- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6771-1205/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00934-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., R. L., valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., R. L., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, daržinę, viralinę ir kitus inžinerinius statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad daugiau kaip 20 metų nepertraukiamai, viešai, atvirai, sąžiningai ir teisėtai iki šiol kaip savo naudojasi nekilnojamuoju turtu. Naudojimosi laikotarpiu statinius remontavo, rekonstravo, apmūrijo plytomis. Jis neturi jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į statinius, o tai trukdo jam naudotis turtu. Jokie kiti asmenys taip pat neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į turtą, taip pat nepretenduoja į jį. Pareiškėjas žino, kad jo motina O. V. L., mirusi (duomenys neskelbtini), statinius galimai įsigijo iš J. J. kolūkio maždaug 1975-1978 m., tačiau Šiaulių regioninis archyvas J. J. kolūkio 1975-1978 metais visuotinių narių susirinkimų, valdybos posėdžių protokolų neturi. Kolūkis yra likviduotas, jo teisių perėmėjų nėra. Kolūkio likvidavimo metu pareiškėjo mama jau buvo pastatų savininkė ir valdė juos nuosavybės teisėmis. Turtas buvo sukurtas maždaug 1919 m., o 1976-1977 m. O. V. L. su kolūkio pagalba jį rekonstravo, t. y. apmūrijo plytomis. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje gyvenamojo namo statybos pradžia nurodyta 1976 m., pabaiga – 1978 m., tačiau iš tiesų šiais metais pastatas buvo tik rekonstruotas. Anksčiau pareiškėjas nesirūpino pastatų teisine registracija, nes jam nebuvo kilę jokių sunkumų dėl pastatų valdymo, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui jis negali sudaryti sutarties su elektros tiekėjais-operatoriais, nes iš jo reikalaujama pateikti nuosavybės dokumentus. Daiktai nepriklauso savivaldybei ar valstybei, teisiškai neturi viešajame registre įregistruoto savininko ar valdytojo, pagal registro duomenis niekam nepriklauso. Visus nekilnojamuosius daiktus pareiškėjas po motinos mirties valdė atvirai, viešai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Iki šiol niekas nereiškia pretenzijų į pastatus ir nėra duomenų, kad jas galėtų pareikšti. Pareiškėjas gyvenamajame name gyvena nuo pat gimimo, o po motinos O. V. L. mirties nustatytu terminu priėmė palikimą. Pareiškėjas atliko pastatų kadastrinius matavimus. Mano, kad yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. L. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar išsiaiškino, kad jo mama V. O. L. nekilnojamąjį turtą pirko iš S., kurie šiuo metu kaime nebegyvena. Pirkimo dokumentų mama nesusitvarkė, galimai dėl to, kad nemokėjo rašyti ir skaityti. Namas yra senesnis nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje. Jis iš pradžių buvo medinis, tik vėliau, apie 1976-1978 metais apmūrytas. Statybininkai buvo apgyvendinti jų namuose kolūkio pirmininko prašymu, su kolūkio leidimu atliko jų namo apmūrijimo darbus. Vaikystėje su mama gyveno jis, brolis R. L. ir sesuo R. G.. Kai mama mirė jis buvo armijoje. Jam grįžus su mama gyveno tik sesuo ir jis. Vėliau jis susituokė, sesuo išsikėlė, o jis su šeima liko gyventi name. Šiuo metu ten tebegyvena, jo trys vaikai gimė name. Kai norėjo susitvarkyti elektrą, jo paprašė nuosavybės dokumentų. Tada jis kreipėsi į notarą, jam buvo rekomenduota atlikti kadastrinius matavimus. Kadastrinius matavimus atliko VĮ Registrų centro matininkas. Atliekant matavimus jo nebuvo namuose, buvo žmona. Nors kadastrinių matavimų byloje nurodyti statinių statybos metai 1976-1978 m., tai buvo namo apmūrijimo, o ne statybos metai. Kada vyko namo statyba geriau žino kaimynas J. Č.. Kas buvo J. J. kolūkio pirmininkas neatsimena. Kalbėjosi su kolūkio darbuotoja M., kuri patikino jį, kad namas tikrai nepriklausė kolūkiui. Dėl sveikatos būklės ji atvykti į teismą liudyti negalėjo.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė teismui pareiškimą, kad sutinka su brolio R. L. pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
5. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė teismui pareiškimą, kad sutinka, jog teismas patenkintų jos brolio R. L. pareiškimą, patvirtina, kad pastatuose, į kuriuos pretenduoja, brolis R. L. gyvena daugiau kaip 10 metų, prieš tai pastatus buvo įgijusi jų mama O. V. L., ji pretenzijų į pastatus nereiškia.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti kaip nepagrįsto. Nurodė, kad duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą neturi. Pagal pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus gyvenamasis namas, į kurį pareiškėjas nori įgyti nuosavybės teisę, yra 1978 m. statybos. Statiniai priklausė J. J. kolūkiui ir nėra jokių duomenų, kad turtą buvo ketinama perleisti privačių asmenų nuosavybėn. Todėl pareiškime nurodytas turtas galėjo likti valstybės nuosavybe, į kurią nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį negali būti įgyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad R. L. yra O. V. L. sūnus. O. V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties, apie (duomenys neskelbtini), pirkimo būdu O. V. L. įsigijo gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės įgijimo dokumentų nesusitvarkė. Apie 1976-1978 m. O. V. L. rekonstravo gyvenamąjį namą, jį apmūrydama. Po O. V. L. mirties name liko gyventi pareiškėjas R. L., kuris šiuo metu turte gyvena su visa šeima, jį prižiūri, moka mokesčius, rūpinasi turtu. R. L. brolis R. L. ir sesuo R. G. pretenzijų į gyvenamąjį namą su priklausiniais neturi, yra įsitikinę, kad turtas priklauso pareiškėjui R. L..
8. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. L., J. Č. parodymai patvirtina, kad O. V. L. ginčo statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo būdu įgijo iš fizinių asmenų – S. apie 1960 m., o apie 1976-1978 m. gyvenamąjį namą restauravo, t. y. apmūrijo plytomis. Nors suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodydamas, kad pastatai priklausė J. J. kolūkiui bei nėra duomenų, kad šis kolūkis būtų ketinęs turtą parduoti, todėl pastatai gali priklausyti valstybės nuosavybei, tokia galimybė buvo paneigta nagrinėjant bylą teisme. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. L. parodė, kad yra pareiškėjo brolio R. L. sutuoktinė, į šeimą atėjo apie 1985 m. O. V. L. jai yra pasakojusi, kad namą pirko iš S., jos žiniomis kolūkis niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų į namą. O. V. L. nemokėjo skaityti ir rašyti, yra sakiusi, kad namas po jos mirties liks sūnui R. Liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad yra nuo senų laikų O. V. L. kaimynas. Ginčo namą O. V. L. pirko iš S., kuris dirbo sandėlininku, apie 1960 m. S. jis gerai pažinojo. Tuo metu namas buvo rąstinis, bet maždaug prieš 40 metų L. jį apmūrijo plytomis. Dabar šiame name gyvena R. L. su šeima, namas priklauso tik jam. (duomenys neskelbtini) kolūkis egzistavo, L. jame dirbo kiaulių šėrike. Savo namuose buvo apgyvendinusi meistrus, kurie apmūrijo jos namą. Namas tikrai negali priklausyti valstybei. Pareiškėjo, liudytojų parodymais ir rašytinių įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčo statiniai nepriklausė J. J. kolūkio ir šiuo metu negali priklausyti valstybei.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į pastatus kitokiu būdu (nuosavybės teisės į juos nėra registruotos), pastatai nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėjas sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdo statinį ilgiau nei 10 metų, visą šį laiką pastatai–buvo valdomas teisėtai (pareiškėjas juos yra įgijęs paveldėjimo būdu, priėmus palikimą po mamos O. V. L. mirties, nors ji nebuvo susitvarkiusi namo ir statinių įsigijimo dokumentų), visą laiką pareiškėjas sąžiningai buvo įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į pastatus nei jis.
12. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastatų valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuoti asmenys R. L. ir R. G. neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. VĮ Turto bankas pareiškimo tenkinimui prieštaravo, tačiau argumentai, dėl kurių prieštaravimai buvo pareikšti, yra paneigti bylą nagrinėjant teisme ir nepasitvirtinę. Paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į pastatus.
13. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius: šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.