- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-1659-258/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16895-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio ūkis“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,
Dalyvaujant ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ atstovėms Gabrielei Vetcelytei, Aleksandrai Prokofjevai, atsakovui A. G.
kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 740,51 Lt skolą, o taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas: 67,00 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90Lt už vieną Gyventojų registro tarnybos išrašą; 30 Lt už UAB „Skolos Lt“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 150 Lt už UAB „Skolos Lt“ suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Antakalnio ūkis“, iš atsakovo A. G., 249,32 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-30 iki visiško teismo spendimo įvykdymo bei 216,58 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“, 7,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas CK 4.83 str. 3 d. įtvirtinta buto savininko pareiga prižiūrėti ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus. Ieškovas pateikė 2003 m. gegužės – 2010 m. spalio mėn. atsakovo butui apskaičiuotų mokesčių apyvartos žiniaraštį (b.l.9 -11, 47), kurio skiltyje „Remonto darbai“ nurodytos mokėjimų už bendro naudojimo objektų vandentiekio stovų ir elektros instaliacijos remontą sumos. Vadovaujantis dispozityvumo ir rungtyniškumo principais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Daugiabučio namo gyventojams (bendro naudojimo objektų savininkams) argumentuotai ginčijant remonto darbų kainos pagrįstumą, administratoriui siekiant pagrįsti darbų kainą nepakanka vien administratoriaus sudarytų bendrojo naudojimo objektų remonto darbų sąmatų ir atliktų darbų aktų. Administratorius privalo pateikti dokumentus, kurie tiesiogiai patvirtintų darbų apimtį ir medžiagų kiekį, nes remonto darbų sąmatos ir atliktų darbų aktai yra išvestiniai dokumentai, kurie tiesiogiai nepatvirtina faktinės darbų apimties ir faktiškai sunaudotų medžiagų kiekio. Pripažinus, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriui, įrodinėjančiam remonto išlaidas, pakanka pateikti tik darbų sąmata bei atliktų darbų priėmimo aktą, būtų pažeisti asmenų lygybės teismui ir rungtyniškumo principai, visa įrodinėjimo našta būtų perkelta paslaugų gavėjui ir reikštų administratoriaus pateiktų sąmatų ir atliktų darbų aktų teisingumo prezumpcijos principo pripažinimą. Atsakovas nesutinka su ieškovo atliktų vandentiekio stovų uždaromosios armatūros kapitalinio remonto darbų sąmatoje bei atliktų darbų aktuose nurodytais darbų bei sunaudotų medžiagų kiekiais ir įkainiais. Ieškovas vandentiekio stovų uždaromosios armatūros keitimo rūsyje darbų, atliktų 2006 m. lapkričio mėnesį, kainą įrodinėja lokaline sąmata (b.l.53-55) ir atliktų darbų aktais (b.l.56-59). Atsakovas pateikė atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kainos paskaičiavimą, atlikta naudojantis visuotinai pripažinta UAB „Sistela“ statybos darbų sąmatų skaičiavimo metodika, pagal kurią darbų kaina yra 4209,84 Lt (b.l.37), nors ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyta darbų kaina 11094 Lt (b.l.56-59). Ieškovas neteikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes dėl neteisingos darbų kainos. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, būdamas profesionaliu paslaugų teikėju, turi pateikti dokumentus ir argumentus, įrodančius atliktų darbų aktuose nurodytų darbų vertę ir apimtis, tačiau jų neteikė. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateikto 2009 m. gegužės mėn. atliktų darbų – karšto ir šalto vandens stovų vamzdžių keitimo 22, 23, 26, 27, 30, 31, 34, 35, 38 ir 39 butuose – atliktų darbų akto pagrįstumu (b.l.48-49). Atsakovas nurodė, kad vamzdžius reikėjo keisti tik 30 bute, todėl atsakovas ir kiti laiptinės butų savininkai neturi mokėti už remonto darbus. Ieškovas neįrodė, kad darbai atlikti remontuojant bendrojo naudojimo objektą – laiptinės karšto ir šalto vandens stovus. Atsakovas nesutinka su elektros skydinės remonto ir elektros instaliacijos renovacijos darbų 2008-05-28 ir 2008-05-29 aktuose nurodytų darbų verte (b.l.60-63) ir nurodo, kad dalis į aktus įtrauktų darbų neatlikta ir naudotas mažesnio skersmens (pigesnis) elektros kabelis. Atsakovas pateikė skaičiavimus, pagal kurių duomenis darbų kaina yra 5637,88 Lt mažesnė (b.l.38). Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovo pateikti skaičiavimai neteisingi. Atsakovas pripažino, kad už 2006 m. lapkričio mėnesį atliktus vandentiekio stovų uždaromosios armatūros kapitalinio remonto darbus ir 2008 m. gegužės mėnesį atliktus elektros skydinės remonto ir elektros instaliacijos renovacijos darbus jis skolingas 249,32 Lt (25,08 Lt ir 214,24 Lt). Teismas kitus atsakovo argumentus, kad neaišku, kokiu pagrindu priskaičiuoti mokesčiai už šiukšlių išvežimą, techninę priežiūrą ir eksploataciją, atmetė kaip neįrodytus. Namo bendrosios nuosavybės administravimo ir namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų tarifai arba jų apskaičiavimo metodika nustatyta savivaldybės tarybos („Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių įstatų“ 8 punktas). Mokesčiai už šiukšlių išvežimą apskaičiuojami pagal faktines sąnaudas, vadovaujantis su šių paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškinį atmetė panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį visiškai; Iš atsakovo A. G. priteisti 5% (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Iš atsakovo A. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas - 67 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 242 Lt (200 Lt + PVM) už UAB „Skolos Lt“ suteiktas teisines paslaugas ruošiant apeliacinį skundą; bei kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių ieškovas patirs bylinėjimosi procese. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendime motyvavo tuo, jog ieškovas privalo pateikti dokumentus, kurie tiesiogiai patvirtintų darbų apimtį ir medžiagų kiekį, nes remonto darbų sąmatos bei atliktų darbų aktai yra tik išvestiniai dokumentai, kurie nepatvirtina faktinės darbų apimties ir faktiškai sunaudotų medžiagų kiekio. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog lokalines sąmatas ir atliktų darbų aktus pripažinus pakankamais įrodymais apie atliktus remonto darbus, būtų pažeista asmens lygybės teismui ir rungtyniškumo principai. 2009 m. gegužės 5 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad ( duomenys neskelbtini) bute esantis bendrojo naudojimo karšto vandens stovas yra avarinės būklės. Remiantis šiame dokumente pateiktomis išvadomis, 2009 m. gegužės mėn. buvo atlikti karšto ir šalto stovų vamzdžių keitimo darbai. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Nr. VIII-1741, Žin., 2000) 2 str. ir 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintoje Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos 6 punktas detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) namo bendro naudojimo patalpos (laiptinės holai, koridoriai, galerijos, palėpės, pastogės, rūsiai, pusrūsiai, sandėliai, kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims), 2) bendrosios namo konstrukcijos (pagrindinės namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) konstrukcijos ir jų elementai, kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, įėjimo į namą laiptai ir durys, fasadų apdailos elementai), 3) bendroji inžinerinė įranga (namo vandens, šilumos, elektros energijos ir dujų tiekimo, nuotekų šalinimo, drenažo ir telekomunikacijų tinklai su armatūra ir apskaitos prietaisais, ventiliacijos kameros, šiukšlių šalinimo sistemos, šildymo prietaisai, elektros skydinės, liftai, dūmų šalinimo, signalizacijos ir kolektyvinių televizijos antenų sistemos, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės bei kita inžinerinė įranga ir prietaisai bendrojo naudojimo patalpose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurios nuostatos vėliau Įtrauktos ir Į 2009 gruodžio 9 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą nr. AC-32-1). Prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis nepriklauso nuo naudojimosi šiuo turtu dažnumo, intensyvumo ir pan., o ją lemia tik bendraturčio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
Tiek atliktų darbų priėmimo akte, tiek UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriaus atsakyme atsakovui dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto darbų pažymėta, kad remonto išlaidos padalintos 22, 23, 26, 27, 30, 31, 34, 35, 38, 39 butams, kadangi šie butai naudojasi vienu stovu. Paminėtina, jog paskaičiavus išlaidas tik vienam buto savininkui būtų pažeisti kitų butų, kurie naudojasi stovu, interesai. LR CK 4.82 str. 1 d. aiškiai numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai. Todėl nesvarbu, kad buvo pakeista vandens stovo dalis, esanti tik 30 bute, nes šio bendrojo naudojimo objekto remonto darbų išlaidos tenka visiems butų, kurie naudojasi bendru stovu, savininkams. Ieškovas paaiškina, kad šiame name nebuvo atliekami vamzdynų remonto darbai nuo pat namo pripažinimo tinkamu naudotis. Nors patikrinimo akte nėra konstatuota šalto vandens stovo būklė, tačiau ta aplinkybė, kad tiek karšto, tiek šalto vandens stovai buvo įstatyti vienu metu, leidžia daryti išvadą, kad šalto vandens stovo būklė buvo panaši į karšto vandens stovo būklę, todėl jį taip pat reikėjo keisti. Pažymėtina, jog ieškovas siekdamas kuo geriau įgyvendinti jam įstatymais priskirtas funkcijas bei darbų metu pastebėjęs netinkamą šalto vandens stovo būklę, taupydamas resursus ir užtikrindamas darbų operatyvumą, iš karto pakeitė ir šalto vandens stovą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose įkainiai atitinka UAB „Sistemos“ rekomendacijas. Ieškovas papildomai prideda lokalinių sąmatų pavyzdžius, paskaičiuotus remiantis UAB „Sistemos“ rekomenduotais normatyvais 2006 m. ir 2008 m. kainų lygiu. Ieškovas papildomai paaiškina, kad medžiagų ir darbo jėgos normos nesikeičia, bet nuo 2006 m. du kartus per metus keičiasi konkretiems darbams rekomenduojamas valandų skaičius ir medžiagų kaina. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad ieškovas nesiekė dirbtinai padidinti darbų kainos, o vadovavosi oficialiai patvirtintais normatyvais. Pažymėtina, jog atliktų darbų aktuose naudojamos normos atitinka ir atsakovo pateiktas statybinių normatyvų kopijose įtvirtintas normas (galima palyginti darbų, kurių kodai R19-25 ir N21-171, normas). Atsakovo pateikti skaičiavimai skiriasi nuo ieškovo pateikiamų atliktų darbų aktų, nes atsakovas nurodo kitokius atliktų darbų kiekius, stovų uždaromosios armatūros kapitalinio remonto sąmatoje nurodo kitokį darbų kodą. Atsakovas kelia abejotinas prielaidas apie sąmoningai keičiamas sąvokas vien tam, kad esą ieškovas siekė padidinti remonto darbų kainą. Nėra aišku, kokio laikotarpio kainomis rėmėsi atsakovas rengdamas savo skaičiavimus. Taigi, atsakovas iš esmės ginčija ne rekomenduojamų statybos darbų kainų normatyvų taikymą, o faktiškai atliktų statybos rangos darbų apimtį. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo poziciją grindžia vien tik savo atliktais skaičiavimais, savo nuomone ir pasvarstymais, nepateikdamas jokių reikšmingų įrodymų, kad darbai būtų neatlikti ar atlikti netinkamai. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje pasisakė, kad paslaugų teikėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą turi įrodyti paslaugų gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad visi minėti remonto darbai buvo atlikti. Remiantis CPK 178 str. įtvirtintu principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl būtent atsakovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog darbai buvo atlikti netinkamai. Kol atsakovas nepateikė įrodymų ir atlikti statybos darbai nėra nuginčyti, teismas neturėjo pagrindo ieškovo pateiktų dokumentų vertinti kaip nepakankamų įrodymų pagrindžiant atliktų darbų apimtį ir kainą. CK 6. 653 str. 3 d. numatyta, kad jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad buvo sudaryta 2006 m. stovų uždaromosios armatūros kapitalinio remonto lokalinė sąmata, kuri buvo pasirašyta daugumos namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų ar faktinių naudotojų. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 4.85 str. 1 d. įtvirtinta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir valdymo ar kiti klausimai priimami butų savininkų daugumos. Remiantis šia sąmata, nuo gegužės mėn. prie sąskaitų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas buvo pradėtos kaupti papildomos gyventojų lėšos, kurios vėliau panaudotos padengti remonto išlaidas. Ypatingai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir atliktų darbų priėmimo aktų reikšmės tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Darbų perdavimas yra ir priėmimas yra nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.). Taigi, remiantis šiomis normomis turi būti nustatoma atliktų statybos rangos darbų apimtis. (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2010). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010). Šis abiejų šalių pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis joms atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto formos, tačiau iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų išplaukia, kad šis aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinyje turi būti nuoroda apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialias įstatymo nuostatas įgyja net jei jį pasirašo tik viena iš šalių. {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 530/2007). Šiuo atveju buvo pasirašyti 2006 m. lapkričio mėn., 2008 m. gegužės ir 2009 m. gegužės baigiamieji statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose nurodytos atliktų darbų vertės ir nėra užpildytas defektinis atliktų darbų aktas ar pažymėtos kokios kitos pretenzijos. Taigi, šie pasirašyti dokumentai patvirtina atliktus darbus bei jų vertę. Atsakovas laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2006 m. gegužės mėn. neatliko jokių mokėjimų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, o nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. už suteiktas paslaugas mokėjimai buvo atliekami netolygiai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai neįvertino, kad dėl netolygių mokėjimų susidarė ne tik įsiskolinimas už anksčiau minėtus remonto darbus, bet ir 119,66 Lt įsiskolinimas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ir nepasisakė dėl dalies skolos priteisimo būtent už suteiktas paslaugas priteisimo. LR CPK 25 str. 2 d. numatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 119,66 Lt įsiskolinimas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei vadovaujantis LR CPK 329 str. 7 d. pirmosios instancijos sprendimas privalo būti panaikinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palaikyti Vilniaus miesto pirmosios apylinkės sprendimą. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu nuo 2010m. gruodžio 30d. priteisti atsakovui 249.32Lt. Atsakovas patikrino ieškovo atliktų darbų aktus ir nustatė jo padidintas kainas. Dėl to atsakovas daug kartų kreipėsi žodžiu ir raštu į UAB „Antakalnio ūkis“, dėl padidintų kainų, negaudavo atsakymų, buvo priverstas atsisakyti mokėti už remonto darbus. Mano, kad ieškovas nesugebėjo pristatyti nei vieno atsakovo patikslintos remonto darbų kainos paneigimo. Nesutinka su ieškovu kad už karšto ir šalto vandens stovo keitimą Švyturio g.19 bute Nr.30 privalo mokėti butų šeimininkai nuo 1 iki 5 aukšto turintys bendrus stovus. Trys ieškovo vadybininkai 2009m. gegužės mėn. 5d. nustatė karšto vandens stovo avarinę būklę ir surašė defektinį aktą. Defektiniame akte nei vieno žodžio nėra parašyta apie šalto vandens stovo būklę. Ieškovas nurodė kad šiame dokumente pateiktomis išvadomis buvo atlikti karšto ir šalto stovų vamzdžių keitimo darbai. Pagal šitą aktą ieškovas neturėjo pagrindo atlikti šalto stovo vamzdžių keitimo darbų. Ieškovas prieš pradėdamas šalto vandens stovo keitimą turėjo sudaryti kitą defektinį aktą ko nepadarė. Neaišku kodėl 2009m. gegužės 5d., nebuvo pakviestas nei vienas buto savininkas, turintis bendrą karšto vandens stovą. Trys ieškovo vadybininkai turėjo parašyti karšto vandens stovo avarinės būklės priežastį ir nurodyti stovo keitimo ilgį. Ieškovas nurodė kad šalto vandens stovo būklė buvo panaši į karšto vandens stovo būklę, tada neaišku kodėl komisija pastebėjo karšto vandens stovo avarinę būklę ir nematė stovinčio šalia šalto vandens avarinės būklės. Atsakovas apžiūrėjo faktiškai atliktus darbus ir nustatė kad pakeistas karšto vandens metalinis vamzdis į plastikinį apie 2m. Atliktų darbų akte karšto vandens stovo keitime nurodytos 12 m plastikinis vamzdis, bet iš jo faktiškai buvo skirta karšto vandens stovo keitimui tik 2 m. Kiti 10 m vamzdžio ir fasoninės detalės panaudotos pilnai pakeisti karšto ir šalto vandens metalinį vandentiekį bute Nr.30 į plastikinį nuo karšto ir šalto vandens stovų vonioje į virtuvę. Visi šitie darbai neturi nieko bendro su karšto vandens stovo keitimu ir nurodyta suma atliktų darbų akte nepriklauso apmokėjimui butų šeimininkams turintiems bendrą karšto vandens stovą su butu Nr.30. Atsakovas nurodė, jog UAB „Antakalnio ūkis“ neteisėtai naudodamas statybinių normatyvų įkainius padidina kainą ir darbų apimtį. Atliktų darbų akte darbų pavadinimas aprašyme pagal kainininko kodą R19-25 „movinių ventilių demontavimas vamzdžio skersmuo iki 32mm. Pagal įkainio kodą R19-25: įmovinių ventilių, vožtuvų keitimas, kai vamzdžio skersmuo iki 32mm darbų sudėtis: 1. Armatūros nuėmimas atjungiant ją nuo vamzdyno.2. Armatūros paruošimas įstatymui. 3.Naujas armatūros įstatymas. Akivaizdu kad atliktų darbų aktose sąmoningai pakeistas žodis „keitimas“ į „demontavimą“ siekiant pritaikyti papildomai įkainių R17-51 movinių ventilių kurių skersmuo iki 32mm, įstatymas į esamus vamzdynus. Darbai nurodyti normatyviniu kodu R17-51 turėjo būti atmesti iš atliktų darbų aktų ir iš sąmatų, dėl to kad visi darbai susiję su ventilių keitimu atitinka normatyviniam kodui R19-25. Atliktų darbų aktuose nurodyta kad mineral. vatos izoliavimo ardomas kiekis 2x50= 100kv.m. (toks kiekis turėjo būti jeigu vamzdžių ilgis būtų l 000m). Faktiškai izoliacijos ardymo darbai atlikti 10kv.m.. Tas pats aktuose vamzdynų izoliavimas kevalą padengiant folija, nurodytas kiekis l00 m., faktiškai yra apie 50m. Už stovų uždaromosios armatūros keitimą nuo patikslintos sumos 4209.51t ir pagal namo gyventojų prašymą panaudoti pinigus iš sukaupto namo pinigų likučio 35981t. Visi namo gyventojai turėjo apmokėti 4209.51t-35981t=6141t. Elektros montavimo kapitalinio remonto darbų atliktų ir vykdomų UAB „Antakalnio ūkis“ 2008m. gegužės mėn. adresu (duomenys neskelbtini), bendra suma 22776.83 Lt. Atliktų darbų akte „Instaliacijos renovacijos darbai (laiptų aikštelės)“ įtrauktas kabelio iki 10 mm2 skersp. montavimas (faktiškai skerspjūvis 2x1.5mm) ilgis 200m. Pagal atsakovo paskaičiavimą kabelio skerspjūvis kiekis 120m. Priimtas aktuose įkainis N21-171 kaip montavimas kabelio l0 mm2 neatitinka darbo sąnaudų ir darbų kainai, šitiems darbams atitinka laidų montavimas skerspjūvio iki 6mm2 kiekiui 120m. Atliktų darbų akte „Elektroavarinio stovio likvidavimas“ įtraukiamas kabelio iki 10mm2 skersp. montavimas ilgis 200m. Pagal atsakovo paskaičiavimą kabelio skerspjūvio 10 mm2 sudarė 150m. Kabelio montavimo kaina turi būti sumažinta 30%, dėl neatliktų šių darbų įkainio kodo N21-171: 1. paskirstymo dėžučių montavimas; 2. gyslių sujungimas paskirstymo dėžutes; 3.tvirtinimo apkabų montavimas. Dalimis kabelio montavimas padarytas per senus metalinius vamzdžius rūsyje ir per anksčiau seniai pastatytų paskirstymo dėžučių, be gyslių sujungiama tiesiai praeina iki pirmo aukšto elektr. skydinės kiekvienoje laiptinėje. Pagal atliktų darbų paskaičiavimą elektromontavimo darbų kiekių ir kainų patikrinimą, nustatomas skirtumas pagal aktus ir atsakovo paskaičiavimus bendroje sumoje 5637.881t. Ieškovas nurodė kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai neįvertino, kad dėl netolygių mokėjimų susidarė ne tik įsiskolinimas už anksčiau minėtus remonto darbus, bet ir 119.66.lt įsiskolinimas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Toks ieškovo nurodymas neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą.
CK 4.84 str. nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kaip nurodė ieškovas, jis gyvenamojo namo Švyturio g.19, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administravo ne sutarčių su butų ar kitų patalpų savininkais pagrindu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006m. sausio 16d. įsakymo Nr. 30-38 pagrindu. Ieškovas atliko statybos rangos darbus. Prievolė sumokėti už atliktus darbus atsiranda nuo darbų atlikimo ir jų perdavimo momento. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad būtent atsakovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog darbai buvo atlikti netinkamai ir kad kol atsakovas nepateikė įrodymų ir atlikti statybos darbai nėra nuginčyti, teismas neturėjo pagrindo ieškovo pateiktų dokumentų vertinti kaip nepakankamų įrodymų pagrindžiant atliktų darbų apimtį ir kainą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog asmuo, administruodamas mokėjimus už suteiktas paslaugas, teisme turi įrodyti reikalaujamų apmokėti už paslaugas sumų pagrįstumą. Kai kita šalis iškelia pagrįstas abejones dėl to, kokias konkrečiai paslaugas (kokios apimties, vertės, laikotarpio ir pan.) jam suteikė, tai paslaugos teikėjas ar administratorius turi pateikti įrodymus, kad paslaugų yra suteikta už reikalaujamą apmokėti sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teisme padarytomis išvadomis, kad ieškovas privalo pateikti dokumentus, kurie tiesiogiai patvirtintų darbų apimtį ir medžiagų kiekį, nes remonto darbų sąmatos bei atliktų darbų aktai yra tik išvestiniai dokumentai, kurie nepatvirtina faktinės darbų apimties ir faktiškai sunaudotų medžiagų kiekio. Kaip matyti iš UAB „Antakalnio ūkis“ 2009 05 5d. akto (b.l.74) patikrinimo metu nustatyta, kad bute Nr. 30 karšto vandens stovas avarinės būklės, išvada- būtina keisti. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog 30 bute buvo atliekamas 12 metrų ilgio karšto ir šalto vandens vamzdžių keitimas. Ieškovas nepagrindė dėl kokių priežasčių tik nurodytame bute karšto vandens stovas tapo avariniu ir kodėl buvo būtina atlikti šalto vandens vamzdyno keitimo darbus tame pačiame bute. Faktiškai ieškovas nepaneigė ir kitų atsakovo argumentų, klaidingai perkeldamas atsakovui įrodinėjimo pareigą. CK 4.82 str. 2d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau CK 4.83 str. 4d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nepateikus įrodymų paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas netenkintinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.