- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- 1-2552-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-10-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 2 d. 6 p., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. 2012-10-31 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p., paleistas iš Pravieniškių PN-AK neatlikus 1 metų 3 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei, o būtent:
2018-06-30, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine L. R. metu, tyčia pargriovęs ją ant žemės abiem rankomis smaugė ją už kaklo ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais M. R. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Šalies argumentai
M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai. Nurodė, kad kaip viskas vyko nelabai žino. Jis yra pavydus, iki konflikto labai daug gėrė, todėl nieko neatsimena. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), 2018-06-30 per brolio gimtadienį, galimai apie 23 valandą. Kitą dieną ryte jam žmona papasakojo, kaip viskas įvyko. Iki tol jie kepė šašlykus, gėrė. Daugiau nieko neatsimena. Buvo susirinkę virš 10 žmonių. Jis gėrė tik alų. Išgėrė apie 20 skardinių (apie 10 litrų) alaus iki 15 valandos. Nelabai prisimena, dėl ko kilo konfliktas su žmona. Iš pradžių jie apsižodžiavo, kas įvyko paskui neprisimena. Neprisimena, kad buvo pargriovęs žmoną ir ją smaugė. Kitą dieną, t. y. 2018-07-01, su tėčiu nuvežė dukrą namo pas žmoną, žmona jam pasakė, kad jis ją smaugė. Iš ryto ant jos kaklo jis matė kraujosruvas, nors prieš šventę ant žmonos kūno sužalojimų nebuvo. Ji surinko jo daiktus ir jis išvažiavo pas tėvus. Jo nuomone, jei taip žmona sako, vadinasi, taip ir buvo, jai nėra dėl ko meluoti. Jis daugiau neprisimena, nes buvo per daug išgėręs.
Nukentėjusioji L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo jos sutuoktinio M. R. brolio gimtadienis. Jie buvo sutarę švęsti (duomenys neskelbtini). Šventė vyko šeštadienį, bet jos vyras turėjo dirbti, todėl jis į šventę atvyko apie 15 val. Ji su draugais atėjo anksčiau. Tada atėjo M. ir dar daugiau svečių. Jie gėrė: ir ji gėrė, ir jis gėrė. Atėjusi į šventę, išgėrė skardinę alaus, paskui gėrė degtinę. Sutemus prasidėjo konfliktas, nes ji sėdėjo ir bendravo su kitu vaikinu. Jos vyras yra perdėtai pavydus, todėl susinervino. Kai jos vyras per daug išgeria, jis neprisimena kitų dalykų. Buvo tamsu, nukentėjusioji sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjo su vaikinu. Konflikto metu jautėsi išgėrusi, bet ji viską prisimena. Prisimena, kad jos vyras ją pargriovė ant žemės ir suėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Smaugė stipriai, apie 15 sekundžių. M. buvo piktas, keikė ją, sakė, kad ji „suka“ ir t. t. Ji supranta, kad tai dėl to, kad ji kalbėjo su kitu vaikinu. Neprisimena, ar M. pats pasitraukė ar jį kas nors patraukė. Kai M. pasitraukė nuo jos, ji atsistojo, o jis išėjo namo. Jai ant kaklo liko mėlynės ir nubrozdinimas, pagijo per 4 dienas. Po konflikto buvo grįžusi namo pas vyrą, tačiau vyro mama jos neįleido. Nežino, ar kas nors matė jų konfliktą. Iš ryto, sekmadienį apie 8.30–9.00 val., vyras atvežė jai dukrytę. Po to ji iškvietė policiją, nes grįžęs namo M. dar buvo agresyvus. Dabar ji jam atleido, nori su juo susitaikyt, kol kas gyvena atskirai. Tvirtina, kad anksčiau tarp jos ir vyro yra buvę konfliktų, kurių metu taip pat patyrusį smurtą (buvo apstumdyta, apspardyta), tačiau niekur dėl to nesikreipė. Per du metus yra buvę du kartai, kai vyras prieš ją smurtavo, šis kartas yra trečias. Konfliktų priežastys buvo vyro girtavimas, pavydas. Dabar savo vyrui M. R. atleido, nori su juo susitaikyti.
2018-07-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta; psichiatrinėse ir narkologinėse įstaigose nesigydė ir į įskaitas įrašytas nėra. 2018-06-30, apie 15 val., tiesiai po darbo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti švenčiamas jo brolio gimtadienis. Kai jis atvažiavo į sutartą vietą, jo žmona L. R. jau buvo ten. Vietoje buvo ir jo brolis, taip pat iki 10 asmenų – draugų ir pažįstamų. Jie parke vartojo alkoholį. Jis gėrė alų, išgėrė per visą vakarą apie 20 skardinių alaus. Buvo labai stipriai apgirtęs, atsimena tarpais, nenuosekliai. Kiek pamena, jo sutuoktinė L. elgėsi netinkamai - ji kabinėjosi prie kažkokių vaikinų. Jam tai, aišku, nepatiko, galbūt tarp jų kilo kažkoks konfliktas, kurio metu jis ją pargriovė ant žemės, to neatsimena, gali būti, kad ją smaugė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Neatsimena, ar jį kažkas nuo žmonos patraukė, ar jis pats atsitraukė. Kuo pasibaigė konfliktas nežino. Atsimena, kad nuėjo pas savo motiną namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuri prižiūrėjo jų dukrą. Atėjęs namo nuėjo miegoti. Atsikėlęs paėmė vaiką ir su tėvu nuvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo jo žmona, ir kuri liepė pasiimti daiktus ir išeiti iš namų. Pasiėmęs visus savo daiktus su tėvu grįžo pas tėvus namo. Nuo to laiko su žmona nebendrauja. Jis nuoširdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas su žmona nebendraus ir prie jos nesiartins (b. l. 23).
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu L. R. 2018-07-01 pareiškime nurodė, kad 2018-06-30, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu jos neblaivus sutuoktinis M. R. pargriovė ją ant žemės ir rankomis griebė už kaklo ir ją smaugė. Nuo minėtų veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, yra likusios žymės. Kai vyksta konfliktai namuose, viską mato mažametė dukra G. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
2018-07-01 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusia apklausta L. R. parodė, kad 2016 m. ji susituokė su M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė dukra. 2018-06-30, apie 15 val., ji ir M. R. buvo (duomenys neskelbtini), kur šventė sutuoktinio brolio P. R. gimtadienį. Minėtoje vietoje buvo apie 10 žmonių. Šventės metu, apie 23 val., jos vyras M. R. sukėlė pavydo sceną, pargriovė ją ant žemės, rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Nuo minėtų veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Kažkas nutraukė jį nuo jos. M. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipė. Įvykio metu buvo labai tamsu, todėl ji negali nurodyti, kurioje vietoje tai tiksliai įvyko (b. l. 12-13).
2018-07-01 Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė K. C. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto pranešė, kad 2018-07-01, apie 09.39 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu R. M., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nakties metu pranešėjos dukrą smaugė jos vyras, ant kaklo liko žymės. Vyras pabėgo nakties metu. Įvykio vietoje nustatė, kad policiją kvietė L. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2018-06-30 su vyru konfliktavo, po konflikto jos vyras M. R. ją rankomis paėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Ant kaklo matėsi kraujosruva. Vyro bute nebuvo. Viskas, pasak pranešėjos, įvyko (duomenys neskelbtini), kur šventė vyro brolio gimtadienį. Moteris nuo GMP atsisakė. Ant L. R. kaklo, dešinėje pusėje, užfiksuota kraujosruva (b. l. 8–9).
2018-07-11 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. R. parodė, kad jis yra M. R. brolis. 2018-06-30 šventė savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo jo draugai, brolis M. su žmona L. R., viso buvo apie 15 žmonių. Brolio mažametės dukros kartu su jais nebuvo. Vakare, negali pasakyti tikslaus laiko, bet buvo vėlu, tarp jo brolio M. R. ir jo žmonos L. R. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad L. bendravo su jų draugu A., kurio pavardės nežino. Žodinio konflikto metu, kurį pradėjo pats M., M. stvėrė savo rankų delnais L. už kaklo – kiek laiko palaikė suėmęs, pasakyti negali, nes visi puolė juos skirti. Kas puolė juos skirti, tiksliai nurodyti negali, neatkreipė dėmesio, tiesiog 3 draugai juos išskyrė. Jis matė, kad kažkas susistumdymo metu buvo nukritęs ant žemės, bet ar tai buvo L., patvirtinti negali. Savo akimis matė tik tai, kad M. griebė L. už kaklo, bet ar pargriovė, nežino. Įvykio dieną visi vartojo alkoholį (b. l. 18).
2018-07-01 Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo J. G. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Nustatyta, kad M. R. 2018-06-30, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sutuoktine L. R. metu, tyčia pargriovęs ją ant žemės, abiem rankomis smaugė už kaklo. Tokiu būdu M. R. smurtiniais veiksmais L. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. R. ir nukentėjusioji L. R. yra sutuoktiniai (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. R. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Tiek kaltinamasis M. R., tiek nukentėjusioji L. R., teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie nori susitaikyti.
Pagal BK 38 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, teismas gali asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos.
Teisminio nagrinėjimo metu nors nukentėjusioji L. R. ir patvirtino, kad nori susitaikyti su kaltinamuoju, jam atleido, tačiau taip pat paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai jos atžvilgiu sutuoktinis M. R. smurtavo. M. R., jau anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, baustas administracine tvarka už muštynes (b. l. 43).
Įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog M. R. ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skirdamas kaltinamajam M. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes.
M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
M. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teisiamas antrą kartą, anksčiau padaryta nusikalstama veika taip pat buvo susijusi su smurto panaudojimu (sunkus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 35–41); ne kartą baustas administracine tvarka, o daugelis jo administracinių pažeidimų buvo padaryti neblaiviame stovyje (b. l. 42–43).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. R. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą kiek mažesnį negu vidutinis, t. y. paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimą ir tokius įpareigojimus ir draudimus: 1) visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) visą bausmės laiką uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 3 p.).
Įvertinus tai, kad M. R. ir L. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie nori susitaikyti, kartu gyventi ir rūpintis šeimoje augančiu vaiku, kaltinamajam 2018-07-02 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24) – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus:
1) visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
2) visą bausmės laiką uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, uždraudžiant lankytis adresu (duomenys neskelbtini) – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išaiškinti M. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.