Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės, Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui J. D., atsakovo atstovams Gediminui Morkeliūnui ir Algirdui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Nacionalinė žemes tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos išnagrinėjusi jo 2009-06-06 skundą dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007-04-25 sprendimo Nr. SD-11-956, 2010-03-25 raštu Nr. 4B-(7.3)-303 pasiūlė Marijampolės apskrities viršininkei nedelsiant spręsti klausimą dėl Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-09-13 pažymos Nr. 14300 patikslinimo pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartį, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis teismas iš dalies tenkindamas kasacinį skundą konstatavo, kad pareiškėjo tėvui D. D. ir L. Ž., perkėlus juos į Lietuvos teritoriją, buvo suteiktas naudotis bendras 15,39 ha buvusio savininko A. K. žemės sklypas.

Marijampolės apskrities viršininko administracija 2010-04-28 raštu Nr. SD-1113-2110 „Dėl pažymos patikslinimo" informavo, kad patikslino 2001-09-13 pažymą Nr. 14300 dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai dalį, nustatančią, kokio dydžio žemės plotą pareiškėjas turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai ir nurodė, kad jis turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 7,695 ha žemės plotą, kuris buvo suteiktas naudotis D. D. šeimai, perkėlus ją į Lietuvos teritoriją. Nesutinka su tuo, kad jo tėvui D. D. buvo suteiktas 7,695 ha žemės plotas, kaip valdžiusiam buvusio savininko A. K. 15.39 ha žemės kartu su kitu atkeltu iš Vokietijos asmeniu L. Ž., nes kiek pamena iš savo tėvų kalbų bei kiek pasakoja dar gyvi išlikę liudytojai, kad vienu metu jo tėvo šeima ir L. Ž. šeima nurodytame ūkyje negyveno. Iš naujai gautos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-05-05 pažymos ir pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad buvusio savininko A. K. sklypas 1941 metais neturėjo pastovių valdytojų, o žemės tuo metu atkeltiems ūkininkams buvo suteikiamos pakaitomis, t.y. iš ūkio iškėlus vieną šeimą, į tą ūkį buvo įkeliama kita šeima. Nurodė, jog jo tėvą atkėlus į Lietuvos Respublikos teritoriją, Buožių kaimą, L. Ž. čia nebuvo. Daro išvadą, kad jo tėvą D. D. 1941-02-16 įkeldinus į Buožių kaimą, jis gavo naudotis 15.39 ha žemes. Pridėdamas naujai gautus archyvinius duomenis raštu kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininkę bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas dar kartą patikslinti 2001-09-13 pažymą. Tačiau, šios nurodė, jog nėra pagrindo tikslinti minėtą pažymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog jo tėvas buvo įkeltas į tuščią ūkį. L. Ž. sklypo nevaldė visą laiką: du kartus atsikėlė Daniliauskai ir du kartus - Žukauskai. D. D. valdė vienas žemės sklypą nuo 1941-03-14 iki 1942 m. vasaros vidurio. Ž. valdė nuo 1942 m. vasaros iki 1944 m. liepos pabaigos. Pirmą kartą Ž. atvažiavo 1941 m. kovo 2 d. Nuo 1941 m. kovo mėn. tėvai laukė pas kaimyną Šimanskį kol atsilaisvins Kybartų ūkis. Ž. 10 dienų pabuvo ir pasitraukė į Vokietiją 1944 m. vasarą. D. D. ūkį valdė iki 1948 m. pabaigos.

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu parodė, jog į K. žemę buvo įkeldinti du asmenys – D. ir Ž., jiems skirtas bendras plotas 15, 39 ha. Dėl valdymo fakto pareiškėjas nepateikė dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės apskrities administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 14300, kurioje nurodė, jog pareiškėjas J. D. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 5,6 ha žemės dėl D. D. gauto įkeldinant į Lietuvos Respublikos teritoriją 15,39 ha žemės sklypo. Pareiškėjas nesutikdamas su pažymoje nurodytu 5,6 ha plotu, kurį jis turi teisę gauti neatlygintinai, kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, Kauno apygardos teismą bei Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas iš dalies tenkindamas kasacinį skundą konstatavo, kad ginčas dėl teisės spręstinas administraciniame teisme.

2010 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, patenkino pareiškėjo J. D. skundą, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-06-11 sprendimą Nr. 3B-(7.5)-D-367-562 ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti J. D. 2009-06-06 skundą dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007-04-25 sprendimo NR. SD-11-956. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. kovo 25 d. pasiūlė Marijampolės apskrities viršininkei nedelsiant spręsti klausimą dėl Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-09-13 pažymos Nr. 14300 patikslinimo pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartį.

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šakių žemėtvarkos skyrius 2010 m. balandžio 22 d. pažymoje Nr. 15671 „dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai" nurodė, jog J. D. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 2,095 ha žemės su pastaba, jog J. D. 2001-09-13 parengta pažyma Nr. 14300 dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai 5,6 ha plotui. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SD-1113-2110 „Dėl pažymos patikslinimo" informavo pareiškėją bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kad patikslino 2001-09-13 pažymą Nr. 14300 dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai dalį, nurodydama, kad pareiškėjas turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 7,695 ha žemės plotą, kuris buvo suteiktas naudotis D. D. šeimai, perkėlus ją į Lietuvos teritoriją. Pareiškėjas J. D., nesutikdamas su patikslintu žemės plotu, kurį nuosavybėn neatlygintinai jis turi teisę gauti, kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininkę bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kurios jo skundo nepatenkino.

Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010-06-09 sprendimą Nr. SD-1 1-2931, kuriuo atsisakyta tikslinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-09-13 pažymos Nr. 14300 dalį, nustatančią, kokio dydžio žemės plotą J. D. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, įrašant pilną pareiškėjo tėvo D. D. Buožių kaime, Plokščių vlsč., Šakių raj. valdyto žemes sklypo plotą - 15.39 ha.( b.l.41-43).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. numato, kad administracinis aktas gali būti panaikintas, jei jis prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams, jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą pažeidė kokius nors teisės aktus, kad yra pažeistos J. D. konkrečiais teisės aktais nustatytos subjektinės teisės ar teisėti interesai.

Pareiškėjas Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010-06-09 sprendimą Nr. SD-1 1-2931 ginčija motyvuodamas tuo, jog nesutinka, kad D. D. buvo suteiktas 7,695 ha žemės plotas, kaip valdžiusiam buvusio savininko A. K. 15.39 ha žemės kartu su kitu atkeltu iš Vokietijos asmeniu L. Ž.. Pareiškėjas teigia, jog vienu metu jo tėvo šeima ir L. Ž. šeima nurodytame ūkyje negyveno. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos M. Š. bei S. U., kurios nurodė, jog K. sodyboje gyveno tiek D. D., tiek L. Ž., tačiau skirtingu laiku. Liudytojas V. S. parodė, jog lankė D. D. šeimą K. sodyboje, o L. Ž. sodyboje negyveno. Tačiau tai, jog D. D. ir L. Ž. vienu metu negyveno jiems suteiktame įkeldinant į Lietuvos Respublikos teritoriją žemės plote, nepaneigia fakto, jog šis žemės plotas buvo suteiktas dviems asmenims – D. D. bei L. Ž.. Tai, kad ginčo žemės plotas buvo suteiktas, ne tik D. D., bet ir L. Ž., patvirtina 1996-10-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte Nr. 147-D nurodyti duomenys, Šakių apskrities ir žemių, neturinčių pastovių valdytojų, sąrašo duomenys, Šakių apskrities ūkių, kurių savininkai yra repatrijavę į Vokietiją, sąrašo duomenys ir kt. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs J. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, 2002 m. kovo 27 d. nutartimi konstatavo: „D. D. ir L. Ž., perkėlus juos į Lietuvos teritoriją, buvo suteikta naudotis 15,39 ha buvusio savininko A. K. žemės. Šioje byloje turintys juridinę reikšmę faktai (kiek žemės turėjo pareiškėjo tėvas Lenkijos teritorijoje ir kiek jis gavo Lietuvos teritorijoje) patvirtinti dokumentais. Šių aktų teisme nustatinėti nebereikia“. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius nėra leidžiama (LR CPK 279 str. 5 d.). Todėl šie teismo nustatyti faktai iš naujo netirtinti ir neįrodinėtini.

Pareiškėjas J. D. patikslintame skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-05-25 nutartis buvo priimta remiantis juridinio fakto nustatymo byloje esančia medžiaga, kurioje tebuvo 1996-10-15 archyvo pažymėjimas. Todėl šiuo metu atsiradus naujiems archyviniams duomenims, kurie patvirtina jo Šakių rajono apylinkės teisme duotus paaiškinimus ir liudytojų duotus parodymus, kad vienu metu D. D. ir L. Ž. žemės Buožių kaime nevaldė, negalima teigti, kad minėta teismo nutartis turi būti taikoma besąlygiškai, neatsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes bei protingumo ir teisingumo principus. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas įrodymais. Pareiškėjo pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-05-05 pažymoje Nr. R4-760 nėra naujų nurodytų faktų, kad įkeldinant D. D. į Lietuvos Respublikos teritoriją, jam buvo suteikta naudotis 15,39 ha buvusio savininko A. K. žemės, esančios Buožių kaime, Plokščių valsčiuje, Šakių rajone. Ši pažyma taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad D. D. valdė vienas žemės sklypą nuo 1941-03-14 iki 1942 m. vasaros vidurio. Priešingai – šioje pažymoje nurodyta, jog 1941-11-27 ir 1942-04-20 Šakių apskrities žemės tvarkytojo sąrašuose bei 1942-05-27 Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose yra įrašai apie Ž. L., kaip valdytoją K. A., buvusio 15,39 ha žemės su trobesiais savininko, turto. Šie duomenys paneigia aplinkybę, jog D. D. vienam buvo paskirtas ginčo žemės sklypas, ir nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo tėvą D. D. 1941-02-16 įkeldinus į Buožių kaimą, jis gavo naudotis 15.39 ha žemes.

Žemės reformos įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, jog žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Kadangi tiek D. D., tiek L. Ž. buvo suteikta teisė valdyti K. A., buvusio 15,39 ha žemės su trobesiais savininko, turtą, darytina išvada, jog jie K. A. turtą valdė bendrosios nuosavybės teisėmis. Pagal galiojusius (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku nuo 1940-12-01 Lietuvos teritorijoje laikinai įsigaliojusio RTFSR Civilinio kodekso 61-65 str. bei kt.) ir dabar galiojančius civilinius įstatymus bei teismų praktiką, bendroji nuosavybės teisė (taip pat ir valdymo teisė) laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (LR CK 4.73 1 d.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios" (LR CK 4.73 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas, priimdamas 2010-04-22 pažymą Nr. 15671, pagal kurią pareiškėjas turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 2,095 ha (bendrą 7,695 ha) žemės plotą, neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų bei Civilinio kodekso reikalavimams. Todėl nėra pagrindo minėtą pažymą tikslinti.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, jog ginčo sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams, pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, remiantis Žemės reformos įstatymo 7 str. 2 d., 10 str. 1 d. 2 ir 9 punktais pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.