Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 512 - 252 - 2017

Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00042-2016-6

Sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-857-2017 pagal ieškovės UAB „Obelaukiai“ ieškinį atsakovams R. V. ir Z. I., trečiajam asmeniui Z. V. įmonei dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Obelaukiai“ prašė priteisti iš atsakovų 3925,74 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas R. V. žodinės sutarties pagrindu iš ieškovo gavo prekių, taip pat buvo atlikti santechnikos darbai, tačiau už juos neatsiskaityta. Bendra darbų (katilinės, kolektorių, boilerio, hidroforo, radiatorių ir rankšluosčių džiovintuvo montavimo) kaina 1068,84 Eur, bendra medžiagų kaina 2856,90 Eur, viso 3925,74 Eur. Atsakovas R. V. apie skolą žino nuo jos atsiradimo dienos, davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, kad ėmė prekes ir naudojosi ieškovo paslaugomis. Darbai buvo atliekami atsakovei Z. I. priklausančiame name.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų solidariai 3925,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2016-02-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat iš atsakovų priteisė po 159 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei po 11,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Įvertino, kad atsakovė prašyme atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuris nebuvo patenkintas 2016-09-13 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi, nurodė tokias aplinkybes, jog R. V. neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Obelaukiai“, nes ji sudarydama sutartį su R. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sutarė, kad ji padengs Z. V. individualios įmonės skolas, o R. V. sumokės skolą UAB „Obelaukiai“, kurią sudarė 13554,79 Lt.Nustatė, kad 2013 metais atsakovai bendru sutarimu renovavo atsakovės gyvenamąjį namą, kuris tuo metu buvo atsakovų kaip sutuoktinių gyvenamasis būstas. Dalį santechnikos darbų gyvenamajame name atliko atsakovas ieškovės medžiagomis, už kurias atsiskaitė, kitą dalį darbų (gyvenamojo namo šildymo sistemos įrengimo, hidroforo montavimo) savo medžiagomis atliko ieškovė, ko atsakovai neneigia. Atsakovas susitarė su ieškove dėl santechnikos darbų atlikimo, prašė ieškovės išrašyti sąskaitą už medžiagas ir darbą Z. V. įmonei ir sąskaitoje (OBE Nr.0001710) pasirašė, kaip asmuo priėmęs sąskaitą (b.l. 27-29), tikrino, ar sąskaitoje įrašytos medžiagos buvo realiai panaudotos. Iš atsakovo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad reikiamų darbų atlikimą jis derino su atsakove, gyvenamasis namas remontuotas atsakovų bendru sutarimu. Atsakovės parodymais nustatė, kad sąskaita OBE Nr.0001710 niekada nebuvo apskaityta Z. V. įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tokių paslaugų jos įmonė neužsakė, atsakovas nebuvo įmonės darbuotojas ir neturėjo jokio pagrindo pasirašyti įmonei skirto dokumento. Nors rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl gyvenamojo namo šildymo sistemos įrengimo, hidroforo montavimo ieškovės medžiagomis, galutinę darbų ir sunaudotų medžiagų kainą sutikslinant po darbų atlikimo.Atsakovams neginčijant prašomos priteisti skolos dydžio, tik nesutariant, kas turi ją apmokėti, prievolę apmokėti ieškovei už gyvenamojo namo šildymo sistemos įrengimą pripažino solidaria (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 str. 5p.). Įvertino, kad atsakovas sudarė susitarimą su ieškove, o atsakovė jį patvirtino (2016-09-13 Biržų rajono apylinkės teismo nutartis), todėl pripažino, kad kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, iš atsakovų solidariai priteisė 3925,74 eurų (CK 6.655 str. 1d.), 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš jo priteista skola ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo R. V. atžvilgiu atmesti.Nurodo, kad sprendimą priėmė šališkas teismas, nes 2016 m. pavasarį byloje vykusio parengiamojo posėdžio metu teisėjas Dainius Strautininkas informavo proceso šalis, jog ieškovės atstovas V. K. jo namuose vykdė tam tikrus darbus. Kitame teismo posėdyje, dar prieš ieškovui pareiškiant patikslintą ieškinį, teisėjas nurodė, kad nėra byloje įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priteisti skolą iš atsakovo ir kad UAB „Obelaukis“ atstovas turi kažką daryti, kas kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Teismas padarė esminių procesinių teisės pažeidimų, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pagal prievolę atsakovo solidariai, neteisingai nurodė, kad atsakovai neginčijo prašomos priteisti skolos dydžio. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (ieškovės, atsakovo pateiktus dokumentus, atsakovų paaiškinimus).Teigia, kad ieškovės pateiktame paimtų prekių sąraše išvardintos prekės, jų kiekis ir kaina eurais, taip pat darbai, jų kiekis ir kaina eurais, tačiau teismas nepasisakė, kokią įrodomąją galią šis dokumentas turi ir ar jį galima laikyti dokumentu. Sąskaitoje faktūroje OBE serija Nr. 0001710 išvardintos prekės, už kurias yra sumokėta, pasikartoja ieškovės pateiktame sąraše, pavyzdžiui siurbliai, šildytuvas. Abejotina, kad kitos sąraše nurodytos prekės buvo panaudotos namo renovacijos darbams ir atitinka tuo metu buvusias kainas. Ieškovė neįrodė, kad pateikė sąraše nurodytas prekes, kad jos panaudotos renovacijai, kad buvo atlikti sąraše nurodyti darbai. Teismas vertino nieko neįrodančius prekių, darbų sąrašus, nepatvirtintus parašais, kasos pajamų orderiais ar kvitais, kitais dokumentais, neatsižvelgė į tai, kad sąskaita faktūra yra apmokėta. Ieškovė atliko tik sujungimo darbus, ką patvirtino atsakovė, susitarusi su V. K. dėl darbų atlikimo už 1000 Lt. Iš darbų sąrašo matyti, kad yra paskaičiuota 1068,84 Eurų, o ne litų, už montavimo darbus, nors tokių darbų UAB „Obelaukis“ name neatliko. Teismas nustatė, kad atsakovas prašė išrašyti sąskaitą įmonės vardu, o šiuo atveju sąskaita faktūra OBE serija Nr. 0001710 yra apmokėta sumokėjus 10000 Lt, nors kasos pajamų orderyje Nr. 2371 ir nurodoma 9000 litų suma.Nesutinka, kad tarėsi su ieškove dėl namo renovavimui reikalingų medžiagų įsigijimo, kadangi darbai buvo atliekami atsakovės prašymu, atsakovas jai tik padėjo, yra dalyvavęs bendruose pokalbiuose dėl prekių įsigijimo, žiūrėjęs sąskaitą, kurioje surašytos prekės, ar jos realiai panaudotos. Teigia, kad dalis sąraše nurodytų prekių buvo išbraukta kaip pasikartojančios ar nereikalingos. 2014-09-04 ieškovės atstovas buvo atvykęs prie namo ir perskaičiavo panaudotas prekes, vėliau atsakovui jį sutikus buvo paaiškinta, kad yra neatitikimų dėl prekių, panaudotų renovacijos metu bei nurodytų sąraše, tačiau šio sąrašo nepateikė. Neigia sudaręs žodinę sutartį dėl prekių ir paslaugų pirkimo atsakovės namo renovacijai. Namas buvo renovuojamas atsakovų santuokai faktiškai jau iširus, atsakovas padėjo namą renovuoti, nes atsakovė pažadėjo jį padovanoti vaikams, sūnus skolino jai pinigus. Kadangi šeima faktiškai buvo iširusi, negalima spręsti, kad prievolė yra solidari. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Z. I. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė, siekdama kuo greičiau nutraukti santuoką, sutiko, kad atsakovas gyventų name, naudotųsi daiktais, kuriuos jis vėliau pasisavino, taip pat ir prekes, gautas iš ieškovės, kurias išsinešė iš jos namo sugadindamas šildymo sistemą, pavogė kuro katilą. Sūnaus M. V. ieškinys buvo atmestas neįrodžius, kad lėšos panaudotos namo pagerinimui ar paskolintos renovavimo darbams. Sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Obelaukiai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas neatitinka formalių reikalavimų, neaiškus skundo pagrindas, matyti, kad atsakovas siekia neatsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas. Sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, išvadomis. Apelianto pateikta suklastota sąskaita faktūra, kurios 3 puslapyje, jis galimai pats įrašė, kad sumokėjo ieškovei 10 000 Lt, apie ką tikslinga informuoti prokurorą. Apeliantas bando apgauti, kad ieškovės direktorius 2013 m. spalio 14 d. priimdamas pinigus už prekes, gavo iš 10 000 Lt, kasos pajamų orderyje išrašė, kad gavo 9 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, dalis Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo, kuria ieškinys tenkintas atsakovo R. V. atžvilgiu, naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas, taip pat sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės priteistą skolą iki 32,03 Eur (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nors apeliantas teigia, kad sprendimą priėmė šališkas teismas, su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pastebėtina, kad po to, kai 2016 m. gegužės 25 d. posėdžio metu teisėjas Dainius Strautininkas informavo proceso šalis, jog ieškovės atstovas V. K. jo namuose vykdė tam tikrus darbus, atsakovas nepareiškė teismui nušalinimo. Atsakovo atstovas advokatas Arvydas Penelis pats patvirtino, kad nušalinimui pagrindų, numatytų CPK 65 straipsnyje, nėra. Pastebėtina, kad 2017 m. sausio 24 d. atsakovo atstovas teikė pareiškimą dėl nušalinimo teisėjui Dainiui Strautininkui, tačiau Biržų rajono apylinės teismo l.e. teismo pirmininkės pareigas einanti teisėja 2017 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino pareiškimo, konstatavo, kad nušalinimas turi būti pareikštas iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės, aplinkybės dėl teisėjo dalykinių ryšių su ieškovės atstovu buvo žinomos šalims, dėl to nušalinimas teisėjui nebuvo pareikštas, o pareiškimas pateiktas tik po 8 mėnesių nuo tokios informacijos gavimo. Sprendė, kad nesant nušalinimo pagrindų, teisėjo nušalinimas kitais pagrindais, kurie nėra pakankami abejoti teisėjo nešališkumu, pažeistų kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises, nepagrįstai vilkintų bylos nagrinėjimą, apsunkintų sprendimų priėmimą. Aplinkybė, kad ieškovui buvo išaiškinta galimybė patikslinti savo reikalavimus, svarstyti dėl papildomų įrodymų pateikimo siekiant pagrįsti ieškinį, nesudaro pagrindo spręsti, jog teisėjas yra šališkas. Priešingai, teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu, nepertraukiamu, kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo posėdžio pirmininkas gali dalyvaujantiems asmenims nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog teisėjo namuose praeityje santechnikos darbus atliko ieškovės atstovas, su kuriuo buvo atsiskaityta, nesukelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, taip pat nenustatyti CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjo nušalinimui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (ieškovės, atsakovo pateiktus dokumentus, atsakovų paaiškinimus), nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pagal prievolę atsakovo solidariai, neteisingai nurodė, kad atsakovai neginčijo prašomos priteisti skolos dydžio. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiais sutinka. Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Ieškovė savo reikalavimą priteisti 3925,74 Eur skolą už pagal sąskaitą-faktūrą išduotas ir galutinai neapmokėtas (nesumokėta 32,03 Eur) bei kitas atsakovui perduotas prekes, paslaugas, už kurias, jo teigimu, neatsiskaityta, įrodinėjo sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderiu, pateiktais prekių, paslaugų sąrašais, ieškovės atstovo paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nors patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė savo reikalavimą įrodinės ir liudytojų parodymais, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui ieškovės atstovai prašymo apklausti liudytojus nepareiškė ir jie nebuvo apklausti. Pastebėtina, kad 2016 m. gegužės 25 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo pasiūlyta pateikti teismui rašytinius įrodymus (specialistų aktus, specialistų sąmatas, kokie konkrečiai buvo atlikti darbai, kas buvo sumontuota, kokia atliktų darbų vertė). Tačiau tokie duomenys apie faktiškai atsakovės namuose atliktus darbus, panaudotas medžiagas nebuvo pateikti, nors ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir teismo buvo aiškiai nurodyta, kokius duomenis byloje reikalinga nustatyti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas susitarė su ieškove dėl santechnikos darbų atlikimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad dalį santechnikos darbų gyvenamajame name atliko atsakovas ieškovės medžiagomis, už kurias atsiskaitė, kitą dalį darbų (gyvenamojo namo šildymo sistemos įrengimo, hidroforo montavimo) savo medžiagomis atliko ieškovė.Atsakovas neginčijo, kad jis pirko prekes, kurioms 2013-10-14 ieškovės trečiajam asmeniui išrašyta bei atsakovo pasirašyta sąskaitoje faktūroje OBE serija Nr. 0001710 išvardintos prekės, jų kaina nurodoma 9110,60 Lt. Iš 2013-10-16 kasos pajamų orderio Serija Nr. 2371 nustatyta, kad iš Z. V. individualios įmonės paimta 9000 Lt, ką savo parašu patvirtino ir ieškovės atstovas V. K.. Ieškovės atstovas patvirtino, kad minėti pinigai į kasą buvo įnešti atsakovo sąskaitos-faktūros apmokėjimui. Tokiu būdu pripažintina, kad pagal sąskaitą faktūrą likusi neapmokėta suma sudaro 110,60 Lt (32,03 Eur), kuri ieškovės įtraukta į reikalaujamą priteisti sumą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad prekės pagal sąskaitą-faktūrą pirktos ne individualios įmonės reikmėms, o atsakovės asmeninės nuosavybės pagerinimui, kad jos buvo atsakovo gautos ir panaudotos būsto renovacijai. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderis į individualios įmonės apskaitą nebuvo įtraukta, tokių paslaugų įmonė neužsakė, byloje neginčijama, kad prekės buvo skirtos atsakovės namo atnaujinimui, todėl 110,60 Lt (32,03 Eur) nesiejama su trečiuoju asmeniu. Šią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta. Likusios reikalaujamos skolos pagrįstumą ieškovė įrodinėjo teismui pateiktais paskaičiavimais, kuriuose nurodyta, kiek papildomai buvo namo renovacijai panaudota santechnikos detalių, įrengimų, kiek atlikta darbų ir kokia prekių, nurodytų darbų vertė, tačiau šių paskaičiavimų, detalių panaudojimo gyvenamajame name, darbų atlikimo vertės nepripažįsta atsakovas R. V.. Šiuo atveju šalių ginčo santykiams reguliuoti taikytinos statybos rangą ar vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 – 6.680 str.). Pastebėtina, kad vartojimo ranga turi atitikti šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl ieškovei kaip verslininkei keliami griežtesni reikalavimai, taip pat jos pareiga yra pagrįsti darbų atlikimo bei prekių panaudojimo atsakovės namo renovacijai faktą.Ieškovė pateiktais ranka rašytais prekių bei suteiktų paslaugų sąrašais, kurie nėra pasirašyti šalių, įrodinėjo, kad atsakovei priklausančio namo renovacijai buvo panaudota medžiagų už 2856,90 Eur, taip pat atlikta darbų už 1068,84 Eur. Sutiktina su apeliantu, kad tokio pobūdžio dokumentai negalėtų būti vertinami kaip patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes, jog prekes ir paslaugas įsigijo atsakovas ir kad šios prekės, paslaugos buvo suteiktos būtent atsakovės namo renovacijai. Pagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovė neįrodė, jog pateikė atsakovams sąraše nurodytas prekes, kad jos panaudotos renovacijai, kad buvo atlikti sąraše nurodyti darbai. Pateikti ieškovės prekių, paslaugų sąrašai nepagrįsti jokiais kitais rašytiniais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad ieškovė įsigijo būtent tokias prekes, kokios jų buvo kainos įsigijimo metu, kad buvo mokami atlyginimai darbuotojams už darbų atlikimą. Abejonę dėl prekių ir paslaugų sąrašų sudarymo kelia aplinkybė, kad juose prekės ir paslaugos įvertintos ne litais, o eurais, nors iki 2015 metų įprastai buvo atsiskaitoma nacionaline valiuta – litais. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas buvo pateikęs kitokio pobūdžio prekių, paslaugų sąrašus, kuriuose kainos nurodytos litais, iš jų matyti, kad medžiagų vertė 10633,19 Lt, darbas – 3000 Lt, viso 13633,19 Lt, kas atitinka 3948,44 Eur sumą. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad buvo pristatyta prekių už 2824,87 Eur, kas sudarytų 9753,71 Lt (į šią sumą įtraukus 110,60 Lt neapmokėtos sąskaitos-faktūros dalis), darbų atlikta už 1068,84 Eur , kas sudarytų 3690,49 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pateikti paskaičiavimai, paaiškinimai yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmosios instancijos teisme apeliantas laikėsi pozicijos, kad ieškovės pateiktuose paskaičiavimuose yra netikslumų, nors ir neprieštaravo, kad tam tikri remonto darbai buvo atliekami. Nors pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės prašymo atnaujinti bylos, kuria nutraukta šalių santuoką, nagrinėjimą, jame nurodė, kad atsakovas turėjo sumokėti 13554,79 Lt skolą ieškovei, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo patvirtinti, kad darbai už tokią sumą atlikti, panaudotos tokios medžiagos, ji nurodė, kad tokiais darbais, jų verte nesidomėjo.Šiuo atveju įvertintina, kad 2013 m. spalio 14 d. ieškovė trečiajam asmeniui išrašė sąskaitą faktūrą OBE serija Nr. 0001710, kurioje buvo išvardintos anksčiau įsigytos prekės, nurodyta jų kaina, todėl nėra suprantama, kodėl ieškovė, kuri yra verslininkė ir kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, dėl kitų perduotų prekių, paslaugų neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, taip pat nėra pateikti prekių pirkimo kvitai, nors pats ieškovės atstovas paaiškino, kad įprastai prekės išduodamos kasoje išmušant kvitus, ir savo reikalavimą grindžia tik niekaip nepatvirtintais prekių, paslaugų sąrašais, kurie surašyti tiekiant ieškinį teismui. Uždaroji akcinė bendrovė, turi laikytis Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, taip pat pagal šio įstatymo (2012-11-06 redakcija) 12 straipsnio nuostatas visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą. Tuo tarpu ieškovė dėl darbų atlikimo, prekių perdavimo jokių apskaitos dokumentų nepateikė. Nors ieškovė prie patikslinto ieškinio pridėjo lokalinę sąmatą, tačiau ieškovės atstovas paaiškino, kad sąmata sudaryta tik jam žodžiu nurodžius, kokie darbai name buvo atlikti, iš sąmatos nėra aišku, kokio laikmečio kainomis ji sudaryta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji galėtų patvirtinti faktinį darbų atlikimą, prekių panaudojimą atsakovės name, taip pat, kad joje nurodytos kainos atitinka 2013 metų pabaigoje buvusias kainas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovei neturint tinkamai, įstatymų teisės aktų reikalavimų atitinkančių buhalterinių dokumentų, reikalaujant lėšų už suteiktas paslaugas ir parduotas medžiagas, ji taip pat nėra šių išlaidų apskaičiusi savo buhalteriniuose dokumentuose, nėra fiksavusi gautų pajamų už suteiktas paslaugas ir nėra sumokėjusi mokesčių valstybei už gautą pelną ir kt. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės byloje įrodytas skolos dydis sudaro tik 32,03 Eur sumą, kadangi nebuvo pilnai apmokėta sąskaita faktūra OBE serija Nr. 0001710 išrašyta 9110,60 Lt sumai. Pripažintina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės name buvo atlikti darbai ir panaudotos medžiagos likusiai 3893,71 Eur sumai, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad reikiamų darbų atlikimą jis derino su atsakove, gyvenamasis namas remontuotas atsakovų bendru sutarimu, sprendė, kad jie abu yra solidariai atsakingi ieškovei. Sutiktina su apeliantu, kad vien faktas, jog atsakovai nebuvo nutraukę santuokos, nepatvirtina, kad prievolė yra solidari. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl to, ar atsakovas yra solidariai atsakingas su buvusia sutuoktine, įvertintina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, niekada nebuvo sutuoktinių nuosavybė. Nors šalių santuoka nutraukta 2014 m. gegužės 29 d., tačiau atsakovai nurodė, kad atsakovai faktiškai bendro ūkio nebevedė, jau 2014 metų pradžioje atsakovė išsikraustė pas savo dabartinį vyrą, vykstant renovacijos darbams atsakovų šeima faktiškai buvo iširusi. Atsakovas nurodė, kad jis rūpinosi renovacijos reikalais tik dėl to, kad namas, priklausantis atsakovei, galimai ateityje atiteks vaikams, nutraukiant santuoką nebuvo sprendžiama dėl kompensacijos už asmeninio turto pagerinimą, kas patvirtina, jog pagerinus asmeninį atsakovės turtą prievolė neturėtų būti pripažįstama solidaria, ji nėra atsiradusi dėl šeimos interesų (CK 3.109 str. 5 p.). Pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovų santuokos nutraukimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo, todėl sprendžiant ginčą dėl prievolės ieškovei įvykdymo, pripažintina, kad skolą už prekes turėtų padengti būtent atsakovė, kurios namo remontui prekės buvo panaudotos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, neteisingai nustatė prievolės dydį. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys atsakovo atžvilgiu, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas, taip pat keistina sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas atsakovės atžvilgiu, sumažinant iš jos priteistą skolą iki 32,03 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas tik 1 proc., ieškovė tinkamai nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, taip pat iš ieškovės priteistinos 23,96 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą pilnai, iš ieškovės priteistinas 118 Eur žyminis mokestis atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį R. V. atžvilgiu atmesti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas Z. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pakeisti sumažinant iš jos ieškovei UAB „Obelaukiai“, į.k. 300569780, priteistą skolą nuo 3925,74 Eur iki 32,03 Eur, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Obelaukiai“ 23,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Likusioje dalyje Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš ieškovės UAB „Obelaukiai“ 118 Eur žyminio mokesčio atsakovui R. V.