Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-542/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2-542/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelių remonto grupė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Elepsa“
Civilinė byla Nr. 2-542/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Elepsa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-850-324/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelių remonto grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elepsa“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė ,,Sienojus“) dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Kelių remonto grupė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Elepsa“ dėl 567 967,08 Lt skolos ir delspinigių pagal 2008 m. vasario 11 d. ir 2009 m. birželio 12 d. statybos rangos sutartis priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2010 m. kovo 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 567 967,08 Lt sumą, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims, o jo nesant ar nepakankant nurodė areštuoti atitinkamą atsakovo piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą, trečiuosius asmenis, bankų sąskaitose, dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl byloje pareikštų reikalavimų pagal 2008 m. vasario 11 d. statybos rangos sutartį ir bylos dalis dėl 396 879,72 Lt skolos ir 14 061,37 Lt delspinigių priteisimo buvo nutraukta. Pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 396 879,72 Lt skolą ir 5 416,21 Lt bylinėjimosi išlaidas dalimis ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 24 d. Šalys susitarė, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovui Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi 519 594,34 Lt ieškinio reikalavimų užtikrinimui, yra panaikinamos nuo tos dienos, kai atsakovas sumokės visus taikos sutartyje nurodytus mokėjimus.

2010 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė skolos suderinimo – taikos sutartį, kuria susitarė dėl piniginių įsipareigojimų vykdymo; ieškovas atsisakė nuo likusios dalies pareikšto ieškinio. 2011 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas ieškovo ieškinio nuo likusios įsiskolinimo dalies atsisakymas ir civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Kelių remonto grupė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Elepsa“ nutraukta.

Šalių prašymu 2011 m. vasario 14 d. nutartimi pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi, mastas – atsakovo turto arešto mastas sumažintas iki 241 503,89 Lt sumos.

2012 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovas nurodė, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu buvo areštuotas pastatas-cechas, unikalus Nr. 4696-3002-8096; pastatas-administracinis buitinis, unikalus Nr. 4696-3003-0920, ir pastatas-gelžbetonis cechas, unikalus Nr. 4696-3002-8035, esantys adresu Skarulių g. 58, Jonavos m. ir prašė šį areštą panaikinti. Atsakovas nurodė, kad byla buvo baigta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 396 879,72 Lt skolos ir 5 416,21 Lt delspinigių. Taikos sutartyje nurodytu laiku su ieškovu neatsiskaičius, 2010 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė skolos suderinimo – taikos sutartį, kuria susitarė dėl naujo skolos sumokėjimo grafiko. Šioje sutartyje išreikšta šalių valia pirmiausiai buvo dengiama skola pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Be to, teismo patvirtinta taikos sutartis turėjo res judicata galią, todėl privalėjo būti vykdoma pirmiau už visas kitas prievoles. 2010 m. gruodžio 22 d. – 2011 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu atsakovas ieškovui sumokėjo 474 972,80 Lt skolą, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebėra. Be to, pagal 2010 m. gruodžio 21 d. skolos suderinimo – taikos sutarties 9 punktą, šalys susitarė, kad dalis skolos yra apmokėta vekseliu. Pagal minėtą punktą 262 735 Lt suma yra padengtas 369 879,12 Lt įsiskolinimas. Pažymėjo, kad atsakovui 2012 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, 2012 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintas restruktūrizavimo planas. Atsakovo nuomone, restruktūrizavimo plano pavirtinimas sudaro pagrindą naikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad 2010 m. gruodžio 22 d. – 2011 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpio mokėjimuose atsakovas nurodė mokantis ne pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo patvirtintą taikos sutartį, bet pagal 2010 m. gruodžio 21 d. skolos suderinimo sutartį. Į šią sutartį buvo įtrauktos ir 2008 m. birželio 30 d. – 2009 m. gegužės 29 d. laikotarpio PVM sąskaitos faktūros, kurios nebuvo ieškinio reikalavimo pagrindu civilinėje byloje. Ieškinys buvo grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis – 2009 m. liepos 31 d. Nr. KRG0017014, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. KRG0018840, 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. KRG0019867. Neapmokėta atsakovo skola pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir 2009 m, gruodžio 3 d. sąskaitą Nr. KRG0019867 sudaro 139 882,92 Lt. Skolos užskaitos buvo atliekamos pagal CK 6.55 straipsnyje nustatytas taisykles, nes 2010 m. gruodžio 21 d. taikos sutartyje šalys nesusitarė, pagal kurias sąskaitas pirmiausiai užskaitoma skola. Įsiteisėjusia 2011 m. vasario 14 d. teismo nutartimi, priimta laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo klausimu, konstatuota, kad, abiejų šalių teigimu, nesumokėta skolos dalis pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, 2011 m. vasario 14 d. sudarė 241 503,89 Lt. Atsakovas po šios datos 2011 m. vasario 22 d., 2011 m. balandžio 14 d., 2011 m. gegužės 23 d., 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. pavedimais sumokėjo 101 620,97 Lt, todėl, net ir neatsižvelgiant į šiuose mokėjimo pavedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį, pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovas ieškovui yra skolingas 139 882,92 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui UAB ,,Kelių remonto grupė“ iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Teismas nurodė, kad bendra 2012 m. rugsėjo 7 d. taikos sutartimi patvirtinta atsakovo mokėtina suma yra 402 295,93 Lt; sutartu laiku atsakovas taikos sutarties neįvykdė, todėl 2010 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė skolos suderinimo – taikos sutartį. Teismas nustatė, kad pagal civilinėje byloje ieškovo reikalavimo pagrindu buvusias PVM sąskaitas faktūras 2010 m. gruodžio 21 d. atsakovas ieškovui buvo skolingas 403 225,22 Lt, įskaitant ieškovo reikalavimo pagrindu nebuvusias sąskaitas bendra atsakovo skolos ieškovui suma buvo 609 735,56 Lt ir 13 705,19 Lt palūkanų. Teismas nurodė, kad sutarties 9 punktu šalys nustatė skolininko pareigą pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 262 735,56 Lt ir susitarė, kad kreditorius atiduos vekselį skolininkui po to, kai skolininkas pilnai atsiskaitys pagal šią sutartį. Teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. sutarties 3 punktu šalys suderino savo valią dėl skolos mokėjimo grafiko, tačiau dėl grafike nurodytų įmokų paskirties (skolos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ar pagal 2010 m. gruodžio 21 d sutartį) šalys raštu nesusitarė. Teismas nustatė, kad nenurodydamas, kad moka skolą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, mokėjimo paskirtimi įvardindamas 2010 m. gruodžio 21 d. šalių sudarytą sutartį, atsakovas sumokėjo ieškovui 373 701,83 Lt. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo skirtos sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jeigu 519 594,34 Lt dydžio ieškinio reikalavimas būtų patenkintas, todėl, sprendžiant dėl atsakovo prašymo panaikinti laikinąją apsaugą, svarbu nustatyti, ar jis yra įvykdęs savo 402 295,93 Lt dydžio įsipareigojimus pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo patvirtintą taikos sutartį. Teismas nurodė, jog 2011 m. vasario 14 d. nutartimi buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovui nustatyto turto arešto mastas, vietoje areštuotos 567 967,08 Lt vertės atsakovui priklausančio turto dalies nurodant 241 503,89 Lt vertės turto dalį. 2011 m. vasario 14 d. nutartis buvo pagrįsta 2011 m. vasario 9 d. pateiktu abiejų šalių prašymu dėl Kauno apygardos teismo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo iki 241 503,89 Lt, motyvuoto pripažinimu, jog atsakovo skolos likutis 2011 m. sausio 25 d. yra 241 503,89 Lt. Pagal CK 6.55 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, 2 dalies nuostatos taikytinos tuomet, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo. Abiems šalims pareiškus, kad 160 792,04 Lt (402 295,93-241 503,89) iš atsakovo sumokėtų 373 701,83 Lt yra skirta jo įsipareigojimams pagal teismo patvirtintą taikos sutartį įvykdyti ir nesant kitokio susitarimo, teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėn. mokėjimo pavedimais yra atlyginęs 373 701,83 Lt skolos dalį pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Teismas nustatė, kad vėlesniais 2011 m. vasario mėn. 2011 m. birželio mėn. atliktais pavedimais atsakovas sumokėjo ieškovui 101 621,64 Lt. Teismo vertinimu atsakovas pareiškė, kad 89 077,85 Lt iš šių įmokų skiria skolai pagal teismo patvirtintą taikos sutartį padengti. Teismas nurodė, jog skolininkui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, nesant kitokio šalių susitarimo bei suėjus visų skolų mokėjimo terminams, laikytina, kad pastarąja įmoka atsakovas grąžino skolos dalį, kurios grąžinimas yra užtikrintas teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl sprendė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. pavedimu sumokėti 8 000 Lt skirti skolos daliai pagal teismo patvirtintą taikos sutartį padengti. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad bendra po 160 792,04 Lt užskaitos atsakovo ieškovui sumokėta suma pagal teismo patvirtintą taikos sutartį sudarė 257 869,89 Lt, nesumokėta – 144 426,04 Lt.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nesumokėta skolos dalis laikytina padengta skolininkui pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 262 935,56 Lt sumą. Teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. sutarties 9 punktu šalys nesusitarė dėl vekselio kaip skolos dalies užskaitos. Teismo vertinimu, atsakovo aiškinimą paneigia sutarties 3 punkte aptartas visos skolos sumos mokėjimo grafikas. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 9 punktą kreditorius įsipareigojo atiduoti vekselį po to, kai skolininkas pilnai pagal šią sutartį atsiskaitys, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokį vekselį yra pasirašęs, o ieškovas šią aplinkybę paneigė.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nesudaro įstatyminio pagrindo atsakovo prašymo patenkinimui. Nurodė, jog klausimai dėl civilinėse bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sprendžiami tose bylose, kuriose jos buvo pritaikytos. Atsakovui pilnai neatsiskaičius su ieškovu pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo patvirtintą taikos sutartį, nėra pagrindo panaikinti 2010 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas RUAB ,,Elepsa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuimti areštą nuo pastato-cecho, unikalus Nr. 4696-3002-8096, esančio Skarulių g. 58, Jonavos m; pastato-administracinio buitinio, unikalus Nr. 4696-3003-0920, esančio Skarulių g. 58, Jonavos m.; pastato-gelžbetonio cecho, unikalus Nr. 4696-3002-8035. esančio Skarulių g. 58, Jonavos m. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Nepagrįsti teismo motyvai, kad skola pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nebuvo apmokėta vekseliu. Aplinkybę, kad atsakovas pasirašė vekselį ir jį perdavė ieškovui patvirtina 2010 m. gruodžio 21 d. skolos suderinimo - taikos sutarties 9 punkto turinio analizė. Šiame punkte nurodyta, kad ieškovas ne tik pasirašė, bet ir perdavė vekselį ieškovui. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselių institutą. Šalys savo pinigines prievoles gali vykdyti ir vekseliais (CK 6.36 str. 2 d.), todėl jei šalis turi piniginę prievolę kreditoriui pagal sutartį, ir skolininkas išduoda kreditoriui vekselį, tai jo skolinė prievolė turi būti mažinama išduoto vekselio suma. Šiuo atveju vekselis buvo išduotas šalims pasirašius 2010 m. gruodžio 21 d. skolos suderinimo - taikos sutartį, todėl laikytina, kad 2010 m. gruodžio 21 d. atsakovas 262 735,56 Lt vertės vekseliu sumažino skolą. Vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi atsakovas vekseliu dengė labiausiai suvaržytas skolas.

2) 2012 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismas patvirtino atsakovo RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo planą iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl teismas turėjo spręsti, ar restruktūrizavimo plano patvirtinimas turi reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Restruktūrizavimo plane numatyta parduoti turtą, į kurį įtrauktas pastatas-cechas, unikalus Nr. 4696-3002-8096, kuris areštuotas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi. Teismas turėjo pasisakyti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo santykio su šia byla, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Kelių remonto grupė“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas vekselio nepasirašė ir ieškovui jo neperdavė; bankroto administratorius patikrino įmonės dokumentaciją ir šio dokumento nerado, buvęs atsakovo generalinis direktorius patvirtino, kad vekselio pagal sutartį neišrašė. Sutarties 9 punkte nėra numatyta, kad vekselis iš tikrųjų buvo pasirašytas ir perduotas ieškovui. Teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl atsakovui iškeltos restruktūrizavimo bylos įtakos nagrinėjamai bylai, įvertino visas aplinkybes, susijusias su restruktūrizavimo byla, įskaitant ir klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Restruktūrizavimo plano patvirtinimas savaime nėra pagrindas panaikinti šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tik pagrįstu dalyvaujančių asmenų prašymu. ĮRĮ nenumato, kad restruktūrizavimo plano, kuriuo nusprendžiama dėl įmonei priklausančio turto pardavimo, patvirtinimas yra pagrindas tokiam turtui iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Teismo nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tikslingos ir būtinos siekiant užtikrinti visišką šalių atsiskaitymą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atsakovo turtas areštuotas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. 2010 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktu, šalys susitarė, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi, skirtos ieškinio 519 594,34 Lt reikalavimų užtikrinimui, bus panaikinamos nuo tos dienos, kai atsakovas sumokės taikos sutartyje nurodytus mokėjimus, kurių bendra suma sudaro 402 295,93 Lt.

Atsakovui laiku nevykdant mokėjimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, šalys sudarė 2010 m. gruodžio 21 d. skolos suderinimo – taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo padengti 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nesumokėtą dalį ir įsiskolinimą, kuris susidarė pagal kitas PVM sąskaitas faktūras. Iš 2010 m. gruodžio 21 d. sutarties turinio nustatyta, kad bendra atsakovo mokėtina skolos suma ieškovui sudaro 609 735,56 Lt ir 13 705,19 Lt palūkanos; atsakovo mokėtina suma pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. taikos sutartį sudaro 403 225,22 Lt (2 t., 16-18 b. l.).

Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad dalį skolos atsakovas padengė, todėl šalių prašymu 2011 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo turto areštas mastas sumažintas iki 241 503,89 Lt. Byloje pateiktas 2011 m. vasario 25 d. turto aprašas patvirtina, kad antstolis, vykdydamas šią nutartį aprašė šį atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą - pastatą-cechą, unikalus Nr. 4696-3002-8096; pastatą - administracinį buitinį, unikalus Nr. 4696-3003-0920, ir pastatą-gelžbetonį cechą, unikalus Nr. 4696-3002-8035, esantys Skarulių g. 58, Jonavos m. (2 t., b. l. 26-27). Atsakovas prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi, tačiau 2011 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, byloje sprendžiamas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo klausimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas šalių sutarimu siejamas su visišku 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymu, todėl atsakovui iš esmės neneigiant, kad jis dar nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, teismas turėjo pagrindą atsisakyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovui UAB ,,Elepsa“ iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtintas restruktūrizavimo planas, t. y. įmonės veiklą reglamentuoja specialus įstatymas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, sistemiškai aiškinant ĮRĮ 8 ir 9 straipsnių normas, siekiant netrukdyti administratoriui įgyvendinti teisių disponuoti įmonės turtu ir lėšomis, efektyviai ruošti restruktūrizavimo planą, vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, paprastai yra naikinamos visos anksčiau bet kurio teismo ar kitų įstaigų, institucijų restruktūrizuojamos įmonės turtui, piniginėms lėšoms, esančioms banko įstaigose, taikytos laikinosios apsaugos priemonės dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo (CPK 149 str. 1 d., ĮRĮ 9 str. 3 d.). Nors Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato išimčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau jis riboja galimybę restruktūrizuojamai įmonei be teismo leidimo valdyti įmonės turtą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma šios dalies 5 punkto nuostata, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (ĮBĮ 9 str. 1 d. 1 p.), taip siekiant užtikrinti tinkamą restruktūrizavimo tikslo įgyvendinimą bei kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-521/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog patvirtinus restruktūrizavimo planą, jis tampa privalomu ir restruktūrizuojamos įmonės veikla reglamentuota jame numatytais veiksmais bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo; restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 14 str. 11 d.). Restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą taikomos tiek, kiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenustato kitaip (ĮRĮ 1 str. 5 d.). Darytina išvada, kad atsakovo turto areštas nereikalingai varžytų įmonės veiklą ir atsiskaitymus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo įgyvendinant teises bei taikant įstatymus principams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ieškovas nėra įtrauktas į RUAB ,,Elepsa“ kreditorių sąrašą. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų akivaizdu, jog UAB ,,Elepsa“ 2012 m. kovo 27 d. įteikė paštui 2012 m. kovo 21 d. pranešimą-kvietimą pareikšti finansinį reikalavimą, kuriame nurodoma, jog atsakovo įmonei 2012 m. kovo 5 d. iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat nurodoma, jog kreditoriai finansinius reikalavimus turi pateikti iki 2012 m. balandžio 26 d., taigi, atsakovas sudarė visas galimybes UAB ,,Kelių remonto grupė‘‘ būti įtrauktam į kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija nenagrinėja aplinkybių, dėl kurių UAB ,,Kelių remonto grupė‘‘ nebuvo įtraukta (nesikreipė dėl įtraukimo) į atsakovo kreditorių sąrašą, juo labiau, kad pats ieškovas 2013 m. vasario 27 d. rašte akcentavo, jog tas faktas, jog BUAB ,,Kelių remonto grupė‘‘ finansinis reikalavimas RUAB ,,Elepsa“ restruktūrizavimo byloje nėra patvirtintas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui išspręsti.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti RUAB ,,Elepsa“ prašymą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

TeisėjaiAudronė JarackaitėNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus