- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-768-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „SlavOil“
- Atsakovas
- UAB „AK Studija“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-768-755/2017 Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01577-2016-9
2017 m. spalio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AK Studija“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-47-356/2017 pagal ieškovo UAB „SlavOil“ ieškinį atsakovui UAB „AK Studija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „SlavOil“, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „AK Studija“ 45 617 Eur skolą už nuomą, 7 299,86 Eur nekilnojamojo turto mokestį, 551,62 Eur skolą už komunalines paslaugas, 52,23 Eur įsiskolinimą už turto draudimą, 16 061,04 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui UAB „SlavOil“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padidinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m.liepos 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 69 581,75 Eur ir areštuoti šiai sumai UAB „AK Studija“ priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, jog ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl nepadidinus laikinųjų apsaugos priemonių masto egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali bandyti perleisti jam priklausantį neareštuotą turtą, taip apsunkindamas galimo teismo sprendimo byloje įvykdymą. Be to, atsakovas nėra įvykdęs privalomo reikalavimo pateikti įmonės finansinę atskaitomybę už 2016 m., kas rodo, kad atsakovo turtinė padėtis gali būti pablogėjusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo UAB „SlavOil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir papildomai areštavo 38 152,73 Eur sumai atsakovo UAB „AK Studija“ nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
4. Teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1966-356/2016 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas 31 429,02 Eur sumai. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas 38 152,73 Eur sumai (viso ieškinio suma yra 69 581,75 Eur) yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra didelė, ieškovas tikėtinai pagrindė patikslinto ieškinio reikalavimą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo dalies dėl reikalavimo priteisti 38 152,73 Eur sumą įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „AK Studija“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį ir ieškovo UAB „SlavOil“ patikslintame ieškinyje pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Nurodo, kad ieškovo pareikštas patikslintas ieškinys, kaip ir pradinis ieškinys, yra visiškai nepagrįstas, kadangi, esant sutarties ir teisės aktų pažeidimams iš ieškovo pusės, atsakovas, akivaizdžiai permokėjęs nuomos mokestį ieškovui už patalpas, kurios yra netinkamos kokybės ir net apskritai negalėjo pagal sutartyje nurodytą paskirtį būti išnuomojamos, yra apgautas nesąžiningo ieškovo. Mano, jog ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti patikslintame ieškinyje nurodytų sumų – nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, komunalinių mokesčių ir kitų mokėjimų, kadangi nesąžiningai perdavė atsakovui netinkamos kokybės patalpas, nuslėpė patalpų trūkumus. Be to, ieškovas neteisėtai prašo su patalpomis susijusių sumų priteisimo už tą laikotarpį, kai sutartis jau buvo nutraukta,t. y. kai atsakovas patalpomis nebesinaudojo. Atsakovo nuomone, ieškovo pareikštas akivaizdžiai neteisėtas patikslintas ieškinys ir jo pagrindu skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ne kas kita, kaip ieškovo nesąžiningas atsakas į atsakovo priešieškinį, taip pat bandymas daryti spaudimą atsakovui, kiek įmanoma labiau pritaikytais turto areštais apsunkinti jo teisinę padėtį ir verslą bei tokiu būdu priversti atsakovą susimokėti ieškovui, kuris yra iš esmės pažeidęs sutartį.
7. Teigia, jog šioje byloje nėra ir kitos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui,t.y.neegzistuoja rizika,kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai nei tvirtina ieškovas, pareikšto bendro 69 581,75 Eur reikalavimo suma atsakovui nėra didelė bei esminė. UAB „AK Studija“ 2016 m.gruodžio 31 d.balanso duomenimis, jo ilgalaikis turtas finansiniais metais vertinamas 203 856 Eur, trumpalaikio turto vertė sudaro 302 340 Eur, bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 31 270 Eur sumą, iš kurios 28 084 Eur yra nepaskirstytas pelnas. Nurodo, kad atsakovas yra maitinimo veiklą vykdantis verslo subjektas, turintis net du restoranus Vilniuje, dėl ko jo turimas ilgalaikis turtas yra itin specifinis, pritaikytas konkrečiai jo vykdomai veiklai. Dėl savo specifiškumo atsakovo turtas nėra lengvai realizuojamas, todėl apskritai nėra jokios grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turimą turtą mėgintų perleisti ar kitaip paslėpti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „SlavOil“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių svarių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo ir nepateikia naujų duomenų, kurie tokią teismo išvadą galėtų pakeisti. Utenos rajono apylinkės teismas šioje byloje priimta 2016-07-21 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant pradinį ieškovo ieškinį 31 429,02 Eur sumai laikė, kad ši suma yra didelė, kuri preziumuoja būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos teismas 2016-12-01 nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutarties. Todėl akivaizdu, kad esant dar didesnei patikslinto ieškinio sumai, galimo teismo sprendimo rizika tik padidėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m.liepos 28 d.nutartimi atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl šios nutarties yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „SlavOil“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „AK Studija“, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 45 617 Eur skolą už nuomą, 7 299,86 Eur nekilnojamojo turto mokestį, 551,62 Eur skolą už komunalines paslaugas, 52,23 Eur įsiskolinimą už turto draudimą, 16 061,04 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą ieškovas grindžia Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sąskaitomis, PVM sąskaitomis – faktūromis bei kitais įrodymais. Ieškovas nurodo, jog atsakovas vengia atsiskaityti už išnuomotas patalpas, mokėti kitus su šiomis patalpomis susijusius mokesčius. Tuo tarpu apeliantas neneigia sudaręs su UAB „SlavOil“ nurodomą nuomos sutartį, nepateikia duomenų, jog moka sutartimi numatytus mokesčius, todėl, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pateiktus duomenis, negalima konstatuoti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokia išvada iš esmės buvo padaryta ir 2016 m.liepos 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1966-356/2016, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas 31 429,02 Eur sumai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kilusio ginčo faktinės aplinkybės aktualios ir nagrinėjamoje byloje, t. y. nepaisant ieškinio reikalavimo padidinimo, iš esmės nesikeičia. Kartu dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatęs, kad priimtas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
14. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „SlavOil“ prašo iš atsakovo priteisti viso 69 581,75 Eur dydžio sumą, taigi, tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas.
15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esminę reikšmę turi atsakovo turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Nors didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes akivaizdu, jog tikimybė, kad asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016 ir kt.). Kartu akcentuotina ir tai, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą, jį patenkinus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją, priešingai nei teigia apeliantas, tenka būtent pačiam apeliantui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).
16. Apeliantas UAB „AK Studija“, siekdamas įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra gera, apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus apie įmonės finansinę padėtį, t. y. balansą už 2016 m. (teismas kitų apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų nevertina, jie bus aktualūs ginčą nagrinėjant iš esmės). Iš jo matyti, jog įmonės turimo turto vertė yra 506 832 Eur, iš jo 203 856 Eur sudaro ilgalaikis turtas, o įsiskolinimai kreditoriams sudaro 475 562 Eur (b.l.60). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pagal minėtą balansą turimo turto vertė yra pakankamai didelė, tačiau, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar jie šiuo metu yra sumažėję, duomenys nepateikti ir todėl nepaneigti ieškovo teiginiai, kad atsakovo finansinė būklė nėra gera, kas kelia pagrįstas abejones dėl galimumo, patenkinus reikalavimus, atsiskaityti su ieškovu. Vertinant apelianto pateiktus įrodymus – 2016-12-31 balansą, konstatuoti, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu UAB „AK Studija“ finansinė būklė yra gera, nėra pakankamo pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog apeliantas paneigė didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prezumpciją (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tuo labiau, kad patikslinus ieškinio sumą – ieškovui ją padidinus daugiau nei dvigubai, galimo teismo sprendimo rizika tik dar labiau padidėjo. Be to, sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumą įvertintina ir ta aplinkybė, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui netrukdo vykdyti ūkinę veiklą, t. y. teikti viešojo maitinimo paslaugas.
17. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones jam nėra užkertama galimybė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai taikė proceso teisės normas, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.