Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turinti pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu skirta bausme, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metus;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

G. S. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 22²⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip vieną kartą partnerei, su kuria gyvena, neįregistravęs santuokos, S. V. į veido sritį ir padarė apatinės lūpos nubrozdinimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) G. S. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 83-84), kuriame nurodyta, kad S. V. yra jo partnerė, kartu gyvena apie 5-6 metus, bendrų vaikų neturi. Kaltinamasis su S. V. 2020 m. rugpjūčio 26 d. po darbo pas ūkininkus parėjo į namus (duomenys neskelbtini), ir kažkur nuo 18⁰⁰ val. abu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21⁰⁰-21³⁰ val. su S. V. kilo konfliktas. Atvykę pareigūnai pavežė kaltinamąjį iki jo sesers namų. Kadangi namuose liko neišgerto alaus, kaltinamasis grįžo atgal į namus adresu (duomenys neskelbtini). Nepamena, kada tiksliai parėjo, galėjo būti apie 22⁰⁰ val., kaip nurodyta įtarime. Galėjo būti apie 22²⁰ val., kai tarp kaltinamojo ir S. V. vėl kilo konfliktas. Nepamena konflikto priežasties. Tada kaltinamasis sudavė S. V. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą. Po smūgio S. V. sakė, kad kvies policiją. Išsigandęs policijos kaltinamasis išėjo iš namų atgal pas seserį. Smulkių įvykio detalių negali papasakoti, nes įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamasis atsiprašė S. V., ji atleido. Būdamas blaivus rankų „nekilnoja“.

Nukentėjusiosios S. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 20-21), kuriame teigiama, kad apie 8 metus gyvena su G. S. ir veda bendrą ūkį. Gyvena nukentėjusiosios krikšto mamai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Turi du bendrus vaikus. Vaikai auga pas globėjus (duomenys neskelbtini), nes dėl dažnų išgėrinėjimų su G. S. „atimta tėvystė“. Nukentėjusioji su G. S. 2020 m. rugpjūčio 26 d. dirbo pas vietinį ūkininką V. M., Ten dirba tik kartais pagal „žalius lapelius“. Po darbo, galėjo būti apie 18⁰⁰ val., parėjo namo. Namuose gėrė alkoholį ir dėl kažko pasipyko. Nukentėjusioji nepamena, dėl ko kilo konfliktas. Per konfliktą, galėjo būti apie 22²⁰ val., G. S. sudavė nukentėjusiajai ranka į veido sritį (pataikė į lūpas), praskėlė lūpas ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl girtumo nukentėjusioji nepamena, kiek kartų kaltinamasis jai sudavė į veido sritį, bet ne mažiau kaip vieną. Nukentėjusioji telefonu paskambino į policiją. G. S., išgirdęs, kad ji kviečia policiją, pasišalino iš namų. Įvykio metu nukentėjusioji buvo labai neblaivi, sunkiai pamena įvykio aplinkybes, ką kalbėjo atvykusiems policijos pareigūnams. Taip pat į namus buvo atvykę medikai. Nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę, nes buvo tik nedidelis įbrėžimas ant lūpos. G. S. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Nukentėjusioji pretenzijų jam dėl to nereiškia.

Liudytojo D. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 56-57), kuriame sakoma, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 22³² val. iš Šiaulių apskries VPK OVS budėtojo gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini), nes namo grįžęs neblaivus vyras rankomis trenkė pranešėjai į veidą ir išmušė dantis. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą 22⁵¹ val. Juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi moteris, prisistačiusi S. V.. Anot S. V., 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 22²¹ val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, G. S.. Tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad S. V. prieš tai iškvietė policijos pareigūnus. G. S. kumščiu sudavė S. V. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, praskėlė lūpą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Po to G. S. pasišalino iš namų. Į įvykio vietą atvyko medikai. Medikai apžiūrėjo S. V., tačiau ji atsisakė vykti į ligoninę. Ant S. V. veido matėsi praskelta lūpa, kad yra patinę. Nepilnamečių vaikų jie neturi. Įvykio vietoje filmuota BodyCam Nr. 13 (B0F1EC5FD51E).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (b. l. 39-42), kuriame nurodyta, kad pranešėja S. V. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 22³¹ val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus vyras rankomis trenkė jai į veidą ir išmušė dantis. Nepilnamečių nėra.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-11), kuriame rašoma, kad nukentėjusioji S. V. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasak S. V., 2020 m. rugpjūčio 26 d. 22²¹ val. namo (duomenys neskelbtini), grįžo partneris, su kuriuo i gyvena neįregistravusi santuokos, G. S. ir pradėjo konfliktuoti dėl to, jog ji anksčiau dėl kito konflikto kvietė policiją. G. S. dešinės rankos kumščiu trenkė S. V. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį ir praskėlė lūpą, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios burnos srityje matomas įdrėksimas. Įvykio vietos aplinka netvarkinga. S. V. nustatytas 2,47 promilių girtumas.

Kitų objektų apžiūros 2020 m. rugpjūčio 31 d. protokolu (b. l. 44-45), kuriame aprašytas vaizdo įrašas, filmuotas policijos pareigūnų įvykio vietoje su „Body“ kamera. Vaizdo įrašuose matomi policijos pareigūnai, bendraujantys su moterimi. Pareigūnai klausia moters, kuria ranka trenkė. Moteris nurodo, kad dešine, kad suspaudė ranką „va taip“ ir davė jai į veido sritį. Pareigūnai klausia, ar vyras pirmą kartą smurtauja. Moteris atsako, kad ne pirmą, kad yra „sėdėjęs“. Moteris nurodo, kad vyras (apie kurį ji kalba) yra G. S.. Moters teigimu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareigūnė nurodo, kad sulauks medikų, o tada važiuos ieškoti (potencialaus įtariamojo). Pareigūnas klausia, ar jai sudavė į veido sritį tris smūgius. Moteris atsako, kad taip. Moteris nurodo, kad turi du bendrus vaikus, bet jie auga ne su jais, dėl alkoholio vartojimo yra paimti (iš tėvų). Pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Moteris nurodo, kad prieš tai ji kvietė policiją dėl konflikto, G. S. išvežė iki namelio, bet jis parėjo, klausė, kodėl ji kvietė policiją, ir „bambt va taip“ (tuo metu moteris suspausta ranka rodo prie veido srities). Moteris nurodo, kad jam atleido, po kalėjimo vyras buvo pasitaisęs, bet praėjus kiek laiko vėl smurtavo. Moteris nurodo, kad jai kliba dantis. Atvyksta greitoji medicininė pagalba, apžiūri moterį. Moteris teigia, kad gavo kumščiu, atsisako vykti į ligoninę. Pareigūnai nurodo moteriai eiti namo ir eina ieškoti vyro.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. G1147/2020(04) (b. l. 36), kurioje konstatuota, kad S. V. nustatytas apatinės lūpos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 2-7 paras iki apžiūros užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu vienu trauminiu poveikiu. S. V. padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus.

Apžiūros 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 47-53), kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba būti registruotam ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje. Sumažinti bausmę trečdaliu. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per teismo nustatytą terminą.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 104-106).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (42 m.), nuo 2013 m. oficialiai nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo, nuo 2015 m. nebėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 61-62). 2018-2019 m. du kartus baustas administracine tvarka: vieną kartą už tai, kad pasirodė neblaivus viešoje vietoje, antrą kartą už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant vairavimą, esant neblaiviam (1,50 promilių) ir neturint teisės vairuoti (b. l. 63-64). Teistas 7 kartus, dar 3 atvejais teistumai išnykę. Paskutinius 6 kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją S. V. (b. l. 65-73, 93-100, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Teismo nuomone, kaltinamasis negerbia nukentėjusiosios kaip žmogaus ir moters, nekeičia savo gyvenimo būdo iš esmės, nepasimoko iš savo ankstesnių klaidų, jas kartoja. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti, o netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 4 d. 2, 4 p., 5 d. 4 p.). Laisvės apribojimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamajam skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), ir 5 MGL (250 €) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skatinant kaltinamąjį atsakingiau pasirinkti, su kuo ir kaip bendrauti, apgalvoti, kontroliuoti savo elgesį (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p.; 71 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su S. V., neieškoti ryšių su ja (b. l. 87-88) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, prisegtas prie bylos viršelio, - kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti, o netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. S. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti, o netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti G. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 5 MGL (250 €) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

G. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su S. V., neieškoti ryšių su ja – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinį diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, prisegtą prie bylos viršelio, – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. S., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.