- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 1-965-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01032-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
2008 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda. 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi nesumokėta ir neišieškota 5 MGL (188,25 eurų) bauda pakeista į 2 paras arešto. 2015 m. rugpjūčio 12 d. paleistas, atlikus arešto bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2016 m. sausio 7 d., apie 07.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilės girtumas), konflikto metu sugyventinei A. M. šuns pavadėlio metaline sagtimi sudavė per galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. muštinę žaizdą viršugalvyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Taip M. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
M. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. sausio 6 d., apie 17.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po darbo grįžo sugyventinė A. M.. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to tarp jų kilo barnis. Tada sugyventinė A. su vaikais, šunimi išėjo nakvoti pas savo brolį. Kitos dienos 2016 m. sausio 7 d. rytą, kiek tiksliai buvo valandų nepamena, jis paskambino sugyventinei A. ir paklausė kada ji su vaikais grįš namo. A. atsakė, jog namo negrįš. Jį tai vėl sunervino, todėl jis vėl išgėrė alkoholio. Tą pačią dieną su savo motina nuėjo pas sugyventinės brolį, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškoti A. su vaikais ir šunimi. Įėjęs į butą jis pradėjo su sugyventine A. kalbėtis, sakyti jai, kad ši eitų su vaikais namo. Tačiau A., pamačiusi, jog jis yra išgėręs, atsakė, kad niekur neis. Žodis po žodžio jie tarpusavyje susibarė. Barnio metu jis susinervino ir turėtu rankoje šuns pavadėliu sudavė A. vieną kartą bei pataikė pavadėlio metaline sagtimi į galvą. A. ranka susiėmė už galvos ir greitai su vaikais išbėgo iš brolio buto. Matė, kad nubėgo pas savo draugę, gyvenančią šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis nuėjo paskui, beldėsi į buto duris, bet jo neįsileido. Neužilgo atvažiavo policijos patrulis, jį sulaikė ir nuvežė į Vilniaus m. 4 policijos komisariatą, po ko buvo uždarytas į areštinę už sugyventinės sumušimą. Jis, suduodamas šuns pavadėliu, nenorėjo sugyventinei A. M. praskelti galvos, tai gavosi netyčia. Tačiau supranta ir pripažįsta, kad savo veiksmais, nors ir nenorėdamas, sužalojo A. galvą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b.l. 54-55; 59-60).
Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji daugiau kaip dešimt metų gyvena su sugyventiniu M. J., turi du vaikus. Nors santuokos oficialiai nėra įforminę, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2016 m. sausio 6 d., apie 18.00 val. po darbo ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose buvo sugyventinis M. J., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nenorėdama apsunkinti šio konflikto, ji su vaikais ir šunimi išėjo nakvoti pas brolį, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitą dieną, tai yra 2016 m. sausio 7 d., apie 06.00 val. jai paskambino sugyventinis, paklausė, ar gali ateiti, kalbėjo normaliai, todėl ji neprieštaravo. Apie 07.00 val. sugyventinis M. J. atėjo pas ją į brolio butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matėsi, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, su savimi atsinešė butelį vyno. Kadangi kalbėjo normaliai, todėl jis buvo įleistas į butą. Jis su brolio sugyventine išgėrė atsineštą butelį vyno, po ko pradėjo jai sakyti, reikalauti, kad eitų su vaikais į namus. Kadangi jis buvo neblaivus, ji atsakė, kad namo neis. Tai supykdė sugyventinį M. J., šis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, paėmė šuns pavadėlį ir užsimojęs trenkė juo per galvą. Į galvą sudavė pavadėlio metaline sagtimi ir nuo šio smūgio jai galvoje buvo prakirsta žaizda. Nuo sumušimo pajuto fizinį skausmą, susiėmė galvą rankomis, iš prakirstos galvoje žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Ji su vaikais išbėgo pas greta gyvenančią draugę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš paskos atėjo sugyventinis M. J., pradėjo belstis į duris, kad įleistų, bet draugė atsisakė jį įleisti į butą bei liepė iš ten eiti. Taip pat per uždarytas duris draugė pasakė M., kad šis praskėlė jai galvą. Tuomet sugyventinis nustojo daužytis ir nuėjo. Apie 14.00 val. sugyventinis vėl grįžo ir pradėjo daužytis į draugės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, šaukti, kad jį įleistų, reikalavo, kad ji eitų su vaikais į namus. Su juo kartu atėjo jo motina. Kadangi jis nerimo, tai buvo iškviesta policija. Neužilgo atvažiavo policijos patruliai ir jos sugyventinį M. J. sulaikė, išsivežė į Vilniaus m. 4 PK. Prieš tai policijos patrulis jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri suteikė jai pirminę pagalbą ir išvežė į Lazdynų ligoninę, kur užsiuvo prakirstą galvoje žaizdą. Dėl sumušimo parašė pareiškimą. Po įvykio sugyventinis M. J. jos atsiprašė, žadėjo nebevartoti alkoholio (b.l. 19-20, 21).
Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, iš kurių matyti, kad jos sūnus M. J. gyvena su A. M., jie turi du vaikus, gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Ji gyvena gretimame bute. Kartais sūnus vartoja alkoholį, dėl to jų šeimoje kyla barniai. 2016 m. sausio 7 d. ryte, tikslios valandos nepamena, pas ją užėjo sūnus, pasakė, kad vakare susipyko su Audrone ir ji išėjo su vaikais iš namų, namuose nenakvojo. Sūnus pergyveno dėl vaikų, pasakė, jog eis jų parsivesti. Kadangi sūnus buvo išgėręs, tai ji nuėjo kartu su juo. Iš pradžių nuėjo pas A. brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet ji užėjusi į butą nebuvo. Po to nuėjo pas A. draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes A. su vaikais buvo pas ją. M. beldėsi į duris, prašė A. grįžti į namus, tačiau jų į butą neįsileido. A. draugė per duris pasakė, kad iškvietė policiją. Neužilgo atvažiavo policija ir sūnų M. J. sulaikė, išvežė į Vilniaus m. 4 PK. Ji taip pat nuvažiavo į policijos komisariatą, kur jai paaiškino, kad jos sūnus savo sugyventinei A. praskėlė galvą ir dėl to yra sulaikytas. Ji nematė kaip tai įvyko (b.l. 41-42).
2016 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad A. M. buvo visiškai blaivi, išsigandusi, verkė, matėsi smurto žymės. M. J. buvo neblaivus. A. M. paaiškino, kad M. J. grasino ją užmušti, papjauti, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, sudavė delnu į veidą, praskėlė galvą su sagtimi nuo šuns pavadėlio. A. M. veidas buvo paraudęs, praskelta galva (b.l. 9-10). Prie tarnybinio pranešimo pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuota padaryta žaizda A. M. galvoje (b.l. 11).
2016 m. sausio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas šuns pavadėlis su sagtimi (b.l. 12-13; 14), kuris po apžiūros buvo grąžintas A. M. (b.l. 15).
2016 m. vasario 15 d. A. M. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. M. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 29-30).
Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2016 m. sausio 7 d., 14.54 val. M. J. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas (b.l. 46).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė savo sugyventinei A. M. šuns pavadėlio metaline sagtimi per galvą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą viršugalvyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo M. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – sugyventinei.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. J. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (b.l. 91-92).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką M. J. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. J. – anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs (b.l. 63-65), baustas administracine tvarka už KET ir kitus pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 73-76), nedirba (b. l. 77), registruotas darbo biržoje (b.l. 78), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 80), gydytas VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje 19 kartų, paskutinį kartą nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 2 d., jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b.l. 81), nuo 2007 m. kovo 19 d. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b.l. 82), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę M. J. yra netikslinga (b.l. 88).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 3 mėnesių bausmės laikotarpis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra per trumpas, todėl didintinas iki šešių mėnesių, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. sausio 7 d., 14.30 val. iki 2016 m. sausio 8 d., 13.30 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam M. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 49-50).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 46,04 eurų dydžio civilinis ieškinys už A. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tenkintinas visiškai, kadangi jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b.l. 32, 33-34; 35).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. J. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2016 m. sausio 7 d., 14.30 val. iki 2016 m. sausio 8 d., 13.30 val., prilyginant ją šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš M. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 46,04 (keturiasdešimt šešis eurus keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.