Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-1245-772/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-21
Bylos Nr.
2-1245-772/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00383-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
A. R.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1245-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00383-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 128.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulieneidalyvaujant pareiškėjai J. P., suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. R..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. P. su pareiškimu 2014-01-15 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po velionio tėvo M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad velionis tėvas M. G. miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno Aukštelkės globos namuose. Kadangi palikėjo mirties dieną jokių kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų nebuvo, tai nei pareiškėja, nei jos sesuo suinteresuotas asmuo dėl paveldėjimo į vietos notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylą tuo metu nebuvo užvesta. Tačiau pareiškėja būdama pirmos eilės įpėdine rūpinosi nuosavybės teisių į tėvo vardu esantį palikimą atkūrimu. Iš pradžių pareiškėja ištaisė įrašą tėvo gimimo liudijime, o po to kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Joniškio skyrių, prašydama užbaigti tėvo vardu nuosavybės teisių atkūrimą į senelio valdytą žemę, tačiau gavo atsakymą, jog turi pateikti paveldėjimo teises į velionio M. G. palikimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėja teigė, kad notaras dabar nebegali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į tėvo turtines teises, tai yra teisę atkurti nuosavybę įpėdiniams į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes praleistas terminas kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atskirai nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. R. yra jos sesuo, o kartu jos yra pirmos eilės įpėdinės, nes motina dar 1969-02-03 nutraukė santuoką su tėvu.

Kadangi pareiškėja laiku, per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notarą, todėl šiuo metu ji nebegali tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad įstatymo nustatytą terminą ji praleido dėl pateisinamų priežasčių. Kadangi nėra galimybės kitokia tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl būtina iš pradžių kreiptis į teismą, o po to vėl į notarą. Dėl to prašė teismo atnaujinti jai dėl pateisinamų priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą, priimti velionio tėvo M. G., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, tai yra jam priklausančią turtinę teisę.

Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad į tėvo M. G. palikimą suinteresuotas asmuo A. R. nepretenduoja. Atskirai nurodė, kad po velionio tėvo M. G. mirties turėjo daug asmeninių rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo, kad tokiu atveju irgi reikia kreiptis į vietos notarą. Tik gerokai vėliau ji apie tai sužinojo. Nurodė, jog velionis tėvas testamento nepaliko, o kitą įpėdinė irgi į vietos notarą nesikreipė, todėl paveldėjimo teisės byla nėra pradėta.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė teismui, kad Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius tik 2013-07-09 ištaisė įrašus tėvo gimimo akto įraše, nurodant, jog jos tėvas yra M. G.. Kadangi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ji jau buvo seniai praleidusi, todėl kreiptis į vietos notarą ji jau nebegali. Papildomai pareiškėja paaiškino teismui, kad tėvas iki mirties labai sirgo, todėl su juo nebuvo kalbos ir apie palikimo priėmimą. Dėl to prašė teismo pripažinti, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos pareiškimo ir nurodė, kad neprieštarauja jos prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam tėvo palikimui priimti. Teismo posėdžio metu irgi nurodė, kad į tėvo vardu atsiradusį palikimą, ji kaip įpėdinė nepretenduoja (CK 5.11 str. 1 d.1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniai ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa tais asmenimis palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pagal įstatymą pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai). Mirusysis – M. G. testamento iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nesurašė.

Taigi CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėja J. P. su suinteresuotu asmeniu, t.y. seserimi A. R., gimusios tėvo ir motinos santuokoje, yra M. G. palikimo pirmos eilės paveldėtojos (11 b.l.). Santuoka tarp palikėjos tėvo ir motinos nutraukta 1969-02-03, tai yra iki M. G. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (14-16 b.l.)

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 3 dalis numato, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. M. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja palikimą priimti turėjo iki 2002-05-20 (7 b.l.). Tačiau per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pas notarą ji nesikreipė. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja laiku, per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notaro kontorą, kadangi tėvui nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebuvo užbaigta, tėvas šios turtinės teisės į minėtą turtą irgi neįregistravo, todėl pareiškėja be termino atnaujinimo palikimui priimti, jau nebegali tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjui M. G. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į išlikusią nekilnojamojo daikto dalį (15-17 b.l.). Duomenų, kad kitų asmenų vardu Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos nuosavybės teisės į minėto nekilnojamojo daikto dalį byloje nėra. Vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionio M. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (22 b.l.). Pareiškėja J. P. yra velionio M. G. dukra (11-12 b.l.), o kita įpėdinė dukra A. R. į tėvo vardu atsiradusi palikimą nepretenduoja (23 b.l. ).

Pastebėtina, kad įpėdinė (pareiškėja) tik 2013-07-09 įgijo neginčijamą teisę į velionio tėvo palikimą, kuomet buvo ištaisytas tėvo gimimo akto įrašas, leidžiantis daryti išvadą, kad ji yra jo dukra. Šios ir kitos aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinė apie paveldėjimo teisę į atsiradusį tėvo vardu palikimą sužinojo pavėluotai, tai yra po M. G. mirties dėl nepakankamo kiekio informacijos, todėl ji nebuvo tinkamai per įstatymo nustatytą terminą realizuota. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui po velionio tėvo mirties, priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai ir buvęs sutuoktinis. Pareiškėja J. P. būdama mirusio tėvo vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo M. G. vardu atsiradusį palikimą.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu pareiškėjai J. P. atnaujintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), turto palikėjo M. G. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Termino atnaujinimas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str.,

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionio tėvo M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys