Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1558-162/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-15
Bylos Nr.: I-1558-162/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01008-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: R. Š.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Dalius Jurjonas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-1558-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01008-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9; 55.1.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai R. Š. bei jos atstovui advokato padėjėjui Daliui Jurjonui,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Mockienei,

2017 m. lapkričio 28 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-6207 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-6207 „Dėl materialinės paramos R. Š.“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti materialinę paramą;

2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. prašymą dėl materialinės paramos suteikimo.

Pareiškėja R. Š. skunde (b. l. 2-8) nurodo, kad jos sūnui 2008 metais diagnozuotas spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius. Tai liga, dėl kurios jos sūnus nevaikšto, nekalba, todėl jis turi itin didelių specialiųjų poreikių. Nurodo, jog 2016 m. lapkričio mėnesį pareiškėjos šeima sužinojo apie „Thera“ kompanijos gaminamą įrenginį stovėjimo atramos balanso judesiams atlikti – „Trainer Balo (Balance Trainer)“, kuris itin palengvintų sūnaus judėjimo galimybes ir kasdieninį gyvenimą. Buvo kreiptasi į UAB „Sporteka“ su paklausimu dėl įrenginio kainos ir galimybių jį įsigyti. UAB „Sporteka“ 2016 m. lapkričio 28 d. pateikė pasiūlymą įsigyti naudotą, bet gamykloje patikrintą „Balance Trainer“ įrenginį, kurio kaina yra 4 768,61 Eur. Pažymi, jog pareiškėjos šeima finansiškai nepajėgi sumokėti tokią sumą, todėl ji 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama skirti materialinę paramą įrenginiui įsigyti. 2017 m. liepos 10 d. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gautas sprendimas, kuriame nurodyta, kad Materialinės paramos teikimo komisija (toliau – ir Komisija), 2017 m. birželio 28 d. išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, pasiūlė neskirti materialinės paramos ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, atsižvelgiant į pareiškėjos šeimos galimybę savarankiškai spręsti problemą turimo turto sąskaita. Socialinės paramos skyrius, atsižvelgdamas į minėtą Komisijos išvadą, atsisakė pareiškėjai skirti materialinę paramą. Mano, kad Komisijos siūlymas bei Socialinės paramos skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Tvirtina, jog pareiškėja nebuvo supažindinta su esminėmis materialinės paramos skyrimo sąlygomis. Nurodo, kad jai buvo paaiškinta, jog pateikusi būtinus paramai skirti dokumentus, ji gaus materialinę paramą įrenginio įsigijimui, tačiau nebuvo informuota apie tai, kad bus vertinamas ir šeimos turimas turtas. Atsakovė, tinkamai nesupažindinusi pareiškėjos su paramos teikimo sąlygomis, sudarė prielaidas susiformuoti pareiškėjos lūkesčiams, kad ji gaus materialinę paramą. Mano, kad atsakovė tokiais savo veiksmais netinkamai atliko viešąjį administravimą. Taip pat tvirtina, jog viešojo administravimo principai ir teisės aktai buvo pažeisti nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. prašymą, kadangi nagrinėjimo metu buvo tikrinamas šeimos turtas, pajamos ir gyvenimo kokybė. Be to, specialistai, kurie tikrino pareiškėjos šeimos turtą, pajamas, buvo priešiški ir iš anksto nusistatę jos šeimos atžvilgiu. Mano, jog dėl to buvo padarytos nepagrįstos išvados, nes nebuvo sudaryta galimybių paaiškinti specialistams įtarimų keliančias aplinkybes. Tvirtina, kad Socialinės paramos skyriaus specialistai pažeidė gero administravimo principą.

Taip pat teigia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas, jame nenurodoma, kokių teisės aktuose nurodytų sąlygų pareiškėja neatitinka, dėl kurių parama negali būti paskirta. Be to, pareiškėjai atsiųstas Komisijos 2016 m. birželio 28 d. posėdžio protokolas nepasirašytas, dėl ko kyla abejonių dėl jo atitikimo įstatymų reikalavimams.

Nesutinka, jog skiriant materialinę paramą turėjo būti vertinamas jos šeimos turtas, kadangi Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318, yra nurodytas tik gaunamų pajamų vertinimas. Be to, nagrinėdama pareiškėjos prašymą atsakovė net nesigilino į pareiškėjos šeimos turimo turto turinį ir visiškai nevertino turimo turto ir įsipareigojimų balanso. Atkreipia dėmesį, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 metais paėmus paskolą iš banko, kurios išmokėjimo data yra 2022 metai. Pažymi, jog jos sutuoktiniui priklauso tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo po savo motinos mirties. Atkreipia dėmesį, kad ½ buto dalies pardavimas rinkoje yra itin ribotas, todėl atsakovė privalėjo į tai atsižvelgti. Be to, bendrabučio tipo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui kaip minėto kredito grąžinimo garantas, todėl šio turto pardavimas iš esmės negalimas.

Paaiškina, kad 2006 m. gruodžio 1 d. pareiškėjos šeima įsigijo automobilį Ford Escort, vėliau 2010 metais laimėjo automobilį „Chevrolet Spark“ iš UAB „Olifėja“ organizuojamos loterijos Teleloto. Nurodo, jog vienos kelionės metu į Vilnių, automobilis Ford Escort sugedo ir šeima jį paliko pas draugus Vilniuje bei 2014 metais nusipirko „VW Transporter“ automobilį, kurį pritaikė sergančiam sūnui, o Ford Escort automobilis taip ir liko Vilniuje neišregistruotas, nors jau seniai yra nevažiuojantis. Teigia, jog pareiškėjos šeima realiai valdo dvi transporto priemones. Tvirtina, kad pareiškėjos šeima apsvarstė visas galimybes savarankiškai įgyti sūnui būtiną įrenginį, tačiau tokios galimybės neturi, todėl ir kreipėsi į Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti materialinę paramą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. Š. ir jos atstovas advokato padėjėjas Dalius Jurjonas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Eglė Mockienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 28-29) nurodo, kad pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui (toliau – ir Socialinių išmokų poskyris) 2017 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-10098, kuriuo prašė skirti materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais iki 50 valstybės remiamų pajamų dydžio, esant ypatingoms aplinkybėms.

Nurodo, jog Tvarkos aprašo 20.2 papunktyje numatyta, kad materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms, kai asmenims reikalingos lėšos būtiniems gydytojo paskirtiems vaistams, medicininėms priemonėms ir pan. apmokėti (iš dalies apmokėti), kurių nekompensuoja (arba kompensuoja tik dalį) teritorinės ligonių kasos ir (ar) neapmoka (arba apmoka tik dalį) draudimo kompanija, labdaros (paramos) fondas ir pan., gali būti skiriama atsižvelgiant į Komisijos siūlymą. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos mesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Pažymi, jog Komisija 2017 m. birželio 28 d. išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. prašymą, pateiktus dokumentus ir pasiūlė neskirti materialinės paramos ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, atsižvelgiant į šeimos galimybę savarankiškai spręsti problemą turimo turto sąskaita, kadangi buvo nustatyta, kad Š. šeimai nuosavybės teise priklauso 3 butai ir 3 automobiliai. Mano, kad Komisija išnagrinėjo aplinkybių visumą bei tai, kad šeima turi galimybę savarankiškai spręsti finansinius klausimus turimo turto sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2017 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-6207 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti materialinę paramą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. prašymą dėl materialinės paramos suteikimo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama paskirti materialinę paramą, t. y. prašė paskirti paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais (b. l. 32-34). Prašyme nurodė, kad ji augina neįgalų sūnų, kuriam dėl sveikatos gerinimo reikalingas įrenginys „Balance Trainer“. Prašyme nurodė, kad niekas jokių kompensacijų ir paramos neskyrė, todėl prašė kompensuoti 4 767,40 Eur. Kartu su prašymu pateikė UAB „Sporteka“ PVM sąskaitą faktūrą, Swedbank pažymą, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ pažymą dėl įrenginio „Thera Trainer Balo“ stovėjimo atramos. Socialinės paramos skyriaus specialistė sprendė, jog kartu su prašymu nebuvo pateikti šie dokumentai: 1) gydytojo motyvuota pažyma; 2) Ligonių kasų pažyma; 3) duomenys apie sutuoktinio pajamas; 4) bankų sąskaitų išrašai ir kt. (b. l. 34). Pareiškėjai pateikus trūkstamus dokumentus, pareiškėjos prašymas vadovaujantis Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318, 20.2 punktu, pateiktas Materialinės paramos teikimo komisijai (minėta, toliau – ir Komisija). Komisija 2017 m. birželio 28 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-75 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, atsižvelgiant į pareiškėjos šeimos galimybę savarankiškai spręsti problemą turimo turto sąskaita (b. l. 15). Komisija 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75 nurodė, jog pagal VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenis, Š. šeimai nuosavybės teise priklauso 3 butai ir 3 automobiliai.

Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. gautą prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-10098 ir pateiktus dokumentus, nusprendė prašymo netenkinti. Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus dokumentus (duomenis), VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenis ir į Komisijos siūlymą pareiškėjai neskirti materialinės paramos ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais (b. l. 14). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Tvarkos aprašo 20.2 punktas.

Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318, reglamentuoja kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (1 punktas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta viena iš materialinės paramos rūšių – ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais (3.3 punktas). Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos mesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje. Tvarkos aprašo 20 punktas nustato, kad materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, kai būtinos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) medicininės priemonės, gali būti skiriama: <...> 20.2) iki 50 VRP (valstybės remiamų pajamų) dydžio, esant ypatingoms aplinkybėms, kai asmenims reikalingos lėšos būtiniems gydytojo paskirtiems vaistams, medicininėms priemonėms, operacijai, medicininiams tyrimams bei kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, ir (ar) išlaidoms, susijusioms su grįžimu (transportavimu) į Lietuvos Respubliką sunkiai susirgus arba susižalojus, nukentėjus dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdyto nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo užsienio valstybėse, apmokėti (iš dalies apmokėti), kurių nekompensuoja (arba kompensuoja tik dalį) teritorinės ligonių kasos ir (ar) neapmoka (arba apmoka tik dalį) draudimo kompanija, labdaros (paramos) fondas ir pan. Nurodyta, jog ši parama, atsižvelgiant į Materialinės paramos teikimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama, jeigu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 procentų darbingumo, vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 4 VRP dydžiai ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu, nuo 2015 m. sausio 1 dienos valstybės remiamų pajamų dydis – 102 eurai. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir PSPNG įstatymas) 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. PSPNG įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: <...> 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, skiriant materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, savivaldybė privalo įvertinti šeimos turimas pajamas (Tvarkos aprašo 20.2 punktas, PSPNG įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 straipsnio 5 dalis). Akcentuotina, jog aptartas teisinis reglamentavimas nenumato, kad skiriant ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, savivaldybė turi įvertinti šeimos turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan. Šiuo atveju, materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais gali būti skiriama asmeniui, kuris atitinka bent vieną iš PSPNG įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45 – 55 procentų darbingumo bei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui per pastaruosius 12 mėnesių yra mažesnės kaip 4 valstybės remiamų pajamų dydžio (mažesnės nei 408 Eur) ir asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija PSPNG įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo – 1 530 Eur (15 x 102 Eur) vienam bendrai gyvenančiam asmeniui, vyresniam kaip 18 metų; 1 020 Eur (10 x 102 Eur) kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui, vyresniam kaip 18 metų; 510 Eur (5 x 102 Eur) kiekvienam vaikui iki 18 metų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja kas mėnesį gauna 224 Eur šalpos neįgalumo pensiją (vaikui iki 18 metų), jos sutuoktinis J. Š. gauna apie 600 Eur atlyginimą iš UAB „Vakarų krova“ (b. l. 13, 35-37). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktiniui J. Š. priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), ½ buto dalis adresu (duomenys neskelbtini) bei butas su bendrojo naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-45). VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktiniui J. Š. priklauso automobilis „Chevrolet Spark“, „VW Transporter“, „Ford Escort“ (b. l. 46). Iš Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokolinio sprendimo Nr. TAR1-75 bei atsakovės priimto skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad materialinės paramos neskyrimo pagrindinė priežastis buvo šeimos turimas turtas – nekilnojamasis turtas ir turimos transporto priemonės, tačiau ne gaunamos pajamos.

Tvarkos aprašo 61 punktas nustato, kad skiriant Tvarkos aprašo 3.1, 3.2 ir 3.3 papunkčiuose numatytą materialinę paramą, įskaitomos visos bendrai gyvenančių asmenų, vienų gyvenančių asmenų pajamos, nurodytos PSPNG įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus pajamas iš žemės ūkio veiklos, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus arba pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. Tvarkos aprašo 63 punkte numatyta, jog nustatant teisę į materialinę paramą netaikomi PSPNG įstatymo keliami darbo laiko trukmės, minimalios mėnesinės algos arba minimalaus valandinio atlygio reikalavimai, turto normatyvo reikalavimai (išskyrus PSPNG įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo reikalavimo, taikomo teisei į Tvarkos aprašo 3.1, 3.2 papunkčiuose nurodytą materialinę paramą ir 3.3 papunktyje nurodytą materialinę paramą 20.2 papunktyje numatytais atvejais).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog skiriant materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, netaikomi PSPNG įstatymo keliami turto normatyvo reikalavimai, išskyrus PSPNG įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo reikalavimai (Tvarkos aprašo 63 punktas). Akcentuotina, jog nei Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-75, nei Socialinės paramos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendime Nr. (23.45.)-SP13-6207 nėra nurodomas joks teisės aktas, kuriuo remiantis materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais gali būti neskiriama, kai asmuo ar šeima neatitinka turto normatyvo. Be to, tiek iš Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokolinio sprendimo Nr. TAR1-75, tiek iš skundžiamo sprendimo nėra aiškus turto dydis, kurį viršijus netenkama teisė gauti materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais. Šiuo atveju, tiek Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75, tiek skundžiamame sprendime tik abstrakčiai nurodytas Tvarkos aprašo 20.2 punktas bei pažymėta, kad pareiškėjos šeimai nuosavybės teise priklauso 3 butai ir 3 automobiliai, tačiau neanalizuotas ir nesusietas Tvarkos aprašo 20.2 punktas su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. T. y., nepateiktas pareiškėjos šeimos turimo turto vertinimas Tvarkos aprašo 20.2 punkto atžvilgiu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos šeima turi būsto kreditą (grąžinimo terminas 2022 m. liepos 7 d.), be to, butui adresu (duomenys neskelbtini) bei butui su bendrojo naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta hipoteka (b. l. 19, 43, 45). Tai yra, akivaizdu, kad pareiškėjos šeima turi ne tik turto, tačiau ir skolų, susijusių su to turto įsigijimu bei suvaržymų, realizuojant šį turtą. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad automobiliui „Ford Escort“ nėra atlikta privaloma techninė apžiūra, iš ko galima spręsti, kad automobilis yra neeksploatuojamas (b. l. 46). Akcentuotina, jog šios aplinkybės nei Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75, nei skundžiamame sprendime nebuvo vertintos.

Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Tvarkos aprašo 68 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu materialinė parama neskiriama, pareiškėjui raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes nei iš skundžiamo sprendimo, nei iš Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokolinio sprendimo Nr. TAR1-75 neaišku kokiu teisiniu pagrindu buvo vertinamas pareiškėjos šeimos turimas turtas, taip pat neaišku kokia dalimi turtas ar pajamos viršijo turto ar pajamų dydį, dėl kurios netenkama teisė gauti materialinę paramą. Be to, skundžiamame sprendime visiškai neįvertinti pareiškėjos šeimos turimi įsipareigojimai (būsto kreditas), nevertintas nenaudojamas turtas (pvz., automobilis „Ford Escort“) bei turto suvaržymai (hipoteka, ½ dalies buto priklausomumas bendrosios nuosavybės teise), dėl kurių pareiškėjos šeimai apribota galimybė turtą realizuoti rinkoje ir tokiu būdu gauti lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-6207 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą materialinei paramai gauti ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-6207 „Dėl materialinės paramos R. Š.“.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. prašymą dėl materialinės paramos suteikimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė