Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. Ž. įgaliotai atstovei advokatei Lorenai Paškūnaitei – Lickan,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. Ž. , būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, nors Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – interesus.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. Ž. į posėdį neatvyko. N. Ž. teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokatės Lorenos Paškūnaitės – Lickas, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens dalyvavimas posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, jis buvo tinkamai atstovaujamas advokatės, todėl byla išnagrinėta N. Ž. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

7. ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

8. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-313-403/2018, Nr. e3K-7-278-469/2019).

9. Iš juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad Bendrovės vadovas nuo 2023 m. spalio 10 d. yra N. Ž. (b. l. 5).

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

11. Iš bylos duomenų matyti, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. 2025 m. balandžio 2 d. VMI prie FM duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 2 927,28 Eur mokėtino PVM, 2025 m. balandžio 9 d. Bendrovės įsiskolinimas biudžetui yra 2 906,09 Eur, 2025 m. balandžio 29 d. Bendrovės įsiskolinimas biudžetui yra 3 732,79 Eur mokėtino PVM. Teismui įvertinus VMI prie FM pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. gegužės 6 d., nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė atsiskaityti kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. Laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. į Bendrovės sąskaitą įplaukė 27 610,47 Eur iš kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž., tuo tarpu kreditoriams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. Ž. sumokėjo 27 642,82 Eur, iš jų VNI prie FM pervedė 2 987,00 Eur (b. l. 10-11).

12. Bendrovė suteikė prioritetą kitam kreditoriui, o ne VMI prie FM vieną kartą, t. y. 2024 m. balandžio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) gavusi lėšas jas paskirstė atsiskaitymui su tiekėju. Vėliau Bendrovė jokių mokėjimų nebegavo, dėl ko bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Bendrovei buvo 21 703,50 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovas dėjo pastangas, kad skola būtų išieškota. Bendrovė ragino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti skolą dalimis, buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug skolininkų, turto areštų, todėl skolos išieškojimas buvo neįmanomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. lapkričio 5 d. informavo apie nemokumą, 2025 m. gruodžio 22 d. jai iškelta nemokumo byla.

13. Byloje esantys duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog N. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, t. y. atsakingas už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI prie FM teises, todėl šie tyčiniai N. Ž. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

14. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

17. Padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Skirdamas administracinę nuobaudą N. Ž., teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo atveju N. Ž., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas dėjo visas pastangas, kad kreditorius atsiskaitytų su jo vadovaujama Bendrove. Teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotos atstovės advokatės Lorenos Paškūnaitės – Lickan posėdžio metu išsakyta pozicija, kad Bendrovės vadovas vis tikėjosi, kad bent dalis skolos bus grąžinta. Tai patvirtina ir VMI prie FM pateiktas banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) dar gavo kelis mokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2025 m. balandžio 29 d. jau jokių mokėjimų nebebuvo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2026 m. vasario 25 d., UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta nemokumo byla.

19. Teismas negali šiuo atveju vertinti, kad vadovo elgesys šiuo atveju buvo sistemingas, nuolat besikartojantis, piktybiškas. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, jog anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų N. Ž. nėra padaręs, nėra duomenų, kad jis būtų elgęsis nesąžiningai ir piktybiškai ar būtų siekęs išvengti mokesčių valstybei, nustatyta, kad nusižengimą padarė siekdamas nesustabdyti Bendrovės veiklos, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijaus, daro išvadą, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principų, ir pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, N. Ž. paskyrus mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria

N. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-4-1251/2026.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.