- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1-1087-716/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00026-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- B. M.
- Kaltinamasis
- E. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui R. J., nukentėjusiajam B. M., jo atstovui advokato padėjėjui J. B., kaltinamojo gynėjai advokatei G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. 2012-01-05 apie 16 val. 50 min., reguliuojamoje šviesoforu Molėtų pl.- Mokslininkų - Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „FIAT BRAVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sankryžoje sukdamas į kairę (iš Mokslininkų g. į Molėtų pl.) neįsitikino, kad tai saugu, nedavė kelio per Molėtų pl. važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusiam pėsčiajam B. M., kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko partrenkė pėsčiąjį nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą; šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 162 punktų reikalavimus.
Kaltinamasis E. A. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvažiavęs į Mokslininkų g. praleido mašiną, todėl buvo sustojęs. Jo maksimaliausias greitis buvo 30 km/h, jis darė kairį posūkį. Sankryžoje prie pėsčiųjų perėjos įvyko kontaktas su nukentėjusiuoju. Jis sustojo, pakėlė Bronių, kuris paklausė, kur „papkė“. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Jis iškvietė greitąją. Po kontakto jis sustojo šiek tiek ant šaligatvio. Jam buvo šokas, todėl patraukė automobilį, šis trukdė kitoms mašinoms. Įvykis kilo dėl jo neatidumo. Buvo tamsu, jis Broniaus tikrai nematė. Bronius eidamas per perėją taip pat jo nematė. Jaučiasi kaltas, tačiau mano, kad iš dalies nukentėjusysis taip pat kaltas.
Nukentėjusysis B. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 sausio 5 dieną atlikęs patikrinimą pereidinėjo gatvę sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Jis ėjo per Molėtų plento gatvę. Iki salelės gatvę perėjo laisvai ir toliau tęsiau judėjimą. Tuo metu pastebėjo, kad atvažiuoja autobusas Nr.50. Jam likus iki šaligatvio 2-3 žingsniams pajuto, kad skrenda ore. Jis persirito per mašinos kapotą, per stogą, parkrito už mašinos. Priėjo vairuotojas su mergaite, padavė jam „papkę“. Vairuotojas susirinko anteną, valytuvą ir pavažiavo į priekį. Vairuotojas paklausė, kaip jis jaučiasi. Jis buvo šoke, iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad vežtų jį į namus. A. iškvietė greitąją, kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, sutvarkė ir paleido. Jis nukrito tarp mašinos ir šaligatvio. Jam buvo sulaužyta nosis, nubrozdinta alkūnė, kelias, klubas, skruostas, smilkinys.
Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo sausio mėnesį, buvo labai lietinga, šlapdriba, tamsu, Jie važiavo į Molėtų plentą. Užsidegė žalia šviesa, jie sustojo, praleido mašiną ir važiavo toliau. Staiga pajuto smūgį į kairę pusę, pamatėme, kad ten žmogus. Sustoję padėjo žmogui atsikelti, iškvietė greitąją. Laukiant kalbėjosi ir šis sakė, kad jų automobilio nematė. Jie taip pat jo nematė. Nukentėjusysis sakė, kad bėgo į autobusą, nes norėjo į jį suspėti.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti užfiksuota transporto priemonės padėtis ir kiti objektyvūs duomenys po įvykusio eismo įvykio (b. l. 4-9).
Iš protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti, kad po įvykio apžiūrėtam automobiliui „Ford Brava”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai - sudaužytas priekinis stiklas; po apžiūros automobilis grąžintas E. A. (b. l. 10-12).
Iš specialisto išvados matyti, kad B. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).
Iš specialisto išvados matyti, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 39).
Iš B. M. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad B. M. nustatyta muštinė žaizda nosyje ir nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. (b. l. 18).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. A. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. E. A. kaltę pripažino ir parodė, kad važiuodamas per žalią šviesoforo signalą kliudė pėstįjį. Kaltinamojo parodymus atitinka ir kiti duomenys, t. y. nukentėjusiojo B. M. parodymai apie tai, kad einant per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktas automobilio, liudytojos E. L. parodymus, minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, kuriuose užfiksuoti faktai ir kilusios pasekmės. Vertindamas kilusias pasekmes, apžiūrėjęs medicininius dokumentus teismo medicinos specialistas R. R. nustatė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galimai padaryti aptariamo eismo įvykio metu.
E. A. vairuodamas transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. 9 ir 162 punktą, kuris įpareigoja vairuotojus sukant sankryžoje į kairę duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Šio kelių eismo taisyklių reikalavimo nevykdymas buvo pagrindinė priežastis ir sąlyga, dėl kurios kilo eismo įvykis, kurio metu E. A. vairuojamas automobilis partrenkė nukentėjusįjį B. M., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu įvertinus E. A. objektyviai atliktus veiksmus, sukeltus padarinius, nustatęs tiesioginį priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltės neatsargumą, teismas pripažįsta, kad E. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį kaip kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiat E. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas ir pirmą kartą (b. l. 47) padarė neatsargų nusikaltimą, teisme pripažino kaltę ir objektyvius veikos požymius, t. y. prisipažino padaręs šią veiką, atlygino dalį žalos, susitarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris pasirašė su kaltinamuoju susitaikymo protokolą. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. yra linkęs atlyginti padarytą turtinę žalą, pirmą kartą nusikalto dėl neatsargumo, anksčiau buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 50), po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, pripažindamas kaltę ir sutikdamas atlyginti žalą įrodė, kad tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus ir padarė reikalingas išvadas, yra jauno amžiaus ir linkęs nepažeidinėti įstatymų. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad E. A. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiojo valią mato pagrindą E. A. taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
Atleidus E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, padarytas išvadas ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės gali būti tinkamai realizuotos kaltininkui neskiriant jokios baudžiamojo poveikio priemonės.
Byloje nukentėjusysis B. M. pareiškė civilinį ieškinį, kurį tikslino, ir prašė priteisti 14 040 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 1500 išlaidas už teisines paslaugas. Šio civilinio ieškinio nukentėjusysis ir civiliniu ieškovu pripažintas B. M. atsisakė sudarydamas su E. A. susitarimą dėl žalos atlyginimo, tą jis patvirtino teisme. todėl teismas pradėtą civilinio ieškinio procesą nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. A. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir bylą nutraukti.
Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos: E. A. 2012-10-22 perveda į B. M. sąskaitą 5000 (penkis tūkstančius) litų ir moka toliau kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos B. M. po 500 (penkis šimtus) litų iki 2013-03-10 d. (paskutinį kartą sumokant 300 litų) taip sumokant viso 7300 (septynis tūkstančius tris šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą.
Nutraukti pradėtą B. M. civilinio ieškinio procesą dėl 14 040 (keturiolikos tūkstančių ir keturiasdešimties) litų neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų išlaidų už teisines paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.