Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovui advokatui Edgarui Staniukaičiui, atsakovui E. B., jo atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, „Swedbank“ AB atstovui Ryčiui Lelešiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. B., atsakovo E. B., trečiojo asmens „Swedbank“, AB apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalinimo atsakovui E. B., tretysis asmuo- „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

· Kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.;

· Poriniais metais per šv. Kalėdas nuo 11.00 val. pirmos Kalėdų dienos iki 18.00 val. antrosios Kalėdų dienos;

· Neporiniais metais per šv. Velykas pasiimdamas nuo 13.00 val. iki antrosios Velykų dienos 17.00 val.;

· kiekvienais metais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu.

· Pasiimdamas vaikus pas save atsakovas pilnai atsako už vaikų priežiūrą ir teikia pilną išlaikymą vaikams. Vaikus atsakovas pasiima pats ir grąžina pats į ieškovės gyvenamąją vietą savo lėšomis. V. B. paima tik nuo trejų metų amžiaus.

1. Padalino turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių B. B. ir E. B. nuosavybė:

· ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/3 dalis buto su rūsiu (unikalus nr. duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (90 667 Lt vertės), automobilį Mitsubishi Lancer v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 400 Lt; virtuvės baldų komplektą su įmontuota indaplove ir elektrine plytele – 6000 Lt vertės, miegamojo lovą - 150 Lt vertės, spintą - 350 Lt vertės, komodą – 200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 50 Lt vertės; šaldytuvą „Bosch“ – 250 Lt vertės; skalbimo mašiną „Bosch“ – 150 Lt vertės; ieškovei priteisė turto 98 217 Lt sumai;

· atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį buto su rūsiu (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (45 333 Lt vertės), automobilį Audi A4 Avant v/n (duomenys neskelbtini) - 9000 Lt vertės, automobilį VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) - 4500 Lt vertės, sekciją – 1000 Lt vertės; salono baldus (sofa, du foteliai) – 1500 Lt vertės; salono stalą 150 Lt vertės; televizorių „Samsung“ – 1500 Lt vertės, vaizdo aparatūrą (DVD grotuvas ir kasetinis grotuvas) 500 Lt vertės; televizoriaus staliuką – 100 Lt vertės; atsakovui priteisė turto 63 583 Lt sumai.

Priteisė iš ieškovės atsakovui E. B. 12 000 Lt kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę bendro turto dalį. Išdėstė jos mokėjimą lygiomis dalimis 48 mėnesių laikotarpiui. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams V. B. ir K. B. išlaikymą turtu - po 1/6 dalį buto su rūsiu (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (po 22 666,50 Lt vertės).

Priteisti ieškovei iš atsakovo 2617 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Ieškovė ir atsakovas pateiktais apeliaciniais skundais teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta skyrium gyvenančio sutuoktinio – atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka neskundžia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šio išspręsto ieškinio reikalavimo dalyje paliktinas nepakeistas ( CPK 320 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitos teismo sprendimo dalys naikintinos ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CP K 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 str. teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Bražėnienės PĮ „RPBĮ“ v. V. Gibavičienė, bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. Aksiutič, bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių santuokos nutraukimo bylą ir spręsdamas tarp šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus negalima pripažinti išsamiais, nes neatsakyta į pagrindinius ( esminius) faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės ieškinyje suformuluotų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė iš atsakovo išlaikymą vaikams prašė priteisti mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepajėgus abiems vaikams mokėti po 850 Lt kas mėnesį ir pripažindamas, kad mamos ir vaikų interesus labiausiai atitiks ne kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, o turtas natūra, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu – po 1/6 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali, nes ji padaryta nenustačius reikšmingų faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( C K 3. 192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas nustatomas remiantis šiame straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo priteisimo ir siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turiniai padėčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas bylą aukščiau nurodytų reikšmingų aplinkybių nesiaiškino ir jų nenagrinėjo. Teismas byloje visiškai nesiaiškino vaikų poreikių ir būtino teikti išlaikymo dydžio, proporcingo vaikų poreikiams ir tėvų turinei padėčiai. Pagal C K 3. 196 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti vaikus natūra, tačiau priteisti vaikui nuosavybės teise tam tikrą skolininko turtą, galima tada, kai skolininkas turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas. Nagrinėjamu atveju, teismas priteisė išlaikymą iš atsakovo vaikams natūra, bet šio turto dalį, kad būtų gaunamos pajamos vaikams išlaikyti nėra galimybės realizuoti ar naudoti, be to šis turtas yra įkeistas kreditoriui – trečiajam asmeniui „Swedbank“ A B, todėl priteisiant vaikams išlaikymą turtu pažeistas vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai ( C K 3.3, 1. 5 straipsniai).

Bendros sutuoktinių prievolės gali būti dalinės arba solidarios ir tokia kvalifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išorinuose santykiuose ( kreditoriaus ir sutuoktinio) bei vidiniuose ( sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose. Byloje nustatyta, kad pagal sudarytą su kreditoriumi trečiuoju asmeniu „Swedbank“ AB kredito sutartį Nr. 04-054133-FA ( su pakeitimais) ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui yra solidari. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje tik nurodyta, kad bankas neatleido atsakovo nuo solidariosios prievolės įvykdymo. Todėl neesant rašytinio susitarimo dėl atsakovo nuo prievolės atleidimo, teismas šalių prievolę bankui paliko solidaria. Teismas spręsdamas tokį klausimą dėl prievolių padalijimo tarp sutuoktinių teismo sprendimo revoliucinėje dalyje neišsprendė sutuoktinių prievolės kreditoriui padalijimo klausimo tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 2/3 dalys ginčo buto, o atsakovui 1/3 dalis buto, nepilnamečiams vaikams po 1/6 dalį buto, kuria atmestas ieškinys prievolių pagal 2004-12-08 kredito sutartį padalijimo ir priimti kitokius sprendimus. Tai reiškia, kad apeliantas nesutinka dėl prievolių padalijimo tarp sutuoktinių ir prieštarauja, jog išlaikymas vaikams būtų priteistas turtu. Teisėjų kolegija sutinka, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nagrinėjamuoju atveju, kreditorius sutinka, kad liktų viena ieškovė kreditore su sąlyga tik tada, jeigu vaikams bus priteistas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis arba aplamai išimti iš dalijamo turto balanso prievoles pagal kredito sutartį.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo motyvuojamoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato sutuoktinių turtą ir kiekvieną iš jų asmeninį turtą ( C K 3. 118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą ( kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kitas materialus ir nematerialus turtas, reikalavimo teisės, pinigai vertybiniai popieriai), tiek ir pasyvą ( skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teismas sudaręs sutuoktinių turto balansą nustatė, kad ieškovei atitenka didesnė dalis 34634 Lt sumai turto negu atsakovui ir atsižvelgdamas į atsakovo indėlį į bendro turto pirkimą, išlaikymą palūkanų mokėjimą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatavo, jog ieškovė tokios kompensacijos atsakovui nepajėgi išmokėti. Remianti tokiais argumentai teismas sumažino ieškovei iki 12000 Lt kompensacijos išmokėjimą atsakovui. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija kompensacijos dydį ir prašo ją mažinti iki 6000 Lt, tačiau tokie apeliantė apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti nei įstatymais, nei teismine praktika.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalys siekė byloje sudaryti taikos sutartį, tačiau išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą taikiai šalims nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ieškovė ir atsakovas keitė apeliacinių skundų pagrindą ir argumentus ir bandė formuluoti naujus apeliacinių skundų dalykus, kai tuo tarpu apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas ( CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nurodyti apeliacinio skundo pagrindą yra nepaprastai svarbu, nes būtent apeliacinio skundo pagrindas nustato apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti apeliacinio skundo dalykų bei pagal pateiktus byloje įrodymus negali išspręsti šalių santuokos nutraukimo bylos ir išspręsti tarp šalių iškilusio ginčo dėl santuokos nutraukimo padarinių iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes bylą reikia nagrinėti nauja apimtimi ir naujais aspektais. Todėl dėl nutartyje nurodytų pažeidimų ir trūkumų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šių reikalavimų dalyje naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. gegužės 5d. sprendimo dalį, kuria nustatyta skyrium gyvenančio sutuoktinio – atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka palikti nepakeistą.

Kitas teismo sprendimo dalis panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.