Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame išvažiuojamajame teisiamajame posėdyje, kuris vyko Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, posėdyje dalyvaujant valstybinei kaltintojai nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1) 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme;

2) 2019 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

V. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sugyventine L. M. metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai L. M. į veidą - tokiais veiksmais padarė jai kraujosruvą kairės akies vokuose - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios L. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, V. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sugyventine L. M. metu, tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajai L. M. į petį ir vieną smūgį į nugarą - tuo sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.

2020 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. R. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, automobiliu važiavo į namus su nukentėjusiąją iš svečių. Tądien jie svečiavosi pas L. M. draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu, kurį jis vairavo, nukentėjusioji užsinorėjo valgyti šaltibarščių, prašė jo sustoti prie parduotuvės. Jis pasakė pastarajai, jog nestos. L. M. griebė už vairuojamo automobilio vairo, po ko jis staiga pastarąją atstūmė. Toks atvejis buvo vienas, kai jis alkūne atstūmė nukentėjusiąją. Po šio įvykio kitą dieną nuketėjusiosios akis buvo pamėlusi. Visa tai įvyko automobilyje, kur jis alkūne pastarąją atstūmė, nes ši buvo sugriebusi už vairo, tačiau pastarosios atžvilgiu namuose jokio smurto nevartojo. Šioje dalyje kaltinimas, padarius nusikaltimą pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam yra surašytas neteisingai (2 t., b. l. 12). Žinodamas, kad sugyventinė neduos ramybės, jis sustabdė automobilį, nuėjo ir nupirko jai maisto. Abu automobiliu grįžo į namus. Tądien jokio konflikto tarp jų nebuvo. Pamena, kad jis išdarinėjo grybus, juos išvirė, o nukentėjusioji vakavo grybus, juos supilstė į stiklainius. Kaltinamojo V. R. paaiškinimu, tądien namuose neįvyko jokio konflikto tarp jų, abu išgėrė alaus, po to nuėjo miegoti. Ryte pamatė, kad pas nukentėjusiąją yra mėlynė. Pastaroji sakė, kad jis vieną kartą jai stuktelėjo. Nesupranta kodėl kaltinime nurodyta, kad jis tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai L. M. į veidą. Įvykis buvo automobilyje, o ne namuose. Kai nukentėjusioji L. M. griebė už vairo, jis pastarąją atstūmė alkūne spontaniškai, netyčia, nes ši tokiu poelgiu galėjo sukelti avariją. V. R. paaiškino, jog dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. įvykio tikrai nieko nežinantis, ar jai sudavė ar ne. Tądien nukentėjusioji L. M. gėrė alkoholį kieme kartu su žentu ir jo draugu. Atėjusi į namus, nukentėjusioji sakė „duok alaus“ ir griebė. Jis nedavė pastarajai alaus. Tądien jis taip pat buvo vartojęs alkoholio apie 4 butelius („bambalius“) alaus, tačiau nebuvo apsvaigęs. Jis tądien gėrė alkoholį vienas namuose. Paaiškino, kad galėjo suduoti nukentėjusiajai, tačiau įvykio aplinkybių nepamena. Anksčiau jis yra turėjęs galvos traumą, būna atvejų, kai būna išgėręs alkoholio, jis tarpais ne viską atsimena. Kaltinamojo paaiškinimu, kuomet sugyventinė L. M. išbėgo, o kodėl ji išbėgo nežino, gal, kad jis nedavė gerti alaus, jis pats telefonu paskambino Nr. 112, kvietė policiją, kad ko nors pats nepadarytų, nes yra atlikęs bausmę už žmogžudystę. V. R. paaiškinimu, jis su nukentėjusiąja L. M. gyvena apie 7 metus faktinėje šeimoje, bendrų vaikų neturi, tačiau veda bendrą ūkį. Nukentėjusiajai L. M. reikia padėti buityje, t. y. atnešti malkų, vandens, nes ji yra su negalia, o visus šiuos darbus pastarajai jis nudirba. Kaltinamojo V. R. teigimu, po mamos mirties L. M. pradėjo labiau vartoti alkoholio, pastarajai svarbu turėti alaus, jo daugiau suvartojanti už jį, o būdama neblaivi, ji dar ir pasijuokia iš jo - „ot geras gėrovas“. Paskyrus teismui realiai atlikti arešto bausmę, nebūtų kam buityje padėti nukentėjusiajai.

2020 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. M. parodė, kad būdama neblaivi, ji iš tiesų būna agresyvi sugyventinio atžvilgiu. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, sugyventinis V. R. atstūmė ją nuo savęs, mostelėjo. Parodė, kad tądien sugyventiniui V. R. vairuojant automobilyje, ji iš tiesų užsinorėjo valgyti šaltibarščių. Sugyventinis tai nepadarė specialiai, o dėl to, kad nesukeltų autoįvykio. Tą vakarą namuose jokio konflikto nebuvo, pastarasis nuėjo miegoti. Nors namuose abu vartojo alkoholio (alaus, degtinės), tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Pamena, jog į akį jai buvo suduota automobilyje. Parodė, kad minėtą dieną išgertuvių metu gal ji griuvo, gal jai pasivaideno, kad sugyventinis ją stumdė, nes tikrai tądien ji buvo per daug išgėrusi alkoholio. Kuomet į namus buvo atvykusi policija pagal sugyventinio iškvietimą, ji galėjo visko prišnekėti būdama neblaivi, nes buvo išgėrusi nemažai alkoholio.

Tačiau teismui pagarsinus nukentėjusiosios L. M. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 10-43), nukentėjusioji parodė, kad ikiteisminiame tyrime jos duoti parodymai yra teisingi, ji susimaišė, prieš ją buvo pavartotas smurtas (2 t., b. l. 13-14).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. B. parodė, kad dirba tyrėja Kauno AVPK Jonavos PK Ruklos grupėje. Liudytojos parodymu, tikslios dienos nepamena, ji vyko pagal iškvietimą į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyriškis pats kvietėsi policiją, tačiau paaiškėjo, kad vyriškis sumušė moterį. Ji bendravo su moterimi, o kolegė bendravo su vyriškiu. Moteris paaiškino, kad vyriškis sudavė jai per nugarą būtent tą dieną, jos akyje matė mėlynę. Moters paaiškinimu, sugyventinis V. mušė ją prieš kelias dienas. Priėjus prie kaltinamojo, šis sakė, kad jos nemušė. V. R. tądien buvo pristatytas į policijos komisariatą (2 t., b. l. 14).

Nors kaltinamasis V. R. iš dalies pripažino kaltę viename epizode dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, o kitame epizode neigia kaltę dėl padaryto nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau jo padaryti nusikaltimai pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį yra pilnai įrodyti dalinai paties kaltinamojo, nukentėjusiosios L. M. duotu parodymu tyrime (1 t., b. l. 10-43), kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 13-14), liudytojos A. B. duotais parodymais teisme ir tyrime ir kita bylos rašytine medžiaga.

2020 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities VPK gautas pagalbos iškvietimas. Policiją kvietęs asmuo – V. R. Įvykio vietoje nustatyta, kad konflikto metu V. R., kuriam nustatytas 3,08 promilės girtumas, smurtavo prieš savo sugyventinę L. M., rankomis vieną kartą trenkė jai į galvos sritį ir kelis smūgius į nugarą (1 t., b. l. 7-11).

2020 m. rugsėjo 15 d. Policijos registruojamų įvykių registro išrašo (ROIK 0120000505218) duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 18.37 val. pranešėjas V. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta žodinis konfliktas su sugyventine L. M. Sugyventinė grasina. Pranešėjas visiškai neblaivus, keletą kartų pasakė, kad gali įvykti žmogžudystė ( 1 t., b. l. 18-21).

Įvykio vieta namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-28).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaltinamasis V. R. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad L. M. yra jo sugyventinė, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kai jis parvežė sugyventinę girtą iš draugės J., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Tądien sugyventinė buvo girta. Bevažiuojant Karmėlavoje, ji paprašė sustoti parduotuvėje nupirkti maisto. Jis nestojo ir jie pradėjo rėkauti vienas ant kito. Konflikto metu, jam bevairuojant, o sugyventinei sėdint keleivio priekinėje sėdynėje, ji kaip ir užgriuvo šonu ant jo, jam tai trukdė vairuoti ir jis alkūne ją stūmė nuo savęs, kad pastaroji normaliai atsisėstų. Jam pasirodė, kad kai ji užgriuvo, tai bandė sugriebti už vairo. Tuomet alkūne ją atstūmė. Kur alkūne pataikė, nežiūrėjo, nes vairavo. Tikėtina, kad galėjo pataikyti į veidą, nes ji mažo ūgio. Jokių paraudimų, patinimų jos veide nematė. Sugyventinę parvežė tvarkingai, ji nuėjo miegoti, o jis - darinėti grybus. Bedarinėdamas grybus, jis vienas išgėrė 0,5 l. butelį degtinės užsigerdamas alumi. Konflikto su sugyventine neatsimena dėl buvusio girtumo. Atsikėlęs pamatė, kad sugyventinės paakyje paraudimas, po to ir mėlynė. Pastaroji pasakojo, kad tai jis jai sudavė. Kokiu laiku tai vyko, jis nežino. Prisipažįsta, kad jis galėjo suduoti savo sugyventinei L. M. į veidą, nes jie gyvena dviese, nieko daugiau nebuvo. Sugyventinė dėl to sužalojimo niekur nesikreipė. 2020 m. rugsėjo 14 d. dienos metu pas juos atvažiavo L. M. žentas V. K. V. R. parodymu, tądien jis buvo girtas kambaryje. Kadangi jis su V. K. nesutaria, todėl, būdamas girtas, iškvietė policiją, kad šis išvažiuotų ir tarp jų nevyktų konfliktas. Žentas išvažiavo, o jis su sugyventine liko dviese. Tada, būdamas girtas, jis galėjo L. M. suduoti per petį ir nugarą, nes buvo supykęs. Dėl to, kad buvo girtas, jis nelabai atsimena šio įvykio aplinkybių. Prieš sugyventinę L. M. smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b. l. 92-95, 96-99).

Tyrime apklausta nukentėjusioji L. M. parodė, kad ji su sugyventiniu V. R. gyvena (duomenys neskelbtini). V. R. prieš ją naudoja smurtą ne pirmą kartą. 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neatsimena, ji su sugyventiniu namuose gėrė. Jiems susiginčijus, sugyventinis kumščiu sudavė jai du kartus į veidą, pataikė į akį, dėl to ji juto fizinį skausmą. Buvo mėlynė, dabar tik liko nubrozdinimas. Ji niekur nesigydė, į medikus nesikreipė. Sugyventinis po šito konflikto sakė, kad ji pati nukrito ir susižalojo. Dėl patirto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia. 2020 m. rugsėjo 14 d., dienos metu kartu su sugyventiniu V. R. namuose gėrė alų. Begeriant alų sugyventinis išėjo į kiemą parūkyti. Kol jis rūkė, ji išgėrė be eilės stiklinę alaus. Grįžęs iš kiemo sugyventinis pamatė, kad ji išgėrė alų, pradėjo ant jos šaukti ir kumščiu sudavė jai du smūgius į dešinį petį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Atsikėlusi nuo lovos, ji bėgo nuo sugyventinio į lauką, bet pastarasis ją pavijo, sudavė kumščiu į nugarą. Dėl to smūgio ji juto fizinį skausmą. Ji pabėgo į kiemą. Matė, kaip sugyventinis įėjo į namus, girdėjo kaip kvietė policiją. Ji girdėjo, kaip kviesdamas policiją sakė, kad tai ji smurtauja prieš sugyventinį. Ji sugyventiniui nieko nedarė - negrasino, fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Dėl patirto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia. Į gydytojus ji nesikreipė, niekur nesigydė. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b. l. 40-43). Byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2218/2020 (02) nustatyta, kad L. M. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose, sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. pagal nustatytą ir patvirtintą grafiką ji dirbo aktyviose pajėgose (reagavime) kartu su Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VS Ruklos grupės tyrėja K. K. Apie 18.40 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sugyventinių. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. R. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus - svirduliavo, kalba nerišli, vos paėjo. K. K. bendravo su V. R., o ji nuėjo bendrauti su L. M. L. M. išėjus į kiemą, ji pamatė pastarosios kairėje pusėje paakyje mėlynę. Liudytojos teigimu, L. M. sakė, kad sugyventinis V. R. ją sumušė anksčiau, rugsėjo mėnesio pradžioje. O dėl smurto, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 14 d., pasakė, kad sugyventinis jai trenkė į nugarą. Minėjo, kad konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo. Tądien L. M. taip pat buvo neblaivi, alkotesteriu negalėjo pasitikrinti girtumo dėl girtumo ir ligos. Kieme tuo metu nebuvo jokių pašalinių žmonių. Sulaikiusios V. R., jį pristatė į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK. V. R. buvo nustatytas 3,08 promilės girtumas (1 t., b. l. 53-56).

Tyrime apklausta liudytoja K. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ji dirbo aktyviose pajėgose su Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS Ruklos grupės tyrėja A. B. Tądien apie 18.40 val. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskr. VPK budėtojo apie konfliktą tarp sugyventinių (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, jas pasitiko visiškai girtas V. R. Ji liko kalbėti su V. R., o tyrėja A. B. nuėjo kalbėtis su L. M. Daugiau jokių asmenų kieme nebuvo. Šios liudytojos parodymu, V. R. pasakė, kad policiją kvietė jis, nes sugyventinė prisigėrus „durniuoja“. Nieko daug neaiškino, kalbėjo nerišliai. V. R. buvo nustatytas 3,08 promilės girtumas. Liudytoja pamatė, kad L. M. paakyje yra mėlynė. Tuomet L. M. aiškino, kad sugyventinis V. R. ją sumušė prieš dvi savaites, o 2020 m. rugsėjo 14 d., prieš joms atvykstant, pastarasis jai sudavė kumščiu į nugarą, o dėl tų smūgių jautė fizinį skausmą. Ji greitosios medicinos pagalbos nereikalavo. V. R. buvo sulaikytas. Pastarojo paklausus dėl kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės, šis kalbėjo nerišliai. Jis nieko neminėjo apie žentą ar kažkokius grasinimus (1 t, b. l. 59-61).

Iš byloje pateikto alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0341 įrašų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 19.05 val. V. R. nustatytas 3,8 promilės girtumas (1 t., b. l. 63-64).

Baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. R. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine L. M. metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be to V. R. tyčia sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajai L. M. į petį ir vieną smūgį į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo V. R. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį yra įrodytos paties kaltinamojo tyrime duotais parodymais, kuomet jis pripažino padaręs šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nukentėjusioisos L. M. duotu parodymu tyrime (1 t., b. l. 10-43), kurių teisingumą ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 13-14), liudytojos A. B. duotais parodymais tyrime ir teisme, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2218/2020 (02), kuria L. M. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose, sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu ne kartą yra naudotas smurtas, nes ikiteisminiame tyrime ji parodė, jog tai ne pirmas atvejis kai prieš ją kaltinamasis vartojo smurtą, todėl tikėtina, kad pastaroji jo bijo, bijo netekti paramos buityje, kuri jai yra būtina, todėl pastaroji ketino teisme pakeisti parodymus kaltinamojo naudai. Vėliau nukentėjusioji patvirtino savo duotų parodymų teisingumą tyrimo metu. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. R. teisme duotus parodymus, kurie yra nenuoseklūs, nes tyrime jis pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamojo V. R. kaltės neigimą dalyje dėl jam inkriminuotos veikos padarymo teismas vertina kritiškai, kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, o kitame epizode jis kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamasis V. R. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, paskutinį kartą paskirtas žodinis įspėjimas 2018 m. rugpjūčio 25 d. už padarytą nusižengimą numatytą ANK 528 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 115), teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 104-109, 111-1114). (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų jis nėra registruotas. V. R. nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b.l. 116).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

V. R. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, teistumui neišnykus, jis nepadarė tinkamų išvadų, todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos LR BK 63 straipsnio 1,4 dalių pagrindu, skiriant V. R. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 72 ²straipsnis).

Į paskirtą bausmę V. R. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 19.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., ir suėmime laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. spalio 12 d.,

Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šiuo atveju atsižvelgus į nukentėjusiosios L. M. teisme išsakytą nuomonę dėl neskyrimo bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimo, kaltinamojo išsakytą poziciją, jog nukentėjusiajai reikalinga kasdieninė pagalba buityje. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

Tikslu siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72 ² straipsnis).

Kaltinamajam V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2020 m. spalio 16 d. (1 t., b. l. 117-120). 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163-165).

V. R. pakeista kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau 100 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir prie namo nesiartinti arčiau nei 100 metrų atstumu, naikintina, nes byloje pateiktas nukentėjusiosios L. M. rašytinis prašymas panaikinti šią kardomąją priemonę, kadangi jai reikalinga pastovi pagalba buityje (1 t., b. l. 185).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti galutinę subendrintą - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7,8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams), įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą V. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Paskirtą V. R. priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau 100 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir prie namo nesiartinti arčiau nei 100 metrų atstumu, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, laiką, kurį V. R. išbuvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 19.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., ir suėmime laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. spalio 12 d., įskaityti į paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.