- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2790-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06763-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- K. L.
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2016 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje nuo stalo pagrobė sugyventinei K. L. nuosavybės teise priklausantį nešiojamą kompiuterį „ACER“, kurio vertė 419,95 Eur.
Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog dėl jos padarymo gailisi. Jis paaiškino, jog tuo metu buvo sunki materialinė padėtis, trūko pinigų, tiek buto nuomai, tiek maistui, todėl lombarde užstatė K. L. kompiuterį. Už kompiuterį gavo 100 Eur. K. L. pasakė, kad kompiuteris sugedo ir jį nunešė taisyti. Jis galvojo, jog jis spės išpirkti kompiuterį. Gautus pinigus panaudojo maisto įgijimui. Šis įvykis galėjo įvykti 2016 m. sausio 15 d. Nukentėjusiajai žalos iki šiol neatlygino, kadangi tik neseniai pradėjo dirbti. Nukentėjusioji apie tai, kad kompiuteris buvo įkeistas, sužinojo po mėnesio, ji rado paskolos kvitą. Jis teigė, jog žinojo, per kiek laiko reikia išpirkti kompiuterį, tačiau jo neišpirko, kadangi neturėjo pinigų. Su lombardo darbuotoju telefonu tarėsi dėl kompiuterio išpirkimo termino pratęsimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, jog 2016 m. pradžioje apie mėnesį gyveno kartu su K. L., jie kartu vedė bendrą ūkį. Abu gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). K. L. turėjo nuosavą kompiuterį ACER, kuris buvo įsigytas dar iki jų pažinties. Kompiuteriu naudojosi abu. E. G. paaiškino, jog jo finansinė padėtis buvo sunki, todėl 2016 m. sausio 15 d., apie 11 val., jis nusprendė kompiuterį užstatyti lombarde. K. L. nieko sakyti nenorėjo, su ja to klausimo neaptarinėjo. E. G. negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Jis paėmė K. L. kompiuterį, kuris gulėjo kambaryje ant stalo, ir nunešė į lombardą, esantį Ševčenkos g. 9, Vilniuje, kur užstatė už 100 Eur. Jam buvo išduotas lombardo kvitas. Kompiuterį jis turėjo atsiimti per porą savaičių. K. L. pasakė, kad kompiuterį netyčia sudaužė ir pridavė remontuoti. Po kelių savaičių jie susipyko, K. L. norėjo, kad jis išsikraustytų, sukrovė jo daiktus ir liepė nešdintis. Tuomet ji rado lombardo kvitą ir suprato, kad jis sumelavo. K. L. pasiėmė kvitą ir jam neatidavė. E. G. teigė, jog be kvito kompiuterio sugrąžinti negalėjo. Po to jis atliko arešto bausmę, todėl telefonu K. L. nieko paaiškinti negalėjo. Su K. L. daugiau negyvena. Sutinka jai atlyginti padarytą žalą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. (b. 1. 27, 31)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. L. parodė, jog 2015 metais prieš Naujuosius metus internetu susipažino su vaikinu vardu E. G.. Su E. G. 2016 m. sausį kartu apsigyveno jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai grįžus iš darbo 2016 m. sausio 15 d. jos sugyventinis pranešė apie tai, kad netyčia sudaužė jos nešiojamojo kompiuterio „Acer“ ekraną, todėl jis atidavė kompiuterį taisymui savo pažįstamam. Kompiuteris, sugyventinio teigimu, turėjo būti sutvarkytas už kelių dienų, tačiau laikui bėgant pastebėjo, kad E. G. vilkina kompiuterio grąžinimą, vis randa naujas priežastis, kodėl negrąžina kompiuterio. Vėliau jis paaiškino, kad kompiuteris yra pažįstamo automobilyje, kurį šiuo metu konfiskavo ir kuris yra policijos aikštelėje. K. L. parodė, jog jai ši aplinkybė pasirodė keista, todėl pasakė E. G., kad jeigu jis negrąžins kompiuterio, ji kreipsis į policiją dėl vagystės. E. G. žadėjo jai grąžinti kompiuterį 2016 m. vasario 10 d., paaiškino, kad nuvyks į Kauną jo atsiimti. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl būtent į Kauną, kadangi jau seniai suprato, kad draugas meluoja, sukuria naujas istorijas. Nukentėjusioji teigė, kad 2016 m. vasario 9 d. vakare ji paprašė E. G. išeiti iš namų. E. G. 2016 m. vasario 10 d. nepasirodė. Prisiskambinti jam nepavyko, kadangi telefonas nuolat buvo išjungtas. K. L. teigė, jog besitvarkydama bute sugyventinio asmeninėje dėžutėje rado kvituką iš lombardo, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra pridavęs nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ kaip užstatą, pridavimo data 2016 m. sausio 15 d. Gautus pinigus už kompiuterį turėjo grąžinti 2016 m. sausio 22 d. Kvituke buvo nurodytas lombardo adresas – T. Ševčenkos g. 9, Vilnius. Jai padaryta 435 Eur turtinė žala. (b. 1. 18)
Papildomai apklausta nukentėjusioji K. L. parodė, jog žalą nurodė klaidingai, kadangi kompiuterį pirko lizingu ir bendrai už kompiuterį išmokėjo 1930,74 Lt, t. y. 559,18 Eur. (b. 1. 19)
Iš K. L. protokolo-pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. jos sugyventinis E. G. pavogė jos nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ ir pridavė į lombardą, esantį T. Ševčenkos g. 9, Vilniuje. Šiuo metu sugyventinis dingo, jo telefonas išjungtas. Jai padaryta 435 Eur žala. (b. 1. 2)
Iš 2014 m. sausio 31 d. vartojimo kredito sutarties kopijos, sudarytos tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ bei K. L., matyti, jog bendra kredito gavėjo mokama suma už nešiojamojo kompiuterio „Acer“ įsigijimą yra 1930,74 Lt. (b. 1. 3-8)
Iš UAB „Mediashop“ kvito kopijos matyti, jog už kompiuterį Acer buvo sumokėta 1449,99 Lt. (b. l. 9)
Iš UAB „DND LT“ paskolos kvito Nr. U0217 kopijos matyti, jog E. G. 2016 m. sausio 15 d. įkeitė kompiuterį „Acer“, gaudamas už tai 100 Eur. Paskola galioja iki 2016 m. sausio 22 d. (b. 1. 10)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Pats E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog be K. L. leidimo 2016 m. sausio 15 d. paėmė šiai priklausantį kompiuterį ir jį įkeitė lombarde. Kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusiajai aiškino, jog jis kompiuterį atidavė taisyti, t. y. jis nuslėpė nuo K. L. tai, ką iš tikrųjų padarė su kompiuteriu, apie tai, kad kompiuteris yra priduotas į lombardą, nukentėjusioji sužinojo tik radusi lombardo paskolos kvitą. Teisme kaltinamasis nurodė, jog žinojo, iki kada jis turi grąžinti suteiktą paskolą. Jis skolos nesumokėjo, kompiuterio neatsiėmė. Faktą, jog būtent E. G. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį kompiuterį bei jį užstatė lombarde patvirtina UAB „DND LT“ paskolos kvito Nr. U0217 kopijoje užfiksuoti duomenys. Iš K. L. parodymų matyti, jog 2016 m. sausio 15 d., E. G. jai pranešė, kad netyčia sudaužė jos nešiojamojo kompiuterio „Acer“ ekraną, todėl jis šį kompiuterį atidavė taisyti. E. G. vis žadėdavo grąžinti kompiuterį, tačiau jo taip ir negrąžino. Tvarkydama namus, ji rado lombardo paskolos kvitą, kuriame buvo užfiksuota, kad kaltinamasis 2016 m. sausio 15 d. kompiuterį užstatė lombarde, o pinigus turėjo grąžinti iki 2016 m. sausio 22 d. Taigi aptartų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, visuma leidžia konstatuoti, jog E. G. neteisėtai neatlygintinai užvaldė nukentėjusiajai priklausiusį turtą, turėdamas tikslą jį pasisavinti, t. y. elgtis su juo pagal savo valią, kaip nuosavu. Akivaizdu, jog E. G. neturėdamas nukentėjusiosios leidimo, paimdamas jai priklausantį kompiuterį ir jį užstatydamas lombarde neteisėtai disponavo minėtu turtu. Kaltinamasis suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai bus padaryta žala. Tokį suvokimą patvirtina tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajai nenurodė, kas iš tikrųjų buvo padaryta su jai priklausančiu turtu. Teismas konstatuoja, jog E. G. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.
Iš 2014 m. sausio 31 d. vartojimo kredito sutarties bei UAB „Mediashop“ kvito kopijų matyti, jog K. L. įsigyto kompiuterio „ACER“ vertė iš tikrųjų yra 1449,99 Lt, kas atitinka 419,95 Eur, todėl konstatuotina, jog E. G. pagrobė būtent tokios vertės svetimą turtą, o ne kaip buvo nurodyta kaltinime 559,28 Eur vertės turtą. Čia teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji už pagrobtą kompiuterį turėjo sumokėti 1930,74 Eur, kas atitinka 559,18 Eur. Būtent tokio dydžio civilinį ieškinį nukentėjusioji ir yra pareiškusi baudžiamojoje byloje. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji K. L. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė 559,18 Eur dydžio turtinę žalą. E. G. nusikaltimu padarytos žalos dydžio neginčijo, civilinį ieškinį pripažino. Esant aptartoms aplinkybėms, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.
E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas E. G. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), į padarytos turtinės žalos dydį. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad E. G. anksčiau yra teistas, taip pat ir už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau šiuo metu dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. kovo 14 d., VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Įvertinus aptartas aplinkybes, E. G. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurios dydis yra nustatytinas mažesnis nei minėtoje normoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismo įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, E. G. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad E. G. paskirtosios bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Teismas konstatuoja, kad E. G. bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės, nukentėjusiosios bei jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Čia būtina pabrėžti, jog tuo atveju, jeigu E. G. nevykdys ar netinkamai vykdys teismo nustatytas pareigas, jam gali būti taikoma ir bus taikoma teisės aktuose numatyta teisinė atsakomybė.
E. G. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,
nusprendžia:
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. G. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajai K. L. priteistą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. L. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. G. K. L. priteisti 559,18 Eur turtinei žalai atlyginti.
E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.