Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras K. G. 2010 m. balandžio 6 d. nutarimu iškėlė J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad J. M. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2008 m. balandžio 18 d., iš sklypo, esančio Žvalgaičių kaime, Panevėžio rajone, kuris 2007 m. spalio 31 d. buvo padovanotas R. P., neturėdama leidimo, nesudariusi rašytinės sutarties su UAB „Algminda“, leido bendrovei atlikti smėlio kasimo darbus, po to UAB „Algminda“ išsikasė ir išsivežė 50 000 m³ smėlio, o J. M. bankiniu pavedimu 2008 m. balandžio 18 d. iš bendrovės už smėlį gavo 50 000 Lt.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime įvertino, kad J. M. kategoriškai neigė, jog ji pagal 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Algminda“ pardavė 50 000 m³ smėlio. Šią versija, anot teismo, iš dalies patvirtina UAB „GEO9“ duomenys apie iškasto ir supilto grunto kiekius, V. M. parodymai. Nurodė, kad A. G., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Algminda“ pirko 50 000 m³ smėlio iš J. M., tačiau jo apklausti teismo posėdyje nepavyko, o bankrutuojančios UAB „Algminda“ atstovas 50 000 m³ smėlio gabenimą, nusipirkto smėlio panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad prieštaravimų tarp liudytojo A. G. parodymų, kuriuos jis yra davęs ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo metu, ir liudytojo V. M. parodymų bei J. M. paaiškinimų teismui pašalinti nepavyko, o gretinant UAB „GEO9“ pateiktą medžiagą su kitais įrodymų šaltiniais, vertinant J. M., liudytojo V. M. parodymus bei juos gretinant su rašytiniais įrodymais – 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, mokėjimo nurodymu Nr. 18 – matyti, kad J. M. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalies pažymiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą perdavė prokurorui ikiteisminio tyrimo organizavimui.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. M. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 251 ir 258 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. M. atžvilgiu nutraukė.

Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ir bylą perdavė prokuratūrai.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, kad ATPK 258 straipsnis numato, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Panevėžio miesto apylinkės teismas minėtą procedūrą taikė, nes, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad J. M. veikoje galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, pažymiai. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl minėtos veikos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, o J. M. patraukimo atsakomybėn už galimai padarytą nusikaltimą klausimas sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė Panevėžio apygardos prokuratūrai. Pažymėtina, jog tokio procesinio sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad J. M. bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas, perdavęs medžiagą prokuratūrai, bylą nutraukė ATPK 251 straipsnio pagrindu, pastebėjęs, kad jam byloje esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad dėl J. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, kuris savo objektyviais požymiais iš esmės skiriasi nuo BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusižengimo sudėties, jau suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, kas reiškia, kad J. M. kaltės klausimas dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nebegali būti nustatinėjamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-240/2006, Nr. N575-1434/2008, Nr. N575-2985/2009). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei BK numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju apeliantei inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas baigtas daryti 2008 m. balandžio 18 d., kai J. M. 2008 m. balandžio 18 d. bankiniu pavedimu iš bendrovės už smėlį gavo 50 000 Lt (2010 m. balandžio 6 d. nutarime nurodyta data – 2008 m. balandžio 8 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu). Taigi, nuo pažeidimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jau buvo praėję daugiau nei dveji metai. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių BK 95 straipsnio 1 dalyje punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3, 4 d.). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu – pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, pakeičiant administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo motyvus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.