- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1004-906/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08548-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- P. I., J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-02-19, apie 23.00 val., kieme prie Laukininkų g. 46 namo, Klaipėdoje, pro atvirą taksi automobilio langą viena ranka griebė P. I. (P. I.) už striukės, o kita kumščiu du kartus smogė jam į veidą, taip padarydamas muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies dešinio sparnelio srityje, t. y. tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. I. sveikatą.
Be to, A. P., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:
2018-03-18, apie 23.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - bare „Lapė“, H. Manto g. 10, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu su J. S., matant kitiems baro lankytojams, keikdamas necenzūriniais žodžiais tyčia vieną kartą ranka sugriebė J. S. už striukės, o su kitos rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, tokiu būdu padarydamas J. S. odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl pirmojo epizodo parodė, kad metų pradžioje buvo atvažiavęs į svečius pas tėvus. Išsikvietė taksi tam, kad grįžti namo. Jam buvo pasakyta, kad taksi bus už 2 min. Žmona su dukra laukė automobilio, o jis išėjo parūkyti. Paprašė tėvo, kad paprašytų taksi vairuotojo, kad palauktų, kol jis aprengs dukrą. Tėvui nuėjus prie taksi vairuotojo, pastarasis įžūliai atsakė, kad niekas nelauks. Tada grįžo tėvas ir papasakojo kas buvo. Jis nuėjo pats paprašyti vairuotojo, kad palauktų. Kuomet taksi vairuotojas jam atsakė, kad nelauks, jis nesusivaldė ir pro atvirą taksi automobilio langą jis paėmė už taksi vairuotojo striukės ir trenkė. Jis bandė nukentėjusiojo atsiprašyti, buvo sutaręs sumą dėl žalos atlyginimo, bet likus 15 min. iki susitikimo su tyrėja, nukentėjusysis pakeitė sumą. Jis neturėjo pinigų.
Kaltinamasis A. P. dėl antrojo epizodo parodė, kad kovo mėnesį, vakare, bare „Lapė“, su draugais gėrė alų. Jam nepatiko, kaip J. S. į jį pažiūrėjo, todėl paprašė jo išeiti į lauką. Kuomet jis sėdėjo prie baro, J. S. eidamas pro šalį į apačią kažką jam pasakė. Jis susierzino ir supyko. Kai J. S. parūkė ir bandė įeiti į barą, jis būdamas tarp durų kumščiu trenkė J. S. į veido sritį. Kaltinamasis nurodė ir tai, jog augina du nepilnamečius vaikus, gauna minimalų darbo užmokestį, turi įsipareigojimų kreditoriams.
N. P. I. parodė, kad jis privažiavo prie namo, lauke stovėjo du vyrai, kurie rūkė ir kalbėjosi. Jam pasakė, kad palauktų, kol jie parūkys. Jis jų laukė ilgai, todėl privažiavo arčiau ir paklausė jų, ar važiuos. Tuomet prie jo priėjo kaltinamasis, nusiėmė kuprinę, jį sugriebė ir sudavė. Jis su kaltinamuoju grubiai nebendravo. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį surašė advokatas, kuris ir patarė nurodyti tokią sumą. Po įvykio jis buvo kruvinas, sniegu bandė sustabdyti kraujavimą, buvo sumušta lūpa, nosis, skaudėjo dantis, pūliavo dantenos, 10 dienų turėjo nedarbingumą, jautė fizinį ir moralinį skausmą.
Nukentėjusysis J. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, kuris baigėsi smūgiu. Po įvykio jam skaudėjo galvą, galvoje matėsi smūgio žymė.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. ir 273 straipsniais atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina šie įrodymai:
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-02-19 jo sūnus A. P. buvo kartu su savo žmona ir vaiku pas jį svečiuose. Tą dieną nei jis, nei A. P. alkoholio nevartojo. Apie 22.30 val., tikslaus laiko nepamena, sūnus susiruošė su šeima ir vaiku važiuoti namo. Sūnus iškvietė taksi automobilį. Jie su sūnumi greitai apsirengė ir išėjo į lauką laukti jo žmonos ir vaiko. Išėję į lauką jie užsirūkė cigaretę. Kaip tik tuo metu atvyko taksi automobilis. Tada jis priėjo prie taksi vairuotojo ir paprašė, kad šis palauktų, kol moteris aprengs vaiką ir išeis į lauką. Taksistas kategoriškai atsisakė, pasakė, kad nieko nelauks, nes neturi laiko. Tuo metu sūnus stovėjo prie namo laiptinės, girdėjo, kaip taksistas atsisakė jų laukti. Tada taksistui pasakė, kad jis gali važiuoti, nes pagalvojo, kad iškvies kitą taksį ir nuo taksi automobilio pasitraukė, nuėjo į laiptinę. Tuo metu prie taksi automobilio priėjo sūnus. Pagalvojo, kad šis nori dar taksisto paprašyti, kad palauktų, nes tą dieną buvo sunku iškviesti taksį. Kas vyko tarp taksisto ir jo sūnaus jis nematė, nes buvo nuėjęs nuo automobilio ir stovėjo prie laiptinės. Ar smogė sūnus taksistui nežino, nematė. Jis girdėjo, kad tarp taksisto ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, vienas ant kito kažką šaukė, ką negirdėjo. Tarp jų konfliktas vyko apie 1 min. Netrukus sūnus priėjo prie jo ir pasakė, kad taksistas nelauks. Matė kaip taksistas nuvažiavo. Tada jie su sūnumi grįžo atgal į butą ir iškvietė kitą taksį. Kad jo sūnus smogtų taksistui į veidą, sūnus jam apie tai nieko nesakė. Apie tai, kad sūnus smogė kelis kartus taksistui konflikto metu jis sužinojo iš policijos pareigūno. Apie šį įvykį jis su sūnumi daugiau nekalbėjo. Mano, kad sūnus taip pasielgė, nes supyko, kad taksistas nenorėjo palaukti (1 tomas, b. l. 46-47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. I. konstatuota muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas nosies dešinio sparnelio srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku, galimai turinčiu briauną daiktu ar įrankių. P. I. sužalojimai - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 54).
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Liudytojas M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-17 vakare su draugu J. S. ir jo sugyventine G. U. buvo bare, H. Manto g. 10 ,,Lapė“. Jie visi sėdėjo antrame aukšte gėrė alų. Kai visi trys ėjo į lauką parūkyti, eidamas pro duris atsisuko į galą, žiūri, kad J. nebėra. Dar geriau pažiūrėjęs pastebėjo, kad jį laiko vyriškis sugriebęs jam už striukės. Vyriškis įžeidinėjo J. necenzūriniais žodžiais, sakė ,,tu man esi po padu“, sudavė J. į veidą smūgį, pasiūlė eiti į lauką išsiaiškinti santykius. J. nuo jo atsitraukė, eiti į lauką nesutiko, atgal jam nesudavė nė vieno smūgio. Sugrįžo prie savo staliuko ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai J. ir A. pristatė į policiją. Visą konfliktą taip pat matė J. sugyventinė G.. Dėl kokių priežasčių jis buvo įžeidinėjamas ir užsipultas nežino. Pats A. asmeniškai nepažįsta (1 tomas, b. l. 122).
Liudytoja G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. S. yra buvę sugyventiniai, turi bendrą vaiką, šiuo metu kartu negyvena. 2018-03-17 vakare ji buvo bare, H. Manto g. 10 ,,Lapė“. Bare taip pat buvo J. S. su M. U.. Jie visi kartu sėdėjo prie vieno staliuko antrame aukšte, gėrė alų. Kai visi trys ėjo į lauką parūkyti, tarpduryje prie išėjimo iš baro jai nepažįstamas vyriškis sugriebė J. už striukės. Kaip jam trenkė į veidą ji nespėjo pamatyti, bet vėliau matėsi jo (J. S.) veidas patinęs. Matė, kad tas vyriškis įžeidinėjo J. necenzūriniais žodžiais, pasiūlė jam eiti į lauką išsiaiškinti santykius. J. nuo jo atsitraukė, eiti į lauką nesutiko, atgal jam nesudavė nė vieno smūgio. Sugrįžo prie savo staliuko ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai J. ir tą vyriškį, kuris jį įžeidinėjo, pristatė į policiją. Dėl kokių priežasčių jis buvo įžeidinėjamas ir užsipultas nežino. Pati asmeniškai minėto vyriškio nepažįsta, matė pirmą kartą. Kiek ji pažįsta J. gali teigti, jog jis nėra konfliktiškas, pats konflikto tikrai neišprovokavo (1 tomas, b. l. 127).
Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, kad 2018-03-17, 23.43 val., A. P. buvo nustatytas 1,36 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 160).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. padarytas odos nubrozdinimas veido kairėje. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio dinaminio smūginio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu. J. S. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 119).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018-08-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. P. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (1 tomas, b. l. 139).
Dėl veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad kaltinamasis A. P. 2018-02-19, apie 23.00 val., kieme prie Laukininkų g. 46 namo, Klaipėdoje, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. I. sveikatą. Ši kaltinamojo A. P. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. P. 2018-03-18, apie 23.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - bare „Lapė“, H. Manto g. 10, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu su J. S., matant kitiems baro lankytojams, keikdamas necenzūriniais žodžiais tyčia vieną kartą ranka sugriebė J. S. už striukės, o su kitos rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, tokiu būdu padarydamas J. S. odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais veiksmais kaltinamasis A. P., įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje - bare „Lapė“, H. Manto g. 10, Klaipėdoje, matant kitiems baro lankytojams. Ši kaltinamojo A. P. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad 2018-03-18 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas (1 tomas, b. l. 158-159), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtos baudos nesumokėtos (1 tomas, b. l. 151-157), vidurinio išsilavinimo, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, turi įsipareigojimų kreditoriams.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmes.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu A. P. skirtinas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Kadangi 2018-03-18 nusikalstama veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl laisvės apribojimo laikotarpiu taikytinas draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
1. Nukentėjusysis P. I. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo A. P. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur advokato išlaidoms atlyginti (1 tomas, b. l. 35-36, 37, 38, 39, 40).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numatytais CK 6.250 straipsnyje. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 straipsnis).
Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė didelį stresą, išgąstį, jautė didelį nerimą ir kaltės jausmą, nors pats nukentėjo. Po įvykio negalėjo dirbti, išeiti į gatvę. Buvo sutinęs visas veidas, nosis, lūpos, negalėjo pirmomis dienomis valgyti. Skausmas praėjo, užgijo mėlynės, tačiau liko gilus skausmas, kai visada visų bijosi. Į darbą eina su pastovia įtampa, baime, netikrumo jausmu, kas trukdo normaliam gyvenimo ritmui, atima galimybę blaiviai mąstyti ir suprasti. Yra įbaugintas, patiriantis iš smurtautojo pagiežą ir neapykantą, kas dar labiau jį gniuždo ir neramina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jam nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas nosies dešinio sparnelio srityje (1 tomas, b. l. 54), po šio įvykio buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 tomas, b. l. 40). Byloje jokių duomenų, kad patirti sužalojimai sukėlė negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo P. I. sveikatai, nėra.
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata), į kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (nukentėjusysis patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus), į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams ir išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkintinas nukentėjusiojo P. I. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo P. I. naudai 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
N. P. I. taipogi prašo iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos už teisines paslaugas (1 tomas, b. l. 38, 39) matyti, kad nukentėjusysis už civilinio ieškinio surašymą advokatui V. J. sumokėjo 300 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo P. I. naudai (BPK 106 str. 2 d.).
2. Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamojo A. P. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 112-113). Kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis J. S. 2018-11-07 sudarė susitarimą dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo J. S. 2018-11-07 susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tvirtintinas ir nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
3. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 28,26 Eur turtinę žalą (1 tomas, b. l. 58-59, 60), tačiau civilinio ieškinio atsisakė, nes A. P. 2018-04-03 atlygino padarytą žalą (1 tomas, b. l.62). Kaltinamajam civilinį ieškinį atlyginus pilnai, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Dėl kitų klausimų
Iki bausmės vykdymo pradžios A. P. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 184-185), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;
- kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu A. P. paskirti įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir draudimą vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. P. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Priteisti iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajam P. I. (P. I.) 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Patvirtinti kaltinamojo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiojo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 2018-11-07 susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo A. P. įsipareigoja J. S. atlyginti 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinę žalą per du mėnesius mokant lygiomis dalimis po 300 Eur, pirmąją įmoką sumokant 2019-01-10, antrąją – ne vėliau kaip iki 2019-02-28, pervedant lėšas į asmeninę J. S. banko sąskaitą.
Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.