- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- eI-797-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03711-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. P. B.
- Trečiasis asmuo
- G. P., J. G., R. G., R. R., E. R.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjui M. P. B., jo atstovei N. Ž., atsakovės atstovei V. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: G. P., J. G. ir R. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. P. B. elektroninių ryšių priemonėmis su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. S-2401-(2.5) „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – Komisija) išnagrinėti M. P. B. 2017 m. rugsėjo 21 d. skundą „Dėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų“.
Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu Komisija atsisakė atlikti tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą dėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų. Su tokiu Sprendimu pareiškėjas nesutinka, nes pareiškėjo nurodyti asmenys galimai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų įstatymas) 1 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus bei Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 1–5, 7 ir 8 punktuose įtvirtintas tarnybinės etikos ir elgesio normas, todėl Komisija privalėjo pradėti tyrimą. Anot pareiškėjo, tam, kad Komisija imtųsi nagrinėti pateikto skundo, užtenka, kad jai būtų pateikta duomenų tiek, jog kyla įtarimų dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų galėjimo patekti į interesų konflikto situaciją ar dėl galimo kito pažeidimo. Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę gauti iš institucijų, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų visą reikiamą informaciją. Pareiškėjas savo skunde Komisijai aiškiai nurodė, kad J. G. nurodytomis veikomis siekė nematerialaus asmeninio intereso: susidoroti su jam neįtikusiu pareiškėju; susiformuoti Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojų hierarchinę struktūrą pagal savo asmeninius įgeidžius, o ne laikantis teisės normų ir juose nustatytų objektyvių kriterijų. Kiti valstybės tarnautojai: R. R., R. G. ir G. P., atlikdami pareiškėjo skunde nurodytas veikas, turėjo aiškų tiek turtinį, tiek neturtinį asmeninį suinteresuotumą: įtikti jų vadovui J. G. ir gauti didesnį atlyginimą. Tokiu būdu pareiškėjui buvo užkirstas kelias dalyvauti konkurse ir tai, pareiškėjo manymu, yra vertintinas kaip asmeninių interesų siekimas. Be to, Komisijai pareiškėjas taip pat nurodė, kad J. G. neturėjo teisės duoti pavedimų atlikti pareiškėjo tariamų tarnybinių nusižengimų tyrimų ir privalėjo nusišalinti, tokiu būdu J. G. sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Kadangi pareiškėjas savo skunde atsakovei aiškiai įvardino, kokius veiksmus būtina ištirti, jo skundas turėjo būti priimtas nagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo bylą nutraukti arba jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad šioje situacijoje pareiškėjas laikytinas asmeniu, informavusiu Komisiją apie galimus Interesų įstatymo nuostatų pažeidimus, tačiau Komisijos skundo nagrinėjimo objektas buvo J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. elgesio vertinimas. Atsižvelgiant į tai, Komisijos priimtas sprendimas yra susijęs tik su šių asmenų teisėmis ir niekaip nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Tai, kad pareiškėjo Komisijai pateiktame skunde nurodytų valstybės tarnautojų priimti sprendimai ir atlikti veiksmai yra susiję su pareiškėju dar nereiškia, kad Komisijai atlikus tyrimą dėl skunde nurodytų asmenų pareiškėjui kils atitinkamos teisės ir pareigos. Pasak Komisijos, skundžiamas Sprendimas neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių ir nesukuria jam jokių pareigų. Taip pat pareiškėjas nepatenka ir į asmenų, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį galinčių ginti viešąjį interesą teisme, ratą.
Taip pat tvirtina, kad Komisija atsisakė pradėti tyrimą, vadovaudamasi Interesų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, kuriose nustatyta, kad Komisija atsisako nagrinėti pranešimą, kai jame nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai bei pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.
Pabrėžė, kad ginčijamame Sprendime Komisija nevertino ir neturi įgaliojimų vertinti, ar Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojai laikėsi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų, tarnybinių nusižengimų tyrimų procedūrų bei konkurso į valstybės tarnautojo pareigas sąlygų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė, vertindama skundžiamus veiksmus, taip pat nekompetentinga pasisakyti dėl atliktų tarnybinių patikrinimų atitikties Įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimams, todėl priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys: G. P., J. G. ir R. G. palaikė atsakovės poziciją ir atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Komisijai 2017 m. rugsėjo 21 d. skundą, prašydamas atlikti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus vedėjo R. R., VDI Veiklos procesų ir vidaus kontrolės skyriaus vedėjo R. G., VDI Veiklos procesų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto G. P., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) viceministrės E. R. veiksmų atitikties Interesų įstatymo nuostatoms. Šiame skunde pareiškėjas nurodė, kad J. G. davė nurodymus VDI karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkui R. R., kokius valstybės tarnautojus ir kaip vertinti, o R. R. juos vykdė, taigi, pareiškėjo teigimu, šie valstybės tarnautojai pažeidė valstybės tarnautojų etikos principus, vadovavosi privačiais interesais ir pažeidė viešuosius interesus. Be to, J. G. pavedė tiesiogiai pavaldiems ar nuo jo priklausantiems VDI darbuotojams atlikti dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo, o E. R. nenusišalino nuo J. G. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Taip pat nurodė, kad jam buvo užkirsta galimybė dalyvauti konkurse, o J. G., R. G. ir G. P. jį persekioja.
Skundžiamu Sprendimu Komisija, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, nusprendė tyrimo pagal skunde nurodytas aplinkybes neatlikti. Sprendime konstatuota, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad vykdant valstybės tarnautojų veiklos tarnybinį vertinimą, atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimus bei organizuojant konkursą į VDI inspektoriaus pareigas, pareiškėjo skunde nurodyti asmenys priiminėjo sprendimus, davė pavedimus ar atliko kitokio pobūdžio veiksmus, kuriais būtų galimai pažeistos Interesų įstatymo nuostatos. Komisijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė objektyvios informacijos apie galimus Interesų įstatymo pažeidimus, t. y. J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. privataus intereso egzistavimą bei konkrečių veiksmų, kuriais jie būtų siekę realizuoti savo privatų interesą.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nebuvo pradėtas tyrimas pagal pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų, kuriose pareiškėjas įžvelgė galbūt padarytus Interesų įstatymo pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas šioje byloje taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti Komisiją ištirti jo skundą.
Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti atsakovės Sprendimą bei laikydamasis pozicijos, kad Komisija privalėjo pradėti tyrimą pagal jo pateiktą skundą, šioje byloje teigia, jog Komisija nesiaiškino ir net nenagrinėjo pareiškėjo argumentų apie tai, kad J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. pažeidė valstybės tarnautojų etikos principus ir vadovavosi privačiais interesais. Pareiškėjų įsitikinimu, Komisijai užtenka, kad būtų pateikta tiek duomenų, jog kyla įtarimų dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų galėjimo patekti į interesų konflikto situaciją ar dėl galimo kito pažeidimo.
Pažymėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Apibendrinant ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą ABTĮ normų aiškinimą, konstatuotina, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, jog šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-60/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2102/2012).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).
Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Įvertinus pareiškėjo atsakovei pateiktą skundą, darytina išvada, kad pareiškėjas kaip fizinis asmuo pranešė atsakovei apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikų neatitikimą Interesų įstatymo nuostatoms. Komisijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 17 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Komisijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš Komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų Komisijos priimamų sprendimų matyti, kad atlikus tyrimą pagal minėtą fizinių asmenų pranešimą, gali būti priimami tokie sprendimai: pripažinti, kad asmuo pažeidė arba nepažeidė Interesų įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą (29 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6 punktai).
Nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo, kuris turi teisę pranešti Komisijai apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikas, neatitinkančias Interesų įstatymo nuostatų, įvertino pateiktame skunde nurodytus duomenis, tačiau nepradėjo tyrimo, Sprendime nurodydama konkrečius ir aiškius motyvus, dėl kurių ji tyrimo neatliks, t. y. kad pareiškėjas nepateikė tokių duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, o būtent duomenų, patvirtinančių apie J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Komisijos įstatymo 24 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindai, kai Komisija atsisako nagrinėti pateiktą pareiškimą iš esmės (nepradeda tyrimo), ir vienas iš šių pagrindų yra tas, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo (Komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Komisijos įstatymo 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimą nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.
Šioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovė, įgyvendinanti įstatymų leidėjo suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama skundžiamą Sprendimą, kuriuo nepradėjo tyrimo, nustačiusi, kad skunde nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. interesų konflikto, pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir teismui skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip Komisijos Sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. kad skundžiamas Sprendimas daro įtaką pareiškėjo kaip suinteresuoto asmens teisinei padėčiai, ir kad yra būtina ginti pareiškėjo pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiškėjo nurodomu būdu.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs proceso šalių išsakytus argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, šioje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Komisija tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant klausimą dėl tyrimo pradėjimo, Sprendimas, kuriuo nepradėtas tyrimas ir kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų bei kuris nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui, nepažeidžia pareiškėjo jokių teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti jo prašomu būdu, t. y. vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.
Apibendrindamas nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamo Sprendimo panaikinti nėra jokio pagrindo, jis teisėtas ir pagrįstas.
Kadangi pareiškėjo reikalavimas išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. skundą „Dėl J. G., R. R., E. R., R. G. ir G. P. veikų“ yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, jis taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. P. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.