Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-475-538/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-04
Bylos Nr.
2A-475-538/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Gintaras Bastakys, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
V. E. B.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos apskrities viršininkui ir viešajai įstaigai Klaipėdos tuberkuliozės ligoninei
Advokatai
Gintautas Daugėla, Raimondas Kivylius
Kategorijos
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-475-538/2007

Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 15.3.2;

15.4; 15.5; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. liepos 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovei V. E. B., ieškovės atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės V. E. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos apskrities viršininkui ir viešajai įstaigai Klaipėdos tuberkuliozės ligoninei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir grąžinimo į darbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo tikslinamas, prašydama:

1. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K-210 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

2. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-216 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. K-362 dėl atleidimo iš užimamų pareigų ir grąžinti ieškovę į VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas.

3. Priteisti ieškovei iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 18000 Lt dydžio neišmokėto tarnybinio atlyginimo priedą ir delspinigius.

4. Priteisti ieškovei iš atsakovų atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės dalininkas (savininkas). Ieškovės manymu, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu ieškovei buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, ir ieškovė šią nuobaudą ginčijo VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės darbo ginčų komisijoje, kuri 2006 m. liepos 4 d. sprendimu panaikino ieškovei paskirtą nuobaudą. Klaipėdos apskrities administracija atsisakė vykdyti šį ikiteisminės institucijos sprendimą. Ieškinyje teigiama, kad ir kita drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovei buvo paskirta neteisėtai, nes buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, praleisti įstatymų nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo terminai, nesilaikyta atleidimo iš darbo tvarkos. Be to, ieškovei buvo nepagrįstai neišmokėti jai nuolat kartu su darbo užmokesčiu mokėti priedai, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K-210 V. E. B. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš V. E. B. Klaipėdos apskrities viršininkui 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo yra pagrįstas, nes ieškovė negali atsakyti už savaitraštyje „Lietuvos sveikata“ išspausdintame straipsnyje, kurio autorė nebuvo ieškovė, išdėstytų teiginių apie tuberkuliozės epidemiologinę padėtį Klaipėdos apskrityje teisingumą. Ieškovės veiksmuose nenustačius darbo drausmės pažeidimo – darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo - ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba – buvo panaikinta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-216 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. K-362 dėl ieškovės atleidimo iš pareigų kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad drausminės nuobaudos ieškovei buvo paskirtos laikantis įstatymo reikalavimų, darbdaviui nustačius, kad ieškovė nerūpestingai atliko pareigas vykdant viešuosius pirkimus, pažeidė (duomenys neskelbtini) pareigines instrukcijas, nustatytą darbo tvarką, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (LR DK 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d.), ir šias aplinkybes patvirtina patikrinimo išvada Nr. 18. Be to, ieškovė 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu buvo bausta už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą, todėl atsakovas, priimdamas 2006 m. birželio 30 d. įsakymą, turėjo pagrindą ieškovei skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – nustačius, kad prieš tai ieškovei per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda (LR DK 237 str. 1 d. 3 p., 234 str.). Teismas pažymėjo ir tai, kad LR DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, todėl atsakovas teisėtai, atsižvelgiant į ieškovės laikinąjį nedarbingumą, priėmė 2006 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 362 dėl ieškovės atleidimo iš užimamų pareigų tik pasibaigus ieškovės laikinajam nedarbingumui. Ieškovės reikalavimai dėl 18000 Lt neišmokėto atlyginimo dalies ir delspinigių priteisimo nuo neišmokėjimo dienos buvo atmesti kaip nepagrįsti, nurodžius, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1412 patvirtintos apskrities viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų apskaičiavimo tvarkos 9 ir 12 punktuose nustatyta, kad atitinkamai vadovų tarnybinių atlyginimų dydžius ir tarnybinių atlyginimų priedus nustato Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu. Kadangi atsakovas turėjo teisę neskirti ieškovei tarnybinio atlyginimo priedo, pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovės reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės pareikštą ieškinį VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninei, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, nurodęs, kad ieškovės darbdavys yra Klaipėdos apskrities viršininkas.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-216 paskirtą nuobaudą – atleidimą iš darbo ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. K-362 dėl V. E. B. atleidimo iš užimamų pareigų ir pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu grąžinti ieškovę į VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti ieškovei iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 18000 Lt neišmokėto atlyginimo dalies ir delspinigius nuo priedo sumos neišmokėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, jo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-216 jai paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – panaikinimo. Teigia, kad minėtame apskrities viršininko įsakyme nenurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, todėl mano, kad yra nubausta nepagrįstai (LR DK 234 str., 237 str. 1 d. 3 p.). Be to, minėtame apskrities viršininko įsakyme nurodyta patikrinimo išvada Nr. 18, kurios pagrindu apeliantei buvo paskirta drausminė nuobauda, apeliantei nebuvo įteikta pasirašytinai, ir apskrities viršininkas neturėjo teisės pavesti specialiai komisijai tirti audito išvadas bei nurodyti priimti papildomus sprendimus dėl jau atlikto patikrinimo ir audito išvadų (LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įst. 7 str. 1 d.). Apeliantė teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. K-362 dėl apeliantės atleidimo iš užimamų pareigų yra neteisėtas, nes nėra aišku, iš kokių pareigų apeliantė yra atleista, kadangi ji eina ir ne pagrindines pareigas. Be to, priimant šį įsakymą buvo netinkamai taikytas LR DK 136 straipsnis, numatantis darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, o ne teisę primti analogišką įsakymą, jei atleidimo data perkeliama dėl darbuotojo ligos. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo veiksmus dėl ieškovės atleidimo iš darbo, tarnybinio atlyginimo priedo neišmokėjimo, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d., LR DK 4 str.), pažeidė darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą (LR CPK 414 str. 3 d.). Teismo sprendime nenurodyta, kokius darbo drausmės pažeidimus ieškovė yra padariusi, nepateikti teisiniai argumentai, kodėl darbo drausmės pažeidimai pripažinti šiurkščiais, nevertinta, ar drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir laikantis įstatymo nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Be to, neatsižvelgta į tai, kad apeliantė nėra įvykdžiusi darbo drausmės pažeidimo, susijusio su LR viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu, ir 2006 m. birželio 29 d. patikrinimo išvada Nr. 18, kurios pagrindu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, neatitinka audito nustatytų aplinkybių ir išvadų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymo dėl V. E. B. atleidimo iš užimamų pareigų teisėtumo ar neteisėtumo aspektų, neatsižvelgė į tai, kad šiuo įsakymu ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš užimamų pareigų – nėra. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl tarnybinio atlyginimo priedo ir delspinigių priteisimo, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tarnybinių atlyginimų priedų dydžiai priklauso nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio ir darbo apimties, be to, jie buvo išmokėti l. e. vyr. gydytojo pareigas V. D.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti nėra pagrindo ir prašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė savo poziciją, kuri iš esmės sutampa su atsakovės patariamųjų valdymo organų apibendrinta nuomone, jau yra išdėsčiusi atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį ir yra nurodžiusi, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 1982 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 174-K ieškovė buvo paskirta Klaipėdos miesto tuberkuliozės dispanserio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 13.6-102.6 ieškovė paskirta atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą (t. 1, b. l. 73). Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. K-265 ieškovei už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (t. 2, b. l. 128). Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K-210 ieškovei už netinkamą pareigų vykdymą paskirta drausminė nuobauda – pastaba (t. 1, b. l. 21). Ieškovė pateikė skundą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės darbo ginčų komisijai (t. 1, b. l. 22-23). VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės darbo ginčų komisija 2006 m. liepos 4 d. nusprendė minėtą drausminę nuobaudą, skirtą ieškovei, panaikinti (t. 1, b. l. 24-27). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. liepos 18 d. raštu Nr. 13.1-2701-(1.6-13.2) nurodė, kad VŠĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės dalininkas (savininkas) yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ji yra ir įstaigos vadovo - vyriausiojo gydytojo - darbdavys, todėl ieškovė prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo galėjo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbo ginčų komisijai arba teismui (t. 1, b. l. 36). 2006 m. birželio 30 d. Klaipėdos viršininko įsakymu Nr. K-216 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (t. 1, b. l. 66). Pasibaigus ieškovės laikinajam nedarbingumui, buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. K-362 dėl V. E. B. atleidimo iš užimamų pareigų. Pirmosios instancijos teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K-210 V. E. B. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Ieškovės reikalavimai dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. K-216 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. K-362 panaikinimo, ieškovės grąžinimo į darbą, tarnybinio atlyginimo priedo, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu buvo atmesti. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jos reikalavimai, ir šią sprendimo dalį skundžia.

Teisėjų kolegijos, nagrinėjančios šią bylą apeliacine tvarka, manymu, su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. K-216 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. K-362 panaikinimo, ieškovės grąžinimo į darbą, tarnybinio atlyginimo priedo, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, sutikti negalima. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei buvo paskirta iš esmės remiantis 2006 m. birželio 29 d. patikrinimo išvada Nr. 18 (t. 1, 62-65), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) V. E. B. nesilaikė LR viešųjų pirkimų įstatymo ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 13.6-1026 „Dėl prekių, darbų ir paslaugų viešųjų pirkimų“ 1.2. ir 1.4. punktų, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos 1.4., 2.3., 2.3.14. punktuose nustatytą darbo tvarką, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9.1.1 punktą, be to, buvo akcentuota ir tai, kad ieškovei už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. K-265 buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Minėtų pažeidimų visuma buvo įvertinta kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nors pirmosios instancijos teismas Klaipėdos apskrities viršininko veiksmus atleidžiant ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pripažino teisėtais ir pagrįstais, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, nesprendė, ar tokie pažeidimai gali būti pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį būtų galima taikyti griežčiausią drausminės atsakomybės formą – atleidimą iš darbo (LR DK 136 str. 3 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Būtinybė vertinti darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą jo individualumo aspektu yra pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 21.1. punkte, kuriame nurodyta, jog, nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t. y. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:

a) už ko­kį kon­kre­čiai dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) yra at­leis­tas iš dar­bo;

b) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) pa­da­rė dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį jis at­leis­tas iš dar­bo, ar yra draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo pa­grin­das ir są­ly­gos;

c) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) prieš tai nors vie­ną kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių bu­vo tai­ky­ta draus­mi­nė nuo­bau­da ir apie ją pra­neš­ta, ar įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pri­ėmi­mo die­ną ta draus­mi­nė nuo­bau­da bu­vo ga­lio­jan­ti, ar ji nė­ra pa­nai­kin­ta, ar nė­ra pa­grin­do ją pa­nai­kin­ti;

d) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pažei­di­mas yra šiurkštus;

e) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta lai­kan­tis jos sky­ri­mo tvar­kos, ter­mi­nų (DK 240, 241 straips­niai ir kt.);

f) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta at­si­žvel­giant į DK 238 straips­ny­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes; ar nė­ra pa­grin­do pa­nai­kin­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis bu­vo pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo anks­tes­nį dar­bą ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo sun­ku­mą;

g) ar dar­buo­to­jas (ieško­vas) at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­žei­džiant jam tai­ky­ti­nų ga­ran­ti­jų (DK 131 straips­nis, 132 straips­nio 1 da­lis ir kt.);

h) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas.

Iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo matyti, kad minėtų reikalavimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme laikytasi nebuvo. Iš byloje esančios 2006 m. birželio 29 d. patikrinimo išvados Nr. 18 matyti, kad buvo vertinami ieškovės padaryti pažeidimai imant 100 Lt ir 20 Lt mokesčius už viešųjų pirkimų konkurso dalyvių pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų nevertino šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aspektu, neatsižvelgė į tai, kad, net ir tuo atveju, jei minėti veiksmai būtų pripažinti darbo drausmės pažeidimu, atsiradusią žalą būtų galima nesunkiai atlyginti.

Minėtoje išvadoje nurodomi ir kiti LR viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teismo jie nebuvo įvertinti individualiai, nebuvo spręsta, ar šie pažeidimai gali būti laikomi šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, neatsižvelgta į tai, ar LR viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai turėtų būti vertinami kaip Viešųjų pirkimų komisijos ar konkrečių jos narių netinkamas pareigų atlikimas ar ieškovės, kaip Viešųjų pirkimų komisiją sudariusio asmens ir asmens, kuriai Viešųjų pirkimų komisija buvo atskaitinga, priežiūros, kontrolės stoka.

Patikrinimo išvadoje taipogi akcentuojama ir tai, kad ieškovė neišsprendė PVM (220336 Lt) apmokėjimo klausimo vykdant projektą „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje“, neįvykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimo Nr. E2-04-94 dėl neteisėtai gautų 112949 Lt. Apeliaciniu skundu skundžiamame teismo sprendime šie faktai nebuvo analizuojami, nebuvo tikrinamas jų pagrįstumas.

Pažymėtina ir tai, kad patikrinimo išvadoje nurodoma, jog pažeidimais buvo padaryta žala LR viešųjų pirkimų įstatymo nustatytai viešųjų pirkimų vykdymo tvarkai, tačiau su tokia formuluote sutikti negalima, nes žala gali būti padaroma konkrečiam objektui – pvz., valstybei, apskrities viršininko administracijai, tuberkuliozės ligoninei, kitam juridiniam asmeniui ir pan.

Vertinant 2006 m. birželio 29 d. patikrinimo išvadoje Nr. 18 išdėstytus pažeidimus būtina įvertinti ir pateikti argumentus dėl šioje išvadoje nurodytų teiginių pagrįstumo, esant reikalui, būtina reikalauti pirminių įrodymų, kuriais remiantis, buvo atliekama patikrinimo išvada.

Atskirai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu buvo keliamas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. K-265 (t. 2, b. l. 128), kuriuo ieškovei už netinkamą pareiginių funkcijų vykdymą buvo paskirta drausminė nuobauda– pastaba – teisėtumo klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime šis klausimas nebuvo analizuojamas. Dėl nurodytos priežasties negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-216 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, padarytą nepraėjus 12 mėnesių nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo (LR DK 136 str. 3 d. 1 p.), paskirta teisėtai. Vertinant darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą pakartototinumo aspektu (LR DK 136 str. 3 d. 1 p.), reikia turėti omenyje tai, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Šiuo atveju 12 mėnesių terminas skaičuojamas nuo paskutinės drausminės nuobaudos darbuotojui paskyrimo dienos.

Reikia atskirai pažymėti ir tai, kad kilus ginčui dėl drausminių nuobaudų teisėtumo turi būti vertinama, ar drausminė nuobauda darbuotojui buvo paskirta laikantis drausminių nuobaudų skyrimo terminų ir tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. K-216 ieškovei taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta ir remiantis 2004 m. birželio 16 d. išvadomis, atlikus auditą ligoninėje. LR DK 214 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vertinant ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą ir pagrįstumą nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naikinamojo termino drausminei nuobaudai skirti praleidimo.

Negalima pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl jai neišmokėto tarnybinio atlyginimo priedo ir delspinigių priteisimo, vien tik remiantis pirmosios instancijos teismo nurodytais teisiniais argumentais, jog tarnybinių atlyginimų ir jų priedų skyrimas reglamentuotas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1412 patvirtintos apskrities viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų apskaičiavimo tvarkos 9 ir 12 punktais, nurodančiais, kad atitinkamai vadovų tarnybinių atlyginimų dydžius ir tarnybinių atlyginimų priedus nustato Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesant apskrities viršininko įsakymo dėl tarnybinio atlyginimo priedo skyrimo ieškovei, priteisti ieškovei šio priedo ir delspinigių nėra teisinio pagrindo, tačiau sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad tarnybinio atlyginimo priedo ieškovei mokėjimas buvo nuolatinio pobūdžio, įvertinti ieškovės teiginių, jog tarnybinio atlyginimo priedai priklauso nuo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio ir darbo apimties, pagrįstumą, be to, būtina surinkti ir įvertinti įrodymus apie kitiems įstaigos darbuotojams, einantiems panašias į ieškovės pareigas, mokėtus tarnybinių atlyginimų priedus ir šių priedų mokėjimo periodiškumą.

Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad bylos dalies dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. K-216 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. K-362 teisėtumo, ieškovės grąžinimo į darbą, tarnybinio atlyginimo priedo, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo esmė neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. K-216 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. K-362 teisėtumo, grąžinimo į darbą, tarnybinio atlyginimo priedo, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Gintaras BastakysDanguolė Martinavičienė