- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1561-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00397-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė, Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- Z. V., D. V.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjų Z. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-651-633/2014 pagal pareiškėjų Z. V. ir D. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu (b. l. 3-4), kuriame prašė nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą 1991m. vasario 23 d. Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 49, po santuokos palikti sutuoktiniams santuokoje buvusias pavardes V. ir V., patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenustatyti termino susitaikymui ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad jau daugiau kaip metai pareiškėjai neveda bendro ūkio, santuokoje nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto turto neturi, santuoka praktiškai yra iširusi, vienas kitam išlaikymo nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 14-15) pareiškėjų pareiškimą patenkino, santuoką, sudarytą 1991 m. vasario 23 d. Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. 49, tarp pareiškėjų – Z. V. ir D. V. nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo, pareiškėjų prašymu, pareiškėjai paliko santuokinę pavardę – „V.“, o pareiškėjui jo pavardę – „V.“; patvirtino tokio turinio pareiškėjų 2014 m. kovo 10 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė:
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Šalys, remdamosi CK 3.51-3.54 str., susitarė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
1.2. Šalių santuoka įregistruota 1991 m. vasario 23 d. Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 49. Nepilnamečių vaikų neturi.
1.3. Sutartyje numatyti įsipareigojimai įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Sutartis patvirtinama.
2. Tarpusavio išlaikymas
2.1. Šalys pareiškia, kad Sutarties sudarymo ir santuokos nutraukimo metu yra darbingi ir išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
3. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalinimas
3.1.Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar būtino registruoti registruose turto neturi.
3.2.Kilnojamuosius daiktus Šalys pasidalino iki santuokos nutraukimo.
3.3. Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims Šalys nei kartu, nei kiekvienas atskirai neturi.
4. Pavardės po santuokos nutraukimo
4.1. Z. V. pavardė po santuokos nutraukimo lieka V., D. V. pavardė lieka V..
5. Kitos sąlygos
5.1. Keisti sutarties sąlygas kitaip, negu numato CK 3.53 str. 3 d., neleidžiama.
5.2. Bylinėjimosi išlaidų šalys viena iš kitos nereikalauja.
5.3. Sutartis surašyta ir pasirašyta 3 egz., po vieną Šalims ir vienas teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjams nepavyko suderinti savo charakterių, skirtingų požiūrių į šeimą, santuokines pareigas bei gyvenimo vertybes, pareiškėjų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjai jau daugiau kaip metai laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, jų santuoka, faktiškai yra visiškai ir galutinai iširusi bei nėra pagrindo tikėtis, kad pareiškėjai ateityje vėl pradės gyventi kartu. Teismas neskyrė termino pareiškėjams susitaikyti, kadangi to prašė abu pareiškėjai, teismas sprendė, kad termino susitaikyti skyrimas nepasiektų ir neduotų tuo siektinų rezultatų. Teismas laikė, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja įstatymams, todėl yra pagrindas ją patvirtinti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 19-20) pareiškėjai prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodė, kad į teismo patvirtintą 2014 m. kovo 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių liko neįtraukta santuokoje įgyta ir todėl dalintina daiktinė teisė - 1,8000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ilgalaikės nuomos teisė. 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškėja su Marijampolės apskrities viršininku sudarė ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ASN 2287, pagal kurią 25 metų laikotarpiui, t. y. iki 2032 m., pareiškėjai buvo išnuomotas aukščiau nurodytas žemės sklypas. Nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kas metai pareiškėja valstybei moka 110 Lt nuomos mokestį. Apeliantai nurodė, jog dėl to, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nebuvo aptarta, o teismas nesiaiškino, kas po santuokos nutraukimo vykdys prievolę valstybei ir kas naudosis žemės sklypu, taip pat dėl to, kad į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, nuomonei dėl tolimesnės nuomos sutarties vykdymo, nuomininko pasikeitimo pasidalinus daiktinę teisę pareikšti, teismas nepadalino viso santuokoje pareiškėjų įgyto turto ir išnagrinėjo bylą neįtraukęs dalyvauti byloje asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių, apeliantų nuomone, skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodė, kad jie įsipareigoja patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įrašyti sąlygą, jog prievolę valstybei pagal valstybinės žemės nuomos sutartį toliau vykdys pareiškėja, kuri naudosis nuomininko teisėmis bei jai išnuomotu žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip sutuoktinių dalintinas turtas nebuvo įtraukta 2007 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ASN 2287, sudarytos pareiškėjams gyvenant santuokoje, pagrindu įgyta daiktinė teisė - ilgalaikė nuoma. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas po santuokos vykdys minėtą sutartį bei naudosis žemės sklypu, į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu neįtraukė Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijęs skundžiamas sprendimas. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Pareiga nurodyti kreditorius bei pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo tenka sutuoktiniams. Nagrinėjamu atveju pateiktame pirmosios instancijos teismui pareiškime dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai, nei santuokoje įgyto turto neturi. Aplinkybę, kad pareiškėja yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį, pareiškėjai nurodė tik apeliaciniame skunde. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti pareiškėjų nurodytos turtinės teisės padalijimo ir dėl Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl ilgalaikės nuomos, kildinamos iš 2007 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ASN 2287, akivaizdu, kad nebuvo sprendžiama ir dėl Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus materialiųjų teisių ir pareigų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas negali būti naikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjai iš esmės siekia pakeisti 2014 m. kovo 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įrašant į sutartį sąlygą, jog pagal 2007 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ASN 2287 nuomos mokestį mokės ir naudosis išnuomotu žemės sklypu pareiškėja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl to, jog teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtraukiama į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, ir teismui sprendimui įsiteisėjus bei įgijus res judicata galią, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų. Išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-474/2006 ir kt.). Pareiškėjų atveju nenustatyta jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios buvo kliūtis išspręsti klausimui dėl prievolių pagal 2007 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ASN 2287 vykdymo valstybei priskyrimo pareiškėjai jau pradinėje teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad galimybė pareiškėjams, vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, esant jau įsiteisėjusiam skundžiamam teismo sprendimui yra apribota. Dėl to teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.