- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-1761-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01101-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-3964-131/2012 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė N. B. (toliau - Ieškovė) ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu A. B. (toliau – Atsakovas) įregistravo 2000 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 76). Šalys santuokoje susilaukė dukters L. B., gimusios 2007 m. balandžio 13 d. Gyvenant kartu su Atsakovu paaiškėjo, jog sutuoktinių skirtingas požiūris į santuoką, sutuoktinių teises ir pareigas. Nuo 2010 m. liepos mėn. šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio nebetvarko. Duktė gyvena su Ieškove. Atsakovas nuo 2010 metų liepos mėnesio neprisideda prie dukters išlaikymo, Ieškovės darbo užmokestį sudaro 824 Lt per mėnesį. Santuokos metu šalys įgijo Ieškovės vardu registruotą automobilį Renault, Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už Ieškovės patėvio dovanotas lėšas, Atsakovo vardu registruotas transporto priemones Honda, SZX 50 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliai kreditoriaus reikalavimu areštuoti vykdant išieškojimą iš Atsakovo pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą, Ieškovė apie areštą sužinojo tik ruošdama ieškinį. Nekilnojamojo turto šalys neturi. Ieškovė prašė teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos pavardę palikti nepakeistą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, iš Atsakovo vaikui priteisti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, automobilį Renault, Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine Ieškovės nuosavybe, pripažinti Atsakovo įsiskolinimus VMI asmenine Atsakovo prievole, priteisti Ieškovei iš Atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei, kad vaiko gyvenamojo vieta būtų nustatyta su motina, sutinka su Ieškovės siūlomu turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimo būdu, nesutinka su 500 Lt išlaikymo suma vaikui dėl sunkios turtinės padėties (bedarbis, pajamos – apie 300 Lt, neturi jokio nekilnojamojo turto, 112 639, 35 Lt kreditoriniai įsipareigojimai), sutiko teikti 130 Lt išlaikymą vaikui, nurodė, jog vaiką nuo 2010 m. liepos mėn. išlaikė, pirko reikalingus daiktus, maistą. Atsakovas savo skolą VMI pripažino asmenine, įsipareigojo pats ją sumokėti.
Institucijos, teikiančios išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) 2012 m. vasario 24 d. išvadoje nurodyta, kad motina dukra rūpinasi tinkamai, vaikas nori gyventi su motina, dažniau matyti tėvelį. Atsakovas moka vaiko draudimo įmokas po 200 Lt per mėnesį, perka drabužius, užtikrina vaiko laisvalaikį. Skyrius sutiko su ieškinio reikalavimais nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš tėvo vaikui priteisti išlaikymą proporcingą vaiko poreikiams bei atitinkantį tėvų turtinę padėtį. Skyrius pažymėjo, kad iš tėvo vaikui turėtų būti priteista bent pusė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – Tretysis asmuo) atsiliepime nurodė, kad iš Atsakovo valstybė išieško 110 619, 13 Lt pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą dėl nesumokėtų mokesčių nuo pajamų, gautų iš individualios veiklos, išieškojimą vykdo antstolis V. Č.. Tretysis asmuo prieštaravo, jog Atsakovo įsipareigojimai yra jo asmeninė prievolė, nurodė, jog tai yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, nes nepriemoka atsirado šalims esant santuokoje 2007-2009 metais. Nurodė, jog iš Atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai bei vaiko poreikiams, todėl byloje būtina nustatyti vaiko poreikius, įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir santuoką tarp Ieškovės ir Atsakovo nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko Ieškovei pavardę B., Atsakovui pavardę B,, nustatė nepilnametės šalių dukters L. B. gyvenamąją vietą su motina N. B., priteisė iš Atsakovo nepilnametei dukrai L. B. išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2012 m. sausio 25 d., iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė dukters atstovė - motina N. B., pripažino, kad automobilis Renault, Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisė Atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemones Honda, SZX 50 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino Atsakovo įsiskolinimą kreditoriui Trečiajam asmeniui pagal 2010 m. spalio 2 d. sprendimą solidaria Ieškovės ir Atsakovo prievole, priteisė Ieškovei iš Atsakovo 971 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 276 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir turi būti nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui ir Skyriui sutinkant, Ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina taip pat buvo tenkintinas. Atsakovas yra bedarbis, gauna apie 300 Lt pajamas. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie realius vaiko poreikius, nepateikė teismui reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš Atsakovo vaikui, o Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie kitų išlaikytinių buvimą, įvertindamas šalių turtinę padėtį, teismas sutiko su Skyriaus argumentu, kad iš jauno, sveiko, darbingo tėvo vaikui turi būti priteista pusė minimalaus išlaikymo dydžio, t. y. pusės minimalios algos dydžio išlaikymas - po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2012 m. sausio 25 d., iki vaiko pilnametystės. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo Ieškovės vardu registruotą automobilį Renault, Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už Ieškovės patėvio dovanotas lėšas, Atsakovo vardu registruotus automobilius Honda, SZX 50 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad gavo pinginių lėšų iš savo patėvio automobilio Renault, Clio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui, Atsakovui sutinkant, šis automobilis buvo pripažintas asmenine Ieškovės nuosavybe ir nedalintinas. Ieškovės reikalavimu, Atsakovui sutinkant, transporto priemonės Honda, SZX 50 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti Atsakovui. Teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus, Trečiojo asmens interesus bei poziciją, kad įsipareigojimai atsirado 2007-2009 metais šalims gyvenant kartu, turtinių prievolių pobūdį (individualios veiklos mokesčių nepriemoka), aplinkybę, kad Atsakovas Ieškovei duodavo pinigų šeimos reikmėms tenkinti, konstatavo, kad Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai Trečiajam asmeniui pripažintini solidaria abiejų šalių prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pripažinti Atsakovo įsiskolinimą Trečiajam asmeniui asmenine Atsakovo prievole bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria Atsakovo įsiskolinimas kreditoriui, Trečiajam asmeniui pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. spalio 2 d. sprendimą pripažintas solidaria Ieškovės ir Atsakovo prievole nepagrįstas ir naikintinas. Pažymėjo, kad teismas neįvertino prieštaringo fakto - sprendimas išieškoti nepriemoką priimtas 2010 m. spalio 2 d., tuo tarpu įsiskolinimo laikotarpis nurodomas žymiai vėlesnis - nepriemoka paskaičiuota iki 2011 m. kovo 15 d. Teismas nevertino aplinkybės, kad Atsakovas pripažino, kad įsiskolinimas Trečiajam asmeniui laikytinas jo asmenine skola ir nenustatinėjo, ar Ieškovė galėjo turėti kokią nors įtaką dėl šios skolos atsiradimo/padengimo. Ieškovė teigia, kad jokios lėšos, gautos iš Atsakovo individualios veiklos, šeimos poreikiams nebuvo panaudotos. Su tuo sutinka ir pats Atsakovas. Be to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pripažinus Atsakovo skolas solidaria prievole, bus nepakeliamai pabloginta šalių dukros turtinė padėtis. Atsakovas yra bedarbis, neturi jokio nekilnojamojo turto, iš ko seka, kad visa skolos grąžinimo našta užguls Ieškovės pečius, nes ji turi darbą ir privalo aprūpinti dukrą būstu bei suteikti jai nors minimaliai priimtinas gyvenimo sąlygas. Palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą, visos skolos išieškojimas bus nukreiptas į Ieškovės gaunamą darbo užmokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Ieškovės apeliacinį skundą Atsakovas su juo sutiko.
Tretysis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą ginčija jo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Atsakovo 112 639, 35 Lt mokestinė nepriemoka susidarė po to, kai jis nuo pajamų, kurias gavo iš vykdytos individualios veiklos laikotarpyje nuo 2004 rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. kovo 15 d., nesumokėjo į biudžetą deklaruotų 112 639, 35 Lt. Pagal Atsakovo pateiktas metines pajamų deklaracijas bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. kovo 15 d. mokestinė nepriemoka susidarė taip: 1) pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2007 metus Atsakovas privalėjo sumokėti į biudžetą deklaruotą 13 785, 14 gyventojų pajamų mokestį, nuo šios sumos Tretysis asmuo priskaičiavo 1 190, 80 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 2) pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 metus Atsakovas privalėjo sumokėti į biudžetą 27 262, 00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nuo šios sumos priskaičiuoti 7 513, 41 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai; 3) pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą metinę pajamų deklaraciją 2009 metus Atsakovas privalėjo sumokėti į biudžetą 1 430, 00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, nuo šios sumos Tretysis asmuo priskaičiavo 138, 57 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 4) pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpi nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Atsakovas privalėjo sumokėti i biudžetą 12 952, 00 Lt pridėtinės vertės mokestį, tačiau sumokėjo tik 3 853, 00 Lt ir Tretysis asmuo nuo 9 099, 00 Lt priskaičiavo 3 569, 02 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių; 5) pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atsakovas privalėjo sumokėti į biudžetą 35 106, 00 Lt pridėtinės vertės mokestį, nuo šios sumos priskaičiuoti 11 170, 73 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai; 6) pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Atsakovas privalėjo sumokėti į biudžetą 1 925, 00 Lt pridėtinės vertės mokestį, nuo šios sumos priskaičiuoti 449, 68 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Pažymėjo, kad kitais laikotarpiais Atsakovo pateiktose gyventojų pajamų mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nurodytos nulinės reikšmės. Nurodė, kad Atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė ne iš Teismo paskirtos baudos, o iš vykdytos individualios veiklos. Šalys santuoką sudarė 2000 m. sausio 20 d., vadinasi minėta nepriemoka atsirado tuo metu, kai Ieškovė buvo santuokoje su Atsakovu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Tretysis asmuo mano, kad Atsakovo mokestinė nepriemoka 112 639, 35 Lt yra solidari Ieškovo ir Atsakovo prievolė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją pripažinti asmenine Atsakovo prievole.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka. Tuo pačiu sprendimu nuspręsta pripažinti Atsakovo įsiskolinimą Trečiajam asmeniui solidaria Ieškovės ir Atsakovo prievole.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.
Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog jokios lėšos, gautos iš Atsakovo individualios veiklos, šeimos poreikiams nebuvo panaudotos, ji neturi atsakyti už Atsakovo prievolę Trečiajam asmeniui.
Byloje nustatyta, kad mokestinė nepriemoka susidarė Atsakovui vykdant individualią veiklą, kurios metu pastarasis nuo gautų pajamų nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių. Teismui pateiktame 2012 m. vasario 1 d. mokesčių mokėtojo, t. y. Atsakovo, balanse nurodyta, kad jis turi 112 639, 35 Lt mokestinę prievolę Trečiajam asmeniui (b. l. 22). Antstolis V. Č. vykdo 110 619, 13 Lt išieškojimą (b. l. 47). Atlikus Atsakovo metinių pajamų mokesčio deklaracijų analizę matyti, kad įsiskolinimas Trečiajam asmeniui atsirado jau 2004 m. (b. l. 23-46).
Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo sprendime pripažinęs sutuoktinių prievolę, atsiradusią Atsakovui vykdant individualią veiklą, solidaria, ir remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei CK 3.109 straipsniu, netyrė svarbių nagrinėjamam klausimui aplinkybių. Byloje nebuvo nustatyta, kada Atsakovas pradėjo individualią veiklą, ar būtent iš šios Atsakovo veiklos buvo tenkinami šeimos poreikiai, ar be pajamų, gaunamų vykdant individualią veiklą, Atsakovas turėjo dar kitas pajamas, ar Ieškovė žinojo, kaip gaunamos Atsakovo jai teikiamos lėšos, ar šių lėšų teikimo laikotarpiu ir Atsakovui vykdant individualią veiklą sutuoktiniai vedė bendrą ūkį.
Taigi Ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo Trečiajam asmeniui pripažinimo Atsakovo asmenine prievole išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla šioje dalyje būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Be to sutuoktinių įsipareigojimai kreditoriui yra susiję su jų tarpusavio turtinėmis teisėmis ir pareigomis byloje pareikštų reikalavimų padalyti bendrą turtą apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimas dalyse dėl įsipareigojimo Trečiajam asmeniui pripažinimo solidaria Ieškovės ir Atsakovo prievole bei santuokoje įgyto turto padalijimo naikinamas ir byla šiose dalyse perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog byla dalyse yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyse dėl kreditorinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinimo solidaria ieškovės N. B. ir atsakovo A. B. prievole, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.