Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su žmona G. J. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena bendras sūnus M. J., taip pat žmonos sūnus iš pirmos santuokos A. S.. Namas yra dviejų aukštų, jis su žmona gyvena pirmajame namo aukšte, o M. J. ir A. S. – antrame aukšte. A. S. šiais metais pradėjo draugauti su R. P.. Maždaug nuo liepos mėnesio R. P. pradėjo gyventi pas A. S.. R. P. pradėjus gyventi jų name, A. S. nebeduoda jiems pinigų už elektrą, dėl ko jam su žmona labai apmaudu, nes A. S. su R. P. visą dieną žiūri televizorių, kompiuterį, pridegina elektros, o pinigų neduoda. Gruodžio 6 d., apie 12 val., jis užlipo į namo antrą aukštą pakalbėti su A. S. dėl pinigų. Įėjęs į kambarį pamatė, kad A. S. nėra, o lovoje gulėjo jo draugė R. P.. Jis ją pamatęs labai supyko, paklausė, kur yra A. S.. Ji atsakė, kad išėjęs. Tada jis jai liepė keltis iš lovos ir išeiti iš namo. Jis patraukė kaldrą, kad ji liptų iš lovos. Ji čiupo už savo telefono ir pasakė, kad kvies policiją. Jis norėjo iš jos atimti telefoną, ji jam neleido. Tada jis jai ranka vieną kartą sudavė per jos petį, taip pat ranka sudavė jai per pakaušį. Ji pradėjo skambinti ir šaukti „policija“. Jis išėjo iš kambario, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tą dieną, apie 8 val., jis parduotuvėje nusipirko 1 litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Šį alų jis buvo beveik visą išgėręs, dėl ko ir pripūtė į alkotesterį. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau prieš R. P. nepakelti rankos (priedo b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog 2020 m. gruodžio 6 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas sugyventinį A. S., kai ji miegojo į antrame aukšte esantį kambarį būdamas labai piktas atėjo sugyventinio patėvis V. J., jis jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius bei grasinimus. Užėjęs į kambarį V. J. griebė jos mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo šalia jos ant lovos. Jai telefono neatidavus, V. J. dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne daugiau septynių smūgių į galvos sritį (pakaušį), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kiek tiksliai smūgių jai sudavė V. J. atsakyti negali, nes buvo ką tik pabudusi iš miego ir patyrė didelį šoką, jog jis ją užpuolė. Ji iš karto po užpuolimo paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Dėl ko V. J. ją užpuolė, nežino, tam jokio pagrindo nebuvo. Su V. J. jokių santykių nepalaiko, bendro ūkio su juo neveda, tik žino, kad jis yra jos sugyventinio A. S. motinos sugyventinis. Ji retkarčiais atvažiuoja į svečius pas A. S., bet su V. J. nebendrauja (priedo b. l. 21-24).

2020 m. gruodžio 6 d. R. P. protokolas-parieškimas, iš kurio matyti, jog 2020 m. gruodžio 6 d., jai būnant svečiuose pas sugyventinį A. S. (duomenys neskelbtini), jai miegant sugyventinio patėvis V. J. atėjo į antrame aukšte esantį kambarį ir jai dešinės rankos kumščiu sudavė ne daugiau septynių smūgių į galvos sritį (pakaušį), dėl ko ji jautė fizinį skausmą (priedo b. l. 7-10).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. gruodžio 6 d., 11.38 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinio patėvis grasina pranešėjai peiliu, trenkė jai į galvą (priedo b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjo M. D. 2020 m. gruodžio 6 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 6 d., patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju Š. K., apie 11.45 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinio patėvis grasina pranešėjai peiliu, trenkė jai į galvą. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko V. J., kuris paaiškino, kad pas jį namuose yra atvykusi nepageidaujama posūnio draugė. Nuėjus į minėtą namą juos pasitiko R. P. paaiškino, kad atvyko į V. J. namus pasisvečiuoti. Ji miegojo namo antrame aukšte. Į namo antrą aukštą atėjo V. J. ir pradėjo R. P. reikšti nepasitenkinimą, kad ji yra jo namuose ir pradėjo mušti jai per galvą kumščiu, suduodamas ne daugiau kaip septynis smūgius. R. P. jautė fizinį skausmą, jai svaigo galva. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo R. P. ir išvežė į Santaros klinikas. V. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (priedo b. l. 38).

2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. G 3633/2020 (01), iš kurios matyti, jog R. P. nustatyti pakaušio odos nubrozdinimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje 2020 m. gruodžio 14 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 6 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie buvo padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimuose individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai neužsifiksavo. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ar savęs žalojimui, tačiau yra pasiekiami tiriamosios rankomis bei neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti tiriamajai griuvinėjant ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų R. P. galėjo jausti fizinį skausmą (priedo b. l. 35-37).

Alkotesterio kvito duomenys, iš kurio matyti, kad V. J. 2020 m. gruodžio 6 d., 12.54 val., nustatytas 1.21 promilių girtumas (priedo b. l. 40).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie lovos, kurioje miegojo R. P., griebė šalia jos buvusį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastarajai jo neatidavus, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus R. P. į galvą, padarydamas pakaušio odos nubrozdinimus, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto R. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios R. P. pareiškimu bei jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; bendrojo pagalbos centro duomenimis; pareigūno M. D. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis; specialisto išvada; alkotesterio rodmenų kvitu. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. J. savo tyčiniais veiksmais R. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 61-63). Nukentėjusioji R. P. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 64).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkas (priedo b. l. 56), anksčiau neteistas, administracine tvarka per paskutinius 1 metus nebaustas (priedo b. l. 59-60). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš švelniausių bausmių – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas artimas minimaliam terminui – 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą (smurtas nebuvo intensyvus) ir pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei V. J. asmenybei.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 6 d., 12.05 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d., 13.27 val. (dvi dienos) (priedo b. l. 39, 53). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 54-55), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymųsi bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymųsi bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 6 d., 12.05 val. iki 2020 m. gruodžio 7 d., 13.27 val. (dvi dienas), vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.