Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjoR. V. skundą atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas R. V. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2015-04-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu (b.l.72). Nagrinėjamojoje byloje ginčijamu Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuo 2017-07-03 buvo atleistas iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų, praradus pasitikėjimą (b.l.10). Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 29 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2015-03-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Reglamentas) 12.8 papunkčiu, atsižvelgus į Tarybos narių 2017-05-26 siūlymą.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje pateiktą valstybės tarnautojų pareigybių skirstymą bei Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2636 redakcija) įtvirtintą nuostatą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimo į pareigas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė priskiriama politinio (asmeninio) pasitikėjimo grupei. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

Nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo, jam praradus jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės arba savivaldybės institucijos pasitikėjimą (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu), teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus (ar jo pavaduotojo) pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009, 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-837/2010, 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014 ir kt.). Taip pat šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų teisės aktų nustatytas jo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014).

Skundžiamo Sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų pagrindas – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 6 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeista Sprendimo priėmimo procedūra, nebuvo pateikti nepasitikėjimo motyvai, jis buvo atleistas nedarbingumo laikotarpiu.

Valstybės tarnybos įstatymas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pasitikėjimo praradimą numato kaip savarankišką atleidimo pagrindą (44 str. 1 d. 7 p.) ir nustato, kad atleidžiant valstybės tarnautoją šiuo pagrindu, netaikoma taisyklė, draudžianti atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu (44 str. 6 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir atleidimas iš šių pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Vietos savivaldos įstatymo prasme išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra, atsižvelgus į tai, kad sprendimą šiuo klausimu gali priimti tik kolegialus subjektas – savivaldybės taryba, turi atitikti pagrindines procedūras ir taisykles, kurios numatytos savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkai, kartu atsižvelgus į tas teisės normas, kuriose aptarti kai kurie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų klausimai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma; kai sprendžiamas nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas, balsuojama slaptai. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2015-03-27 sprendimu Nr.TS-102 patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 35 punktas nustato, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui teikia komitetai, komisijos, savivaldybės nariai, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, administracijos direktorius, savivaldybės meras. Pagal Reglamento 40, 41 punktus, projektų rengėjai ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio pateikia sprendimo projektą su aiškinamuoju raštu, kuriame būtų nurodyti motyvai, dėl kurių yra teikiamas sprendimo projektas; sprendimų projektai turi būti suderinti su atitinkamais savivaldybės administracijos padaliniais, Juridinio ir personalo skyriumi, Kanceliarijos skyriaus kalbos tvarkytoju bei savivaldybės administracijos direktoriumi; sprendimų projektų derinimas atliekamas savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo sistemoje; suderintus sprendimų projektus tvirtina meras; suderinti bei mero patvirtinti sprendimų projektai registruojami dokumentų valdymo sistemoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad 9 Tarybos (opozicijos) nariai 2017-05-30 prašymu, Savivaldybės administracijoje registruotu 2017-06-02, kreipėsi į Rokiškio rajono merą, prašydami į artimiausio posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Velykio atleidimo iš pareigų, su šiuo prašymu pateikė Sprendimo projektą, aiškinamąjį raštą, sprendimo „Dėl slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos išrinkimo“ projektą, sprendimo dėl slapto balsavimo biuletenio patvirtinimo projektą (b.l.13-15). Kaip paaiškino atsakovo atstovė bei teismo posėdyje liudytoju apklaustas Tarybos narys S. M., teikęs minėtus dokumentus, Tarybos nariai neturi prisijungimo prie Savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo sistemos, todėl Sprendimo projektas su aiškinamuoju raštu elektroniniu variantu 2017-06-09 (b.l.86) buvo pateikti Savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus kalbos tvarkytojai ir 2017-06-12 įkelti į Dokumentų valdymo sistemą (b.l.94). Dokumentai buvo suderinti 2017-06-12 (b.l.21), patvirtinti mero 2017-06-15 (b.l.21, 94), patvirtintas Sprendimo projektas užregistruotas Dokumentų valdymo sistemoje 2017-06-15 (b.l.101). Iš S.M. elektroninio laiško kalbos tvarkytojai matyti, kad Sprendimo projektas buvo pateiktas kartu aiškinamuoju raštu bei dar 5 su šiuo klausimu susijusiais dokumentais (b.l.86), tai paneigia pareiškėjo paaiškinimą, jog aiškinamasis raštas buvo pateiktas tik 2017-06-13, todėl 2017-06-12 negalėjo būti suderintas.Reglamento 74 punkto, 76.2 punkto nuostatos yra analogiškos Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. Tarybos 2017-06-23 posėdyje dalyvavo 25 Tarybos nariai, Sprendimas buvo priimtas dalyvavusių Tarybos narių balsų dauguma slaptu balsavimu, ką patvirtina Tarybos 2017-06-23 posėdžio protokolas, slapto balsavimo procedūra (b.l.111-115, 105-110). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Sprendimo projektas su aiškinamuoju raštu svarstymui Tarybos posėdyje buvo pateiktas bei Sprendimas priimtas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5, 9 dalyse bei Reglamente nustatyta tvarka, todėl skundžiamas atsakovo Sprendimas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkos prasme laikytinas teisėtu.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ir aplinkybe, jog inicijuojant jo atleidimo iš pareigų procedūrą, buvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos.Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, jog atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis aiškintina kartu su kitais šio įstatymo straipsniais. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis klausimų, teiktinų svarstyti Tarybos posėdyje, iniciatyvos teisę numato ir Tarybos nariams (jų grupėms). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta balsavimo Tarybos posėdyje dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriaus pavaduotoju tvarka. Sisteminis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5, 9 dalių, 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 29 straipsnio 3 dalies bei kitų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog savivaldybės taryba (ar jos narių grupė), kaip subjektas, turintis išimtinę kompetenciją spręsti klausimus dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui pareiškimo bei jo, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, atleidimo, turi teisę ir inicijuoti tokią procedūrą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose (žr., pvz., LVAT 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-4814-575/2017).

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad aiškinamajame rašte nebuvo pateikti ir pareiškėjui nebuvo žinomi reiškiamo nepasitikėjimo motyvai, teisėjų kolegija pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūros inicijavime pareigą savivaldybės tarybai (ar jos narių grupei) pateikti nepasitikėjimo motyvus nustato tik reiškiant nepasitikėjimą administracijos direktoriumi. Reiškiant nepasitikėjimą administracijos direktoriaus pavaduotoju, nei Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, nei kiti teisės aktai pareigos pateikti nepasitikėjimo motyvus nenustato. Įvertinus tai, kad sprendimo dėl nepasitikėjimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju priėmimas yra išimtinė Tarybos kompetencija, iniciatorių (ginčo atveju- 9 Tarybos narių) motyvai bei argumentai, kitiems Tarybos nariams pageidaujant, gali būti išsakyti Tarybos posėdyje šio klausimo svarstymo metu. Tai, kad skundžiamo Sprendimo priėmimu buvo siekiama panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo etatą, paneigia aplinkybė, jog po Sprendimo priėmimo į šias pareigas buvo paskirtas kitaspolitinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (b.l.127). Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip reglamentuotos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Todėl bylai reikšmingi tik tokie skundžiamo Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos tarybos, kaip kolegialios institucijos, neobjektyviam ir nepagrįstam balsavimui dėl nepasitikėjimo,paveiktų balsavimo rezultatus bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų teisės aktų nustatytas pareiškėjo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto) teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014). Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos Tarybai atleidžiamą asmenį kviesti į Tarybos posėdį arba jį raštu supažindinti su nepasitikėjimo motyvais. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis leidžia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, jam praradus į pareigas priėmusios savivaldybės institucijos pasitikėjimą, atleisti šio asmens laikino nedarbingumo laikotarpiu, ir tai tik patvirtina, kad prievolė Tarybai kokiu nors būdu išklausyti atleidžiamą pasitikėjimą praradusį valstybės tarnautoją nėra nustatyta. Kaip patvirtina bylos medžiaga bei liudytojo S.M. parodymai, klausimas dėl R.V. atleidimo praradus pasitikėjimą, ginčo atveju buvo keliamas jau trečią kartą, t.y. tokio sprendimo projektas Tarybai svarstyti buvo pateiktas jau 2016 m. lapkričio 25 dienos posėdyje, tačiau jis buvo atsiimtas jį pateikusių Tarybos narių grupės etikos sumetimais dėl R.V. ligos (b.l.73-79, 136-140); kitas sprendimo projektas buvo teikiamas 2017-04-12 ( R.V. dirbant), tačiau nebuvo registruotas dėl to, kad buvo pateiktas per vėlai (b.l.80-85).Liudytojas S.M. teismo posėdyje nurodė, kad poreikis inicijuoti nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju kilo dėl vis blogėjančios būklės srityse, už kurias R.V. buvo atsakingas, nepasitikėjimo motyvai Tarybos nariams buvo išdėstyti, rengiantis šį klausimą svarstyti Tarybos posėdyje 2016 m. lapkričio mėnesį, o Tarybos posėdyje 2017-06-23 visiems Tarybos nariams buvo viskas aišku; jis, pristatydamas svarstymui klausimą, buvo pasirengęs dar kartą išdėstyti motyvus ir atsakyti į Tarybos narių klausimus, tačiau niekam jokių klausimų nekilo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo apie 2016 m. lapkričio mėnesį, 2017 m. balandžio mėnesį teikiamą klausimą dėl jo atleidimo, taip pat tai, kad Tarybos komitetuose bei Taryboje svarstomų klausimų medžiaga yra vieša, ir jis gali su ja susipažinti, tačiau ja nesidomėjo.Jis pats jokios iniciatyvos nerodė, pageidavimo dalyvauti Tarybos komitetų posėdžiuose ar Tarybos posėdžiuose neišreiškė. Todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos ir pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Taryba, priimdama individualų administracinį aktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Rokiškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų praradus savivaldybės kolegialios institucijos pasitikėjimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų ir taisyklių ar pareiškėjo, kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo subjekto, teisės aktų nustatytų teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.