Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-14 · Byla Nr. A2.6.-1602-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
A2.6.-1602-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00884-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6-1602-271/2014
Proceso Nr. 4-68-3-00884-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2., 45.4.4., 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2014 m. vasario 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

A. P., (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124(1) str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas J. K. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-4921901-13 už tai, kad jis 2013-12-15 apie 12.08 val., vairuodamas automobilį Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas į įkalnę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai bei pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 16, 132, 231 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d., 124/1 str.7d.

A. P. dėl eismo įvykio aplinkybių paaiškino teismui, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Ford, važiavo iš Didlaukio gatvės 7-11 namų kiemo. Buvo smarkiai pašalę, įkalnė apledėjusi. Automobilis varomas galiniais ratais, jie praslydo, todėl neįvažiavęs į kalną jis nusileido atgal į kiemą, pastatė automobilį ir nutarė nebevažiuoti. Įkalnėje manevruodamas automobiliu jis nepajuto, kad galėjo kliudyti stovintį automobilį. Jokio garso jis negirdėjo. Su juo važiavo teta, kuri taip pat nieko jam nesakė. Nuėjo į butą, o vėliau iš kaimynės sužinojo, kad atvyko policijos pareigūnai ir jie vaikšto aplink jo automobilį. Nusileido prie pareigūnų ir aiškinosi. Ant savo automobilio jokių apgadinimų nematė, automobilio Seat buvo užlenktas veidrodis ir buvo brūkštelėjimo žymės ant kairiojo sparno. Aiškino policijos darbuotojams, kad kontakto jis nepajuto, kad pasišalinti net minties nebuvo. Tuo labiau, kad po nepavykusio manevro savo automobilį jis pasistatė netoli automobilio Seat, t.y. jo automobilis buvo matomas. Pažymi, kad pareigūnai minėjo, jog Seat vairuotojas bus nubaustas, nes automobilis pastatytas nerūpestingai, įkalnės posūkyje. Todėl jis neneigia, kad pažeidė KET reikalavimus ir dėl neatsargumo kliudė bei nežymiai apgadino kito asmens stovintį automobilį. Neneigia jis ir to, kad praleido terminą ir laiku neišėmė naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo. Tačiau bėgti ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis nenorėjo ir to nedarė, atsakomybės išvengti neketino, tuo labiau, kad pats ėjo prie pareigūnų aiškintis ir savo automobilio neslėpė. Pateikė prie bylos medžiagos savo automobilio bei automobilio Seat nuotraukas.

Liudytoja E. S. parodė, kad įvykio dieną ji važiavo kartu su Arnoldu, buvo slidu, todėl vairuotojas niekaip negalėjo išvažiuoti, pagaliau jis pastatė automobilį prie namo. Būdama automobilyje ji nematė, kad Arnoldo automobilis atsitrenktų į kitą, negirdėjo ji ir jokio garso.

Liudytojas J. V. parodė, kad matė, kaip automobilis Ford kontaktavo su stovinčiu automobiliu Seat, tai buvo slystantis kontaktas. Ar Fordo vairuotojas suvokė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, pasakyti negali, nes tai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių. Pripažįsta, kad buvo slidu ir Ford automobilio vairuotojas negalėjo įvažiuoti į įkalnę. Jokių ženklų vairuotojui apie įvykusį automobilių kontaktą, t.y. apie eismo įvykį, jis nerodė.

Automobilio Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad įbrėžtas užpakalinis bamperis. Įbrėžti automobilio Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės bamperis, kairės pusės veidrodėlis (b.l.7). Nustatyta, kad Seat automobilis priklauso R. A.-Mikalainienei (kitų duomenų administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačio A. P. paaiškinimu teisme, policijos pareigūno J. K. tarnybiniu pranešimu, automobilių apžiūros rezultatais įrodyta, kad A. P., vairuodamas automobilį slidžiame kelyje, buvo nepakankamai atsargus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė bei apgadino nukentėjusiosios R. A.-Mikalainienės automobilį. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9 p., 132 p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Jis gi 2013-12-15 pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (baigėsi galiojimo terminas), tokiais veiksmais pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str.7d.

Taip pat A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (231 p.), t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymo. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes jo veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET 234 punktas (protokole nurodomas bendras KET 231 punktas apie vairuotojo pareigas įvykus įvykiui) nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kvalifikuojamas kaip LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. P. veiksmai atitinka tik objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. P. veikoje nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė jį padaręs. A. P. įvykio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog,vairuodamas automobilį Ford 2013-12-15 Didlaukio gatvėje,Vilniuje, nepastebėjo ir nesuvokė kontakto su kita transporto priemone, todėl nesuprato padaręs eismo įvykį. Teismas atsižvelgia į automobilių apgadinimų pobūdį, kurie nėra labai dideli ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus (nėra įlenkimų, tik įbrėžimai, o A. P. automobilyje iš viso nėra matomų pažeidimų), todėl laiko tikėtina, kad A. P. galėjo nepastebėti transporto priemonių kontakto pasekmių ir nesuvokti padaręs eismo įvykį. Pažymėtina, kad ir automobilio keleivė liudytoja E. S. nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Liudytojas J. V. aiškina, kad matė kontaktą, tačiau jokių ženklų vairuotojui nerodė, vairuotojas išlipęs nebuvo. Eismo įvykis įvyko slidžiame kelyje, kuomet Ford automobilis slydo. Vertindamas vairuotojo veiksmus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. P., nepavykus jam įvažiuoti į įkalnę, automobilį pasistatė netoli tos vietos, t.y. jo automobilis nuo automobilio Seat buvo matomas. Vėliau, pamatęs pareigūnus šalia savo automobilio A. P. nusileido prie jų ir tik tuomet sužinojo, kad buvo eismo įvykio dalyviu. Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, turėdamas tikslą vengti galimos atsakomybės. Lietuvos ATPK 130 str.1d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalinti, ko A. P. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad A. P. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės, ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę - jis dirba (ūkininkas). Sunkiai serga jo tėvas. Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis gailisi dėl padarytų pažeidimų (eismo įvykio, vairuotojo pažymėjimo su negaliojančiu terminu naudojimo ir pateikimo pareigūnams). Sunkinančių vairuotojo atsakomybę aplinkybių nėra. Vairavimo stažas 10 metų, galiojančių nuobaudų neturi. Skirtinos įstatymo sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos baudos, taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl baudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str.,124(1) str. 7 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

nutarė:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) bauda.

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124/1 str.7d. ir nubausti 30 Lt (trisdešimties litų) bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti baudas ir galutinai jam nustatyti 120 (vieno šimto dvidešimties) litų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., A. P. veikoje nesant šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski