Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Justui Eimontui, atsakovo atstovams Krystynai Orševskai ir Audriui Bulniui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kalbos inspekcijos atstovei Giedrei Černiauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovei Aistei Pangonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė kalbos inspekcija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis Lietuvos istorijos instituto 2007 m. balandžio 17 d. išvada Nr. 42.90, Emilia Plater buvo kilusi iš vokiškos kilmės Broel - Pliaterių giminės, kurios originali giminės pavardės forma buvo „von dem Broele genant Plater” ir trumpoji - „Plater”. XIX amžiuje giminės pavardė rašyta dviem formomis: ilgąja - „Broel - Plater” ir trumpąja - „Plater”, pavardės rašyba skirtingų kalbų šaltiniuose įvairavo, atsižvelgiant į šaltinio kalbą. Autentiškas, pačios E. Plater ranka padarytas jos pavardės įrašas šiuo metu žinomas tik vienas, jame pavardės forma yra „Emilia Platerowna”, t. y. XIX a. Lietuvoje įprasta moterų pavardžių rašymo forma.

Teigia, kad, išskyrus lietuvius ir latvius, niekur pasaulyje taip neperdirbinėjamos kitataučių pavardės, originalo kalboje parašytos tais pačiais, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis. Visame pasaulyje (Kanadoje, JAV ir kitose šalyse) yra daug mokyklų, pavadintų Emilii Plater vardu. Be to, šis vardo bei pavardės variantas - Emilia Plater - yra vartojamas Vilniaus krašte gyvenančių tautinių mažumų.

1994 m. vasario 26 d. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pasirašytoje Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje garantuojamas visapusiškas tautinių mažumų kalbinių, kultūrinių bei švietimo poreikių tenkinimas. Šios sutarties 13 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, turi teisę saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą. Sutarties 14 str. 7 d. aiškiai reglamentuoja vardų bei pavardžių vartojimą pagal tarimą, atitinkantį tautinių mažumų atstovų kalbą. Tautinių mažumų apsaugos konvencijos (priimta 1995 m. vasario 1 d. Strasbūre), kuriai pritarė Lietuvos Respublika (ratifikuota 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1548), II skyriaus 5 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad šalys įsipareigoja sudaryti kuo geresnes sąlygas, kurių reikia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kultūrai palaikyti ir plėtoti bei išsaugoti pagrindinius jų savitumo elementus, būtent jų religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą, o 11 str. 3 d. yra nuostata, kad „vietovėse, kuriose tradiciškai gyvena daug tautinei mažumai priklausančių asmenų, šalys sieks viešai naudoti tradicinius vietinius pavadinimus ir mažumos kalbą tuomet, kai yra pakankamas poreikis”.

Tvirtina, kad nuostatų, jog nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių), galima rasti ir šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pvz., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 2 p., kuriame įtvirtinta, jog nustatytos formos raštišku piliečių pageidavimu vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60, reglamentuojančiame kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimą lietuvių kalboje, leidžiama pasirinkti, kurią formą - adaptuotą ar originalią - vartoti. Jeigu nelietuvių tautybės pavardėms pridedama lietuviška priesaga, pvz, -ytė, -aitė,- ienė, iš esmės jos yra iškraipomos. Asmenvardis turėtų būti rašomas toks, koks jis yra atitinkamoje kalboje. Sugramatinant (pridedant lietuvišką galūnę) nelietuvių tautybės asmenvardžius iš esmės pakeičiama asmens tapatybė. Minėto nutarimo 3.2. p. įtvirtinta, jog mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos. Nutarimo 4.1.3. p. nustatyta, kad prie moterų pavardžių, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos.

Pabrėžia, kad E. Plater laikais, t. y. XIX a., tautybės problema nebuvo aktuali, todėl kaip galima savęs lietuviu nelaikiusį žmogų, kuriam jo tautybės klausimas nerūpėjo, vadinti lietuviu ir sulietuvinti jo pavardę pridedant lietuvišką priesagą. Iškyla klausimas, ar lietuvinant pavardes nenukentės istorinė tiesa. Emilia Plater palaidota Kapčiamiestyje Lazdijų rajone. Apie jos vardo ir pavardės tikrą skambesį, būtent „Emilia Plater”, liudija ir užrašas ant paminklo, kuris pastatytas po jos mirties Kapčiamiesčio kapinėse.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija palaiko pareiškėjo prašymą.

Pirmiausia, dėl lietuvių kalbos gramatikos požiūriu negalimos asmenvardžio formos Emilii. Ši forma atpažįstama kaip slavų, o ne lietuvių kalbos kilmininko linksnio forma. Taisyklinga vardo Emilija kilmininko forma - Emilijos. Kitos kalbos linksnio integravimas į lietuvišką pavadinimą lingvistiniu požiūriu neįmanomas.

Antra, dėl lietuvių kalbos vardyno požiūriu netinkamos pavardės rašybos ir formos: lietuvių vardyne aiškiai paplitusi pavardė Pliateris (žr. „Lietuvių pavardžių žodynas. T. 2”, Vilnius, 1989, p. 475). Be šios, žodyne vartojama ir pavardė Plateris, tačiau čia pat nurodoma, kad „žmonės vadina Pliateris” (p. 468). Priebalsio „l“ minkštumą šaknyje liudija net lietuviškų vietovardžių kontekstas, pvz., Pliaterinė - miškas Šilalės rajone, Piliakalnio apylinkėje. Taigi, forma Pliateris laikytina sava lietuvių kalboje, o kadangi netekėjusių moterų pavardės iš vyriškosios pavardės su galūne -is, -ys pagal lietuvių kalbos taisykles daromos su priesaga -ytė (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo”), iš vyriškos pavardės Pliateris padaryta netekėjusios moters pavardė - Pliaterytė.

Trečia, bendrai Lietuvos ir Lenkijos istorijai ir kultūrai nusipelniusių asmenų vardų ir pavardžių vartotinos tradicinės, lietuvių kalboje nusistovėjusios formos. Tradicinių asmenvardžių ir vietovardžių pirmenybė kitokių formų atžvilgiu nustatyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos” 5.4 p. Pliateriai, garsi Lietuvos didikų giminė, iš lietuviškų raštų žinoma būtent šitokia pavardės forma (pvz., Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija, 1009-1795, Vilnius, 2005, p. 231, 321; Liekis A. Lietuvių spauda tėvynėje ir svetur. D. 1, Vilnius, 2004, p. 47; Merkys V. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje, 1798-1918, Vilnius, 2006; Nulevičius L. Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje, Vilnius, 2003; Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 9, Vilnius, 1982, p. 56; Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 3, Vilnius, 1987, p. 397; Brazauskas J., Makauskas B. Lietuvos praeities puslapiai: vadovėlis IX klasei, kn. 2, Vilnius, 2003). Kartu daugybė šaltinių lietuvių kalba liudija, kad aktuali asmenybė Lietuvoje žinoma kaip Emilija Pliaterytė (Liegutė E. Emilija Pliaterytė, Vilnius, 2006), todėl bendrinėje lietuvių kalboje, taip pat ir sudarant švietimo įstaigos pavadinimą, vartotina būtent ši tradicinė vardo ir pavardės forma.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašymą palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinei mokyklai buvo suteiktas taisyklingas pavadinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 32 p., remdamasi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus 2006 m. lapkričio 30 d. pranešimu ir Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinės mokyklos direktoriaus 2006 m. gruodžio 8 d. prašymu Nr. SS-67 bei atsižvelgdama į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. S1-513 (1.7), 2007 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-11 „Dėl vardo suteikimo Vilniaus r. Lavoriškių vidurinei mokyklai“ (b. l. 33). Sprendimo 1 p. buvo nuspręsta suteikti Vilniaus r. Lavoriškių vidurinei mokyklai Emilii Plater vardą ir pavadinti ją Vilniaus r. Lavoriškių Emilii Plater vidurine mokykla; 2 p. - patvirtinti Vilniaus r. Lavoriškių Emilii Plater vidurinės mokyklos nuostatus; 3 p. - pavesti Lavoriškių vidurinės mokyklos direktorei A. A. teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su įstaigos pavadinimo pakeitimu ir pakeistų įstaigos nuostatų įregistravimu Juridinių asmenų registre. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl minėto sprendimo pakeitimo (b. l. 17). Atsakovas nesiėmė atitinkamų veiksmų ir skundžiamo sprendimo nekoregavo.

Valstybinės kalbos įstatymo 16 str. įtvirtinta, kad visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 55, 1 p. įtvirtinta, kad darant ir rašant ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo ir aukštesniųjų mokyklų, profesinio mokymo, taip pat papildomojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų pavadinimus, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentais, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, laikytis lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Ugdymo įstaigos gali būti pavadintos krašto istorijai ir kultūrai nusipelniusių žmonių, taip pat svarbių istorinių datų ir įvykių vardais (Švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklių 8 p.). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Rašybos ir skyrybos nuostatų 3.4 p. numato, kad visų šalių asmenvardžius bei vietovardžius rašant pagal bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos. Lietuvių kalboje nusistovėjęs istorinės asmenybės vardo ir pavardės variantas yra Emilija Pliaterytė. Sistemiškai analizuojant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nuostatas, matyti, kad netekėjusių moterų pavardės daromos su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė; taigi, šiuo atveju – Pliaterytė. Rašybos ir skyrybos nuostatų 4.1.3 p. pastaboje įtvirtintas principas, kad prie moterų pavardžių ir daugelio jų vardų, kurie baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos, prieštarauja Nuostatų 3.4 p., nustatančiam tradicinių formų pirmumą, todėl nagrinėtinu atveju nėra pagrindo remtis 4.1.3 p.

Tai, kad vardo ir pavardės variantas – Emilia Plater, atsakovo teigimu, vartojamas Vilniaus krašte gyvenančių tautinių mažumų, daug mokyklų visame pasaulyje yra pavadintos Emilii Plater vardu, nesudaro pagrindo nesilaikyti švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklių. Atsakovo atsiliepime minimi tarptautinio lygmens aktai nenustato kitokios ugdymo įstaigų pavadinimų sudarymo tvarkos.

Be to, lenkų kalbos linksnio formos, kaip Emilii, integravimas į lietuvišką pavadinimą iš vis nėra įmanomas.

Taigi, atsakovas, suteikdamas pavadinimą Lavoriškių vidurinei mokyklai, nepagrįstai vartojo formą Emilii Plater. Konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 16 str., Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 55, 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 reikalavimų, todėl yra juridinis pagrindas jį naikinti kaip neteisėtą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr.T3-11 „Dėl vardo suteikimo Vilniaus r. Lavoriškių vidurinei mokyklai”.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.