi nukentėjusysis neturėjo draudimo, jam buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško susitarimo. Jo pateikti pasiūlymai nukentėjusiajam netiko.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad jo pareiga pagal Kelių eismo taisykles buvo praleisti D. J. vairuojamą automobilį. Jis jo nepraleido, nes jis buvo ganėtinai toli. Buvo įsitikinęs, jog spės įsukti, bet nespėjo, automobilis kliudė jo motociklą ir jis nugriuvo. Po įvykio atvažiavo policija, kas ją iškvietė, nežino. Atsisėdo prie laiptų, nes pasidarė silpna. Atvažiavusi greitoji išvežė į ligoninę. Po apžiūros buvo paleistas namo. Patyrė fizinį, psichologinį skausmą, jam buvo baisu, nes galėjo netekti kojos. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas E. J. parodė, kad eismo įvykio nematė, tačiau po įvykio buvo priėjęs prie įvykio vietos. Automobilis buvo jo, tačiau su D. buvo sutarę, jog jį jam parduos. BMW automobilis buvo tvarkingas, akseleratorius neužstrigdavo. Po įvykio motociklą matė, jis buvo apdaužytas. Kiek jam žinoma motociklas buvo sutvarkytas ir parduotas.

Iš 2022-05-09 Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VS tyrėjos J. Š. tarnybinio pranešimo "Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo" nustatyta, kad 2021-11-12, apie 15.09 val., įvykusio eismo įvykio metu, adresu Eglių - (duomenys neskelbtini). sankryžoje, Šilutėje, buvo nesunkiai sužalotas M. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, kai M. M. vairuojamas motociklas "DUCATI", vals. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pusę susidūrė su automobiliu "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu didesniu, nei leistina greičiu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16199-22 pagal BK 281 str. 1 d. (1 t., b. l. 51).

Iš M. M. pateikto vaizdo įrašo, kuris apžiūrėtas 2022-12-19, matyti, kad užfiksuota įrašo data 12/11/2021 15:06:12. Filmuojama dienos metu, eismas vyksta pagrindine (duomenys neskelbtini)atve, yra reguliuojamas šviesoforo signalais (vaizdiniais). Vaizdo įraše matosi kaip 49 sekundę nuo Tilžės gatvės pusės (duomenys neskelbtini)atve, vidurine juosta važiuoja motociklas degant žaliam šviesoforo signalui. Motociklininkas važiuodamas parodo posūkio signalą į kairę pusę ir daro manevrą iš (duomenys neskelbtini)atvės į Eglių gatvę. Motociklininkui nebaigus atlikti manevro, vaizdo įrašo 52 sekundę, pasirodo juodos spalvos automobilis, kuris važiuoja pagrindine (duomenys neskelbtini)atve nuo Rusnės gatvės pusės, kuriam taip pat dega žalias šviesoforo signalas, ir atsitrenkia į motociklo dešinio šono galinę dalį bei nuvažiuoja tiesiai (1 t., b. l. 124-126, CD diskas).

Iš 2022-10-17 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta Šilutės m., Lietuvininkų - Eglių - Taikos gatvių sankryža. Sankryža reguliuojama šviesoforu. (duomenys neskelbtini)atvėje (Tilžės gatvės kryptimi) prieš šviesoforą yra trys eismo juostos. Pirma eismo juosta skirta judėti tiesiai ir į dešinę, antra skirta sukti į kairę, trečia skirta priešpriešiniam eismui. Pirmosios eismo juostos plotis 3,95 m, antrosios – 4 m, trečiosios 3,97 m. Bendras važiuojamosios dalies plotis – 12,2 m. Horizontaliojo važiuojamosios dalies kelio ženklinimo linijų plotis 0,14 m. (duomenys neskelbtini)atvėje (važiuojant nuo Tilžės gatvės) prieš šviesoforą yra trys eismo juostos. Pirma eismo juosta skirta judėti tiesiai ir į dešinę, antra skirta sukti į kairę, trečia skirta priešpriešiniam eismui. Pirmosios eismo juostos plotis 3,8 m, antrosios – 2,9 m, trečiosios 5 m. Bendras važiuojamosios dalies plotis – 12 m. Horizontaliojo važiuojamosios dalies kelio ženklinimo linijų plotis 0,14 m. Eglių gatvėje eismas dvipusis. Dešiniosios (žiūrint nuo Taikos gatvės) eismo juostos plotis 3,2 m, kairiosios – 3,26 m. bendras važiuojamosios dalies plotis 6,6 m. Horizontaliojo važiuojamosios dalies kelio ženklinimo linijos plotis 0,14 m. Taikos gatvėje eismas dvipusis. Dešiniosios (žiūrint nuo Eglių gatvės) eismo juostos plotis 5,55 m, kairiosios – 5 m. Horizontaliojo važiuojamosios dalies kelio ženklinimo linijos plotis 0,14 m. Šioje sankryžoje yra šulinys, kuris nutolęs 13,6 m atstumu nuo apšvietimo stulpo Nr. 100, esančiu (duomenys neskelbtini)., ties posūkiu Taikos gatvę ir 11,75 m atstumu nutolęs nuo apšvietimo stulpo Nr. 44, esančio (duomenys neskelbtini)., ties posūkiu į Eglių gatvę. Atstumas tarp apšvietimo stulpų 14,30 m. (1 t., b. l. 134-136, 137, 138-140).

Iš 2022-11-25 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota apžiūra - sankryžoje Eglių ir (duomenys neskelbtini). esančio šulinio angos asfalto lopo krašto ir iki šulinio dangčio vidurio. (duomenys neskelbtini). ir Eglių g. sankryžoje matuota (nuo (duomenys neskelbtini). 41) kelio plotis, kuris yra 12,22 m. Nuo pėsčiųjų perėjos 7 kvadrato pradžios (matuojant nuo pastato Nr. 41) matuota iki sankryžoje esančio šulinio angos asfalto lopo krašto yra 10,79 m. Nuo pėsčiųjų perėjos 7 kvadrato pabaigos (matuojant nuo pastato Nr. 41) matuota iki sankryžoje esančio šulinio dangčio vidurio 11,35 m (1 t., b. l. 143-145, 146-147).

Iš 2022-12-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-185(22), 11K309(22) nustatyta, kad eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini)atve nuo Tilžės gatvės pusės į sankryžą viduriniąja eismo juosta važiavo ir posūkio į kairę, į Eglių gatvę manevrą vykdė motociklas "D. H.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Manevro metu į motociklo dešiniojo šono galinę dalį atsitrenkia priešinga kryptimi tiesiai, degant jo važiavimo kryptimi žaliam šviesoforo signalui, per sankryžą kraštine dešine eismo juosta važiavęs automobilis „BMW 335i , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis į motociklo dešiniojo šono galinę dalį (galinio rato zonoje) atsitrenkė priekinės dalies dešiniąja puse ties kampu ir dešiniuoju kampu. Prieš pat susidūrimą automobilis „BMW 335i , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 72,1 km/h greičiu, įvertinant paklaidas, apytikriai nuo 68,9 km/h 75,5 km/h greičiu. Prieš pat susidūrimą motociklas "D. H.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 27,2 km/h greičiu, įvertinant paklaidas, nuo 24,8 km/h iki 30,3 km/h greičiu.

Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo "D. H.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. M. veiksmai, - sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui „BMW 335i , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio „BMW 335i , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. J. veiksmai, - važiavo 72,1 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo sankryžoje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir posūkio į kairę manevrą vykdančiu motociklu "D. H.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „BMW 335i“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, automobilio priartėjimo prie susidūrimo vietos momentu, motociklas "D. H.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo susidūrimo vietos į priekį galėjo nuvažiuoti didesniu nei 3,9 m atstumu, susidūrimas nebūtų įvykęs (1 t., b. l. 151-159).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. P. palaikė specialisto išvadą ir paaiškino, kad tiek automobilio, tiek motociklo vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles. Specialisto išvadoje yra pateikti atsakymai į ikiteisminio tyrimo metu užduotus klausimus. Į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo klausimus negali atsakyti, kadangi toks tyrimas ekspertizės atlikimo metu nebuvo atliekamas.

Papildomos Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų V. P. ir K. G. 2023-10-30 teismo ekspertizės akte konstatuota, kad motociklui „D. H.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu ratu įvažiuojant į automobilio „BMW 335i“, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) judėjimo juostą, automobilis susidūrimo vietos buvo neprivažiavęs apie 12,5 -15,3 m. atstumu.

Tiriamojo eismo įvykio metu motociklo manevro į kairę pradžios momentu, automobilis susidūrimo vietos buvo neprivažiavęs didesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu, todėl techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio vairuotojas, važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę motociklo manevro į kairę pradžios momentu, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį neprivažiuodamas motociklo manevro sankryžoje į kairę vietos ir tokiu būdu galėjo išvengti susidūrimo, be to, automobilio priartėjimo prie susidūrimo vietos momentu, motociklas nuo susidūrimo vietos į priekį galėjo nuvažiuoti didesniu nei 3,9 m atstumu, būtų išvažiavęs iš Lietuvininkų – Eglių – Taikos gatvių sankryžos, susidūrimas nebūtų įvykęs.

Susidariusios eismo situacijos etape, motociklui priekiniu ratu įvažiuojant į automobilio judėjimo juostą, automobilio vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu bei važiuodamas 68,9 km/h bei 72,1 km/h greičiu.

Motociklui prie sankryžos artėjant eismo 0,71 m. kairiau nei įvykio metu, vykdant manevrą, taip kaip eismo įvykio metu, susidūrimo kontaktas su automobiliu nebūtų įvykęs.

Eismo įvykis įvyko degant žaliam šviesoforo signalui automobilio judėjimo kryptimi, kai motociklininkas vykdydamas manevrą susidūrė su automobiliu.

Motociklo vairuotojo M. M. veiksmai - sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir nesaugūs.

Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo motociklo vairuotojo M. M. veiksmai – sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui, bei automobilio vairuotojo D. J. veiksmai – važiavo apie 72,1 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo sankryžoje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir posūkio į kairę manevrą vykdančiu motociklu (t. 3. b. l. 3-8).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus ir kad dėl būtent šio pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi objektyviai BK 281 straipsnio 1 dalis pasireiškia veika (konkrečiais KET pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu), padariniais (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių visumos buvimą. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, tai yra Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį tuo atveju, jeigu bylos įrodymais yra nustatyta, kad toks asmuo pažeidė KET reikalavimus bei tarp jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių pasekmių, numatytų minėto straipsnio atskirose dalyse, yra priežastinis ryšys. Eismo įvykio priežastimi yra laikoma eismo dalyvio veika, kuria padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, jeigu laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, analogiškoje situacijoje, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kelių eismo taisyklių 3.2 punktas apibrėžia sąvoką „duoti kelią“ kas reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nepradėti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį ar greitį.

Kelių eismo taisyklių 106 p. punktas nustato, kad prieš sukdamas į kairę/dešinę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, kad prieš sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Kelių eismo taisyklių ir KET 129 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Byloje nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė tiek nukentėjusysis M. M., tiek kaltinamasis D. J..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, todėl jis turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis Kelių eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams turintiems pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus judėjimo per sankryžą pirmenybę. Pradėti stabdyti D. J. privalėjo tik nukentėjusiojo M. M. motociklui išvažiavus į važiuojamąją kelio dalį priešais automobilį. Kaip nurodyta ekspertizės akte susidariusios eismo situacijos etape, motociklui priekiniu ratu įvažiuojant į automobilio judėjimo juostą, automobilio vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu bei važiuodamas 68,9 km/h bei 72,1 km/h greičiu.

Teismo vertinimu būtent M. M. padarytas Kelių eismo taisyklių 157 punkto, pažeidimas, numatantis vairuotojui pareigą prieš sukant į kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms, buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Jeigu motociklo vairuotojas nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių ir davęs kelią judėjimo per sankryžą pirmenybę turinčiam automobiliui, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Nors byloje nustatyta, kad D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, tačiau šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas nelaikytinas eismo įvykio kilimo sąlyga.

Esant šioms aplinkybėms D. J. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys bei prašymas priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas, kaltinamąjį išteisinus - paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje advokato darbo apmokėjimą, nustatyta, kad tada, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių apie kaltinamojo patirtas atstovavimo išlaidas, todėl kaltinamojo gynėjo prašymas priteisti proceso išlaidas iš valstybės, atmestinas.

Daiktai - kompaktiniai diskai su įrašais iš įvykio vietos – palikti saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį bei prašymą priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas, kaltinamąjį išteisinus - palikti nenagrinėtais.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: kompaktinius diskus su įrašais iš įvykio vietos, prisegtus prie bylos – palikti saugoti byloje, suėjus bylos saugojimo terminui – sunaikinti su byla.

Kaltinamojo D. J. gynėjo prašymą priteisti atstovavimo išlaidas iš valstybės, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus. Skunde nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.