- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- eA-715-261/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02461-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išvados ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) 2016 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. 1PS17-57-(2.30) (toliau – ir Išvada); 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 1PS17-391-(2.1) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 1–24).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu tarnybinė nuobauda (pastaba) jam buvo paskirta praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, nes buvo priimta dėl pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. priimtų sprendimų. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Išvados argumentu, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ne 6 mėnesių, o 3 metų terminas. Pareiškėjas pastebi, kad 3 metų terminas VTĮ nustatytas atvejams, kai nusižengimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitokių vertybių reviziją arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiuo atveju, pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) nėra kompetentinga institucija atlikti tyrimus dėl NŽT teritorinių skyrių priimtų administracinių aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, jeigu tai nesusiję su korupcinio pobūdžio veikomis. Net ir darant prielaidą, kad STT yra kompetentinga institucija VTĮ 30 straipsnio prasme, pasak pareiškėjo, tyrimas buvo pradėtas praleidus 5 darbo dienų terminą nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo, t. y. atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimas apie pradėtą tarnybinį nusižengimą turėjo būti surašytas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo, tačiau buvo surašytas tik per 2 mėnesius, t. y. per 4 kartus ilgesnį laikotarpį nei numatyta. Be to, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, pasak pareiškėjo, nėra aiškus ir išsamus
3. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė išsamius argumentus, kodėl mano, kad skundžiama Išvada ir Įsakymas yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjo nuomone, sudaryta komisija galimai buvo šališka.
4. Pareiškėjas skunde prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VTĮ 30 straipsnio galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, minėta nuostata, suteikianti teisę institucijoms pradėti tarnybinius patikrinimus atsistatydinusiems iš pareigų ar kitu pagrindu atleistiems iš pareigų, buvusiems valstybės tarnautojams yra neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams bei prasilenkia su elementariais protingumo principais. Pernelyg ilgas laiko tarpas per kurį gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos buvusiems valstybės tarnautojams paneigia šių asmenų teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NŽT atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 94–102).
6. NŽT paaiškino, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad šis, atlikdamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo funkcijas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų (nesant teisinio pagrindo pasirašė 2015 m. spalio 20 d. raštą), tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą. NŽT nurodė, kad pareiškėjo aplaidus pareigų vykdymas ne tik diskreditavo NŽT autoritetą visuomenės akyse dėl jos vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo, bet ir leido vykti neteisėtiems procesams, sukėlusiems materialinius nuostolius kitoms šalims.
7. NŽT nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl galimo komisijos šališkumo, taip pat ir dėl to, kad pranešimas apie tarnybinio nusižengimo tyrimą yra neaiškus.
8. NŽT nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes STT tyrė, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika rengiant projektą, kurį pareiškėjas suderino, pasirašydamas 2015 m. spalio 20 d. raštą. NŽT nurodė, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas prilyginamas VTĮ 30 straipsnyje nurodytam kompetentingos institucijos patikrinimui.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NŽT direktoriaus Įsakymą (II t., b. l. 190–197). Teismas priteisė iš NŽT pareiškėjui 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad STT 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatęs NŽT darbuotojų nusikalstamų veiksmų. Tai buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu, tačiau šiuo nutarimu taip pat buvo pavesta STT pranešti NŽT apie darbuotojų pažeidimus, kad būtų sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą. Teismas nustatė, kad STT 2016 m. sausio 13 d. raštu apie tai informavo NŽT, kurios direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu buvo sudaryta komisija pareiškėjo galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai 2016 m. kovo 15 d. raštu.
11. Teismas nurodė, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 3 punktą, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradedamas per 5 darbo dienas nuo nurodytos informacijos gavimo, o pagal Taisyklių 7 punktą, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašomas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo.
12. Teismas sprendė, kad STT 2016 m. sausio 13 d. raštas atitinka Taisyklių 3 punkte nurodytą oficialios informacijos sąvoką. Teismas konstatavo, kad šį raštą NŽT gavo 2016 m. sausio 15 d., todėl vertino, kad nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2016 m. kovo 15 d. rašte buvo nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta NŽT 2016 m. kovo 8 d. įsakymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad NŽT pažeidė Taisyklių 3 punkte nurodytą 5 darbo dienų terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei ant STT 2016 m. sausio 13 d. rašto esančia 2016 m. sausio 18 d. viza M. B. NŽT direktorius pradėjo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, NŽT pažeidė Taisyklių 7 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, per kurį pareiškėjas turėjo būti informuotas apie pradėtą tyrimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas tik 2016 m. kovo 15 d. raštu, t. y. praleidus nuo 2016 m. sausio 18 d. skaičiuotiną 5 darbo dienų terminą.
14. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodydamas, kad joje buvo išaiškinta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Teismas sprendė, kad NŽT pažeidė Taisyklių 3 ir 7 punktų nuostatas ir tai yra pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymą, kaip priimtą pažeidžiant pagrindines tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras. Nustatęs, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, teismas sprendė, kad kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi esminės reikšmės ir todėl dėl jų nepasisakė.
III.
15. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 1–5).
16. NŽT paaiškina, kad raštai nukreipiami ir pavedimai duodami dokumentų valdymo sistemoje elektroniniu būdu, popieriniame dokumento variante rezoliucijos neprivalo būti dedamos.
17. NŽT pažymi, kad STT 2016 m. sausio 13 d. raštas savaime nebuvo pagrindas sudaryti komisiją, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Gavus minėtą raštą, buvo tikrinama informacija, analizuojami dokumentai, nustatomi konkretūs veiksmai, leidžiantys manyti, kad buvo padaryti pažeidimai, buvo identifikuojami konkretūs darbuotojai, kurie galėjo padaryti pažeidimą. NŽT atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindas buvo NŽT Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. 2016 m. kovo 1 d. tarnybinis pranešimas. NŽT pastebi, kad tai buvo nurodyta ir NŽT direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakyme, kuriuo buvo sudaryta komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, todėl 5 darbo dienų terminas buvo skaičiuojamas nuo tarnybinio pranešimo datos, o ne nuo STT 2016 m. sausio 13 d. rašto gavimo datos. NŽT nurodo, kad tarnybinis tyrimas buvo pradėtas nepažeidžiant minėto 5 darbo dienų termino.
18. NŽT pažymi, kad tokiu būdu pareiškėjui buvo pateiktos visos reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos STT 2016 m. sausio 13 d. rašte, todėl pareiškėjas galėjo išsamiai susipažinti su visais reikšmingais faktais ir pateikti paaiškinimą. Net jei teismas pripažintų, kad terminas pradėti tyrimą buvo praleistas, NŽT vertinimu, toks praleidimas yra tik formalus procedūros pažeidimas, negalintis lemti atsakomybės išvengimą. NŽT nuomone, teismas nesigilino į pažeidimo esmę, išnagrinėjo bylą tik formaliuoju aspektu, todėl negalėjo panaikinti Įsakymo ir pareiškėjo atsakomybės už Įsakyme nustatytus pažeidimus.
19. NŽT taip pat nurodo, kad nesutinka ir su teismo priteistu pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų dydžiu. NŽT nuomone, byla buvo nesudėtinga, sprendžiami klausimai negali būti traktuojami kaip teisiškai nauji, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos.
20. NŽT pateikia papildomus įrodymus ir prašo pridėti juos prie bylos, paaiškindama, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik teismui priėmus sprendimą, nes pareiškėjas nekėlė klausimo dėl termino tarnybiniam tyrimui pradėti praleidimo.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas A. J. atsiliepime nurodo, kad su NŽT apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (III t., b. l. 114–120).
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodo, kad iš dalies sutinka su NŽT argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir toje dalyje nemotyvavo sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus šiuos teiginius, byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne atmestas pareiškėjo skundas, kaip prašoma apeliaciniame skunde.
23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įpareigojo NŽT į bylą pateikti papildomus dokumentus, tačiau NŽT nurodytų dokumentų teismui nepateikė ir taip pati apsunkino teisminės bylos nagrinėjimą, nes be atitinkamos schemos ar plano ištirti, ar buvo padarytas pažeidimas derinant projektą, praktiškai tapo neįmanoma.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas ne 3 metų, o 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, nes STT neatliko jokio patikrinimo, o tik, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, persiuntė ne pagal jos kompetenciją gautą skundą dėl galimų pažeidimų rengiant ginčo žemės sklypo projektą. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir nuobauda pareiškėjui paskirta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus ir nesilaikant nustatytų terminų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčo Įsakymą. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų nepakanka Įsakymui panaikinti, šio sprendimo motyvuojamoji dalis apeliacinės instancijos teismo galėtų būti papildyta naujais motyvais arba byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kaip jau nurodė NŽT, teismo sprendime nėra pasisakyta dėl galimo tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veiksmuose ir kitų pareiškėjo skundo argumentų (nebuvo įsigilinta į skundo esmę).
25. Pareiškėjas nesutinka, kad byla nebuvo sudėtinga. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga sudaro apie 80 lapų, pareiškėjo skundas buvo didelės apimties, skundo rengimą apsunkino NŽT veiksmai, nes atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryta daug įvairaus pobūdžio pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino konstatavęs tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrinį pažeidimą, t. y., kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas praleidus Taisyklių 3 punkte įtvirtintą 5 darbo dienų terminą nuo oficialios informacijos gavimo, o jei tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. viza ant STT 2016 m. sausio 13 d. rašto, tai buvo pažeistas Taisyklių 7 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas, per kurį pareiškėjas turėjo būti informuotas apie pradėtą tyrimą. NŽT su tokiu teismo sprendimu nesutinka, paaiškindama, kad 5 darbo dienų terminas, nustatytas Taisyklių 3 punkte, turėjo būti skaičiuojamas ne nuo STT 2016 m. sausio 13 d. rašto gavimo dienos, o nuo 2016 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo, tačiau net jei teismas pripažintų, kad šis terminas buvo praleistas, tai, pasak NŽT, būtų tik formalus procedūros pažeidimas, negalintis lemti atsakomybės išvengimo.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo sprendimas, kuriuo vienu ar kitu būdu išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, sprendimo priėmimo metu, nebuvo įsitikinęs, ką reiškia ant STT 2016 m. sausio 13 d. rašto uždėta NŽT direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. viza, t. y. ar ji reiškia tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią, ar ne. Nepaisydamas šio neaiškumo, teismas darė išvadą, kad NŽT pažeidė Taisyklių 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą tarnybiniam nusižengimui pradėti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat sutinka su NŽT apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, skundo negrindė aplinkybe dėl termino tarnybiniam tyrimui pradėti praleidimo. Atitinkamai, NŽT nepateikė teismui su tuo susijusių savo argumentų, paaiškinimų ir įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas NŽT Išvadą ir Įsakymą panaikino, remdamasis spėjama faktine aplinkybe, dėl kurios NŽT net nebuvo išklausyta.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo sprendimo motyvavimas negali būti nurodomas sąlyginio pobūdžio aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas sprendė, jog jei NŽT Taisyklių 3 punkte nustatyto termino vis dėlto nepažeidė, tai pažeidė kitą – Taisyklių 7 punkte nustatytą terminą, per kurį pareiškėjas turėjo būti informuotas apie pradėtą tyrimą.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o pagal šio įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo objektyviai nustatytomis aplinkybėmis ir negrindė savo išvadų įrodymais. Teismo išvada, kad NŽT pažeidė arba vieną, arba kitą teisės normą, negali lemti ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme pagrįsto sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat konstatuotina, kad nebuvo laikytasi ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės nustatytos ir kurios nenustatytos.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais ir NŽT apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti pažeidimai yra formalūs procedūriniai pažeidimai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų, pavyzdžiui, priskirtini VTĮ nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
32. Vertinant pagal minėtas bendrąsias taisykles, konstatuotina, kad Taisyklių 3 punkte įtvirtinto 5 darbo dienų nuo oficialios informacijos gavimo termino pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidimas, negali būti vertinamas, kaip tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimas besąlygiškai sąlygojantis tarnybinės nuobaudos neteisėtumą. Besąlyginiu pagrindu panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą negali būti ir Taisyklių 7 punkte įtvirtinto 5 darbo dienų termino pranešimui apie tarnybinį nusižengimą surašymui pažeidimas. Tai, kad tarnybinę nuobaudą paskyręs subjektas, minėtuose Taisyklių punktuose nurodytus veiksmus atliko ne tiksliai tokiais terminais, nei nurodyta, nereiškia, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą.
33. Tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo stadijoje, pagrindinės procedūros pažeidimu yra ne terminas per kurį turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, bet šio pranešimo turinio esminiai trūkumai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminiu procedūriniu pažeidimu laikytinas tokio pranešimo surašymas, kuriame nėra nurodyti jokie konkretūs argumentai, kokie veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, iš kurio turinio negalima suprasti, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymu yra įtariamas valstybės tarnautojas (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012).
34. NŽT apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkintas, nes tam, kad nuspręsti, ar pareiškėjo skundas tenkintinas, ar ne, reikia įvertinti pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, dėl kurių nėra pasisakyta pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir NŽT) prarastų teisę į apeliaciją, o tokia situacija negalima.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, teisėjų kolegija nepasisako dėl NŽT apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.