- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-316-282-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant N. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei N. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią N. P. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. vasario 13 d.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
N. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 14 d. nuo 8 val. iki 10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. A. sugriebė už kaklo, smaugė, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį, savo kakta trenkė į galvą, medine kėde sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į ranką ir nugarą, padarė poodines kraujosruvas dešinėje kaklo pusėje, sprande, kairėje nugaros pusėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t. y. nukentėjusiajam M. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį ir panaikinti N. P. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, palikti galioti nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams bei kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo N. P. kaltę dėl nukentėjusiajam M. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kad nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta, kad N. P. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, tačiau teismas neteisingai pritaikė BK 75 straipsnį, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Teigia, kad esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl apylinkės teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turėjo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika, ir su teisiamojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Mano, jog teismo motyvai, kad „N. P. anksčiau teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirba“ nėra BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirties pagrindai, todėl laiko, kad teismas nemotyvuotai ir nesant pagrindų atidėjo N. P. bausmės vykdymą ir taip netinkamai pritaikė BK 75 straipsnį ir BK 41 straipsnį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad N. P. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, ribojančią N. P. elgesį, nes jis anksčiau teistas, 3 kartus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirba, nusikaltimą padarė prieš nepilnametį asmenį, todėl tokia N. P. asmenybė neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, dėl to nuteistajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimų, nes nemotyvavo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, todėl teismo nuosprendis keistinas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kadangi prokuroras skundu ginčija tik BK 75 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. P. bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau buvo teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (nors nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas nurodė, kad teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, nedirba, į pripažintą N. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi nusikaltęs, atlygino žalą, į pripažintą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės yra reikšmingos parenkant kaltam asmeniui bausmės rūšį bei nustatant skirtinos bausmės dydį, tačiau kolegijos nuomone, neleidžia daryti išvados, kad N. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Be to, teismas šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
Nors N. P. buvo teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (už nusikaltimus nuosavybei) ir naują nusikaltimą padarė praėjus ilgam laiko tarpui po jo paleidimo iš pataisos namų (praėjus beveik trejiems metams), tačiau nusikaltimą padarė prieš mažametį asmenį, jo neatsiprašė, yra baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalto turėdamas keturis neišnykusius teistumus, ir tai rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, o jam taikytos jo atsakomybę švelninančios priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Taip pat iš bylos matyti, kad N. P. slapstėsi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei neatvyko į apeliacinio skundo nagrinėjimą. Tai leidžia konstatuoti, kad nuteistasis pažeidė jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos kardomosios priemonės – namų arešto – sąlygas ir toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei nesilaiko teismo skirtų įpareigojimų. Šios visos paminėtos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo. Dėl to N. P. BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam N. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei N. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
N. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. P. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.