Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-13511-861/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
e2-13511-861/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
S. D.
Kategorijos
  • 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-13511-861/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08404-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; (S) 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 700,00 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsniu, atsakovui ieškinio bei jo priedų kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie bylos nagrinėjimą teisme, galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį ir jo nepateikimo procesines pasekmes atsakovą tinkamai informavus, atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 700,00 Eur sumai. Už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų nustatyta, kad atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu. Ieškovė pranešimais kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei būtų atlyginęs žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos šalyse metu. Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 punktai). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos, Teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 700,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 700,00 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamos 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“, į. k. 188783796, iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700,00 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė