- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2-2762-155/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei T
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant pareiškėjai J. B. ir jos advokatui A. C., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui.
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei T. B. ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2003-02-14 mirė jos motinos O. L. sutuoktinis A. L.. A. L. nepaliko testamento, vaikų neturėjo, po jo mirties atsirado teisė priimti palikimą. Mirusio A. L. palikimą sudaro ½ dalis nuo 39/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Viešąjame registre šis turtas yra registruotas pareiškėjos motinos O. L. vardu. Tačiau jis įgytas 1993-11-09 pirkimo-pardavimo sutartimi, kai O. L. buvo santuokoje su A. L., todėl vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama , kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 5.50 str. 1 d ir 2 d. nuostatas, galiojusias iki 2011-11-01 tam, kad įgytų palikimą įpėdinis turi jų priimti. Nei į teismą, nei į notarą dėl A. L. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikimą priėmė pareiškėjos motina mirusiojo sutuoktinė O. L. pradėdama jį valdyti. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Po A. L. mirties O. L. jo namo dalį priėmė aktyviais veiksmais, siekdama ją perimti savo nuosavybėn. Minėtoje namo dalyje, kurią sudaro atskiras butas ji gyveno nuo pat jo įsigijimo1993-12-06, nuo 1993-12-30 čia deklaruota jos nuolatinė gyvenamoji vieta, po sutuoktinio mirties ji ir toliau ten gyveno. Šį butą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Po A. L. mirties nebuvo nei vieno pirmos ar antros eilės įpėdinio, kuris galėjo pretenduoti į jo palikimą. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą. Nurodo, kad O. L. pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti ir paveldėjo A. L. palikimą. O. L. mirė 2015-02-01. Pareiškėja po motinos mirties kreipėsi į Vilniaus 40 notarų biurą dėl pastarosios palikimo priėmimo ir tada sužinojo, kad ji nebuvo oficialiai įregistravusi A. L. palikimo priėmimo fakto, nors ir pagal viešus registrus visas turtas yra įregistruotas pareiškėjos mirusios motinos vardu. Pareiškėja siekia atlikti minėtos namo dalies teisinę registraciją savo vardu kaip motinos palikimą, tačiau tam yra reikalingas juridinis pagrindas įrodantis, kad mirusi pareiškėjos motina priėmė savo sutuoktinio A. L. palikimą. Kadangi pareiškėjos motina per tris mėnesius nesikreipė į notarą, todėl iki šiol oficialiai 39/100 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini) nepripažįstama vien O. L. nuosavybe. Tam, kad galėtų įregistruoti motinos palikimą, įskaitant ir tą kurį ji priėmė iš savo sutuoktinio, pradėdama jį valdyti yra priversta kreiptis į teismą dėl prašomo juridinio fakto nustatymo. Dėl tokių aplinkybių pareiškimą prašo tenkinti.
Atsiliepimas
Bylos suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. L. palikto turto priėmimą valdyti. Visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus bylą ir joje esančius įrodymus, teismui įsitikimus, kad O. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas dėl žemiau išdėstyto:
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kuriuo būtų suteikiama teisė įregistruoti mirusio A. L. paliktą ir faktiniu valdymu priimtą palikimą.
Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos (b.l. 7) nustatyta, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2003-02-14, būdamas santuokoje su O. L.. Po jo mirties nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Mirusysis A. L. turėjo turtą, santuokos metu, t.y. 1993-11-19 įgytą pirkimo-pardavimo sutartimi ( b.l.15) – 39/100 dalis gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Turėta bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje namo dalis buvo registruota mirusio A. L. sutuoktinės O. L. vardu ( b.l. 17-18).
Iš 2015-08-28 AB (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad po A. L. mirties mokesčius už turėtą nuosavybę mokėjo jo sutuoktinė (b.l. 21-22). Iš pareiškėjos J. B. paaiškinimų nustatyta, kad po A. L. mirties, jo sutuoktinė, kuri yra ir pareiškėjos motina, toliau valdė, naudojo ir disponavo turimu santuokoje įgytu turtu, 38/100 dalimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kad mokėjo šiam turtui išlaikyti reikiamus mokesčius, tvarkė namo dalį, ją remontavo, gyveno šiame name, t.y. tokiais veiksmais O. L., faktiškai toliau valdydama ir mirusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą, priėmė pastarojo paliktą palikimą. Teismui nėra pagrindo abejoti pareiškėjos parodymams, kurie yra duoti prisiekus. Palikimo priėmimo faktą įrodo ir faktinė aplinkybė, patvirtinanti, kad po A. L. jokie asmenys nesikreipė į notarą, nesiekė įgyvendinti paveldėjimo teisės, kad O. L. vardu įregistruoto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto atžvilgiu nebuvo jokių ginčų, ką patvirtina įrašų apie juridinius faktus nebuvimas nekilnojamojo turto registro bazėje. Pagal įstatymą O. L. gali būti jos sutuoktinio A. L. palikto turto paveldėtoja (Civilinio kodekso 5.13 straipsnio pagrindu). O. L. faktiniu valdymu priėmusi savo mirusio sutuoktinio J. L. paliktą turtą būdama gyva nesikreipė į teismą dėl atitinkamo fakto nustatymo. Šį faktą nustatyti jos vardu prašo pareiškėja J. B..
Iš byloje esančių civilinės būklės aktų, juos patvirtinančių atitinkamų liudijimų kopijų, duomenų iš gyventojų registrų pažymų (b.l. 9,10,11,12) matyti, kad J. B. yra O. L. dukra. O. L. mirė 2015-02-01 (b.l.8). Po O. L. mirties Keturiasdešimtas notarų biuras 2015-04-29 išdavė pareiškėjai J. B. liudijimą, kad ji palikimą pagal testamentą priėmė. Tokiu būdu, pareiškėja yra tinkama proceso šalis, galinti teikti pareiškimą dėl prašomo juridinio fakto nustatymo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašymas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis LR CPK 42,185,448,268 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės, atsiradusios po A. L. mirties klausimui spręsti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.