Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-417-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
1A-58-417-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
J. B.
Nukentėjusysis
D. B.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-417/2010

Teisėja L. B. Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1.; 2.1.15.1.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Daliaus Jocio, Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam J. B. ,jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. B. gynėjos advokatės V. Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009-11-10.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009-08-31 iki 2009-11-10.

Iš J. B. nukentėjusiosios D. B. naudai priteisti 4400 litų turtinės ir 3600 litų neturtinės žalos, iš viso 8000 (aštuonis tūkstančius) litų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. už tai, kad nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio 30 d. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, jone, bei N. S. PĮ parduotuvėje, esančioje duomenys neskelbtini, kur užeidavo per dieną po keletą kartų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat sistemingai terorizavo ir baugino buvusią žmoną D. B. , vartodamas psichinę prievartą – grasindavo ją nužudyti, papjauti, padegti namus, išplūsdavo necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, konkrečiai: 2008 m. vasario mėnesį vakare savo ir D. B. bendruose namuose, esančiuose duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. B. grasino D. B. papjauti, padegti, vartojo psichinę prievartą – išplūdo necenzūriniais žodžiais;

2008 m. lapkričio 22 d. vakare tuose pačiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. B. grasino D. B. papjauti, padegti,vartojo psichinę prievartą – išplūdo necenzūriniais žodžiais;

2008 m. gruodžio 6 d. vakare tuose pačiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. B. grasino D. B. papjauti, padegti, vartojo psichinę prievartą – išplūdo necenzūriniais žodžiais;

2009 m. gegužės 16 d., apie 14. 30 val., N. S. parduotuvėje, esančioje Jaunystės g. 1, Didžiųjų Rūšupių kaime, Skuodo rajone, kur D. B. dirba pardavėja, J. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino ją papjauti, padegti, vartojo psichinę prievartą– išplūdo necenzūriniais žodžiais;

2009 m. liepos 26 d. 18. 20 val. minėtoje parduotuvėje J. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino D. B. papjauti, puolė prie jos su peiliu rankose, bandė jai įdurti peiliu. Nukentėjusiajai ginantis, prisidengiant ranka nuo peilio dūrio, padarė pjautinę kairės plaštakos nykščio delninio paviršiaus žaizdą, tuo jai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą;

2009 m. rugpjūčio 30 d. 11. 30 val. minėtoje parduotuvėje J. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino D. B. papjauti– supjaustyti į keturias dalis, nukirsti galvą, vartojo psichinę prievartą – išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasinimą nužudyti rugsėjo 12 dieną.

Tokiais veiksmais J. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo D. B. , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šalies argumentai

Nuteistojo J. B. gynėja advokatė pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendį dėl nepagrįstai netaikyto BK 75 str. nuostatų bei dėl nepagrįstai priteistos per didelės turtinės žalos. Nurodo, kad BK 55 str. numato, jog asmenims pirmą kartą teisiamiems už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Anot gynėjos, J. B. 2000 m. sausio 4 d. nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 278 str. 2 d., paskirtąją realią laivės atėmimo bausmę atliko ir teistumas jo šiuo metu išnykęs. Kadangi pagal skundžiamąjį nuosprendį J. B. padarė apysunkį nusikaltimą, gynėjos įsitikinimu, yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl buvo pagrindas nuleistajam J. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Nuteistojo J. B. gynėja akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2000 metų birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punktas nustato, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spęsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, be to, teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (ar kaltininkas neteks nuolatinio darbo, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ir panašiai). Gynėja pažymi, jog nuteistasis J. B. dirba UAB „duomenys neskelbtini“, todėl dėl laisvės atėmimo bausmės nutrūks darbiniai santykiai. Be to, advokatė akcentuoja, kad J. B. padarė nusikaltimą dėl kilusių konfliktų su nukentėjusiąja, o jo veiksmus išprovokavo pati D. B. . Anot gynėjos, J. B. iš tikrųjų niekada nenorėjo ir nesiekė nužudyti D. B. , o tik grasindavo ir ją iškeikdavo. Be to, advokatė akcentuoja, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. D. B. atsiprašė, atlygino dalį padarytos žalos. Be to, bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J. B. patikino teismą, kad nesiartins prie nukentėjusiosios D. Būtienės ir neapsunkins savo veiksmais jos gyvenimo.

Šalies argumentai

Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendyje nurodęs, kad daugkartiniai J. B. grasinimai D. B. bei jos užpuolimas su peiliu turi realų pagrindą manyti, kad jis gali vykdyti savo grasinimus, todėl atsižvelgiant į tai jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tai sudaro BK 145 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Tačiau, anot gynėjos, teismas nesvarstė ir nevertino bausmės pasiekimo tikslų be realaus bausmės atlikimo galimybės.

Taip pat, gynėjos manymu, nepagrįstas teismo sprendimas dėl nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžio.

Apeliantė pažymi, kad turtinė žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus vertę. Atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendyje nurodė, jog nors D. B. nerinko rašytinių įrodymų, tačiau tikėtina, kad vartotiems vaistams, vitaminams, maisto papildams, buto nuomai, sienos pastatymui, kelionėms į darbą ji per metus laiko išleido 4400 litų. Tačiau, gynėjos įsitikinimu, taikant deliktinę atsakomybę turi būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.). Todėl mano, kad nukentėjusiosios D. B. nurodyta žala nėra susijusi su nuteistojo nusikalstama veika ir nėra įrodyta, kad tokia žala yra padaryta.

Byloje taip pat gautas nukentėjusiosios D. B. atsikirtimas į nuteistojo J. B. apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios manymu, skundžiamas nuosprendis yra teisingas. Anot D. B. , niekada savo buvusio sutuoktinio neprovokavo, jis pats ateina į darbo vietą ir ten neteisėtai elgiasi. Taip pat, nukentėjusiosios manymu, pateiktas civilinis ieškinys yra įrodytas surinktais įrodymais, priteista suma žalai atlyginti yra teisinga.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendis dėl J. B. veikos kvalifikavimo, bausmės paskyrimo, teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas skirdamas bausmę J. B. tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Baudžiamojo įstatymo 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo paradytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Visais atvejais spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavo­jingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Privalu atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nors nuteistasis J. B. savo kaltę pripažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tačiau nuolat teisino save, kaltindamas nukentėjusiąją jį išprovokavus.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, J. B. pats tris kartus atėjo pas D. B. į darbą, du – į jos namus, ir ten būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuolat pastarąją terorizavo grasindamas susidoroti. Taigi, kaip matyti, nuo nukentėjusiosios valios šiuo atveju niekas nepriklausė. Pats nuteistais priimdavo sprendimą eiti pas D. B. , ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasinti. Todėl toks J. B. elgesys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra ir negali būti traktuotinas kaip pačios nukentėjusiosios netinkamo elgesio padarinys. Apelianto poziciją apygardos teismas vertina tik kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį, sušvelninti savo atsakomybę. Todėl ir J. B. deklaruojamas prisipažinimas teisėjų kolegijos traktuotinas tik kaip bendro pobūdžio pareiškimas – sutikimas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, siekiant palengvinti savo teisinę padėti, atitinkamai suklaidinti teismą ir taip pasiekti švelnesnės bausmės paskyrimo. Tačiau šis kaltės pripažinimas nėra nuoširdus, atitinkantis tikrąją J. B. valią, nes J. B. suvokė, jog nusikalstamą veiką jis darė ir kitų asmenų – liudytojų – akivaizdoje, todėl neigti savo kaltę nėra prasmės, nors realiai jis mano, ir to neneigia, kad kalta dėl jo elgesio yra tik nukentėjusioji D. B. .

Kaip minėta, BK 75 str. nuostatų taikymas yra išimtinė teismo teisė. Tačiau visais atvejai teismas, spręsdamas klausimą dėl asmeniui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, turi nustatyti, ar konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laivės atėmimo.

J. B. formalus kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios nuolatinis kaltinimas dėl padarytų veikų rodo, kad J. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai jo nevertina, todėl yra realus pagrindas manyti, kad paskyrus pastarajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nebus įgyvendinti bausmės tikslai, o būtent pastarajam nebus atimta (apribota) galimybė daryti analogiškas nusikalstamas veikas, J. B. nebus paveiktas ateityje laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, todėl apylinkės teismo sprendimas J. B. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę teisėtas ir pagrįstas, užtikrinantis bausmės paskirties visišką įgyvendinimą. Esant nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, J. B. taikyti BK 75 str. nuostatų nėra pagrindo, nes bausmės tikslai negali būti pasiekti nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės, tad šis apelianto gynėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

J. B. gynėjos įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai D. B. priteisė 4400 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas nukentėjusiosios D. B. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, nurodė, jog tiki, kad D. B. vaistams, vitaminams, maisto papildams, buto nuomai, sienos pastatymui, kelionėms į darbą per metus išleido 4400 Lt. Tačiau pažymėtina, jog šį sprendimą teismas priėmė tik atsižvelgdamas į nukentėjusiosios parodymus, nesivadovaudamas jokiais kitais įrodymais, nes nukentėjusioji jokių rašytinių duomenų nepateikė. Toks apylinkės teismo sprendimas nėra teisingas. Turtinė žala – tai ją patyrusio asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl akivaizdu, kad finansiniai nuostoliai, atsiradę dėl nusikaltimo padarymo, gali ir turi būti įrodyti rašytiniais dokumentais.

Iš faktinių bylos duomenų kolegija negali spręsti, kiek D. B. pareikštas ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, kadangi nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų apie jos turėtas išlaidas dėl J. B. nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu, kad D. B. dėl prieš ją padarytų nusikaltimų patyrė turtinę žalą ir ji turi būti atlyginta, bet šiuo atveju nustatyti jos konkretų dydį galima įvertinus rašytinius duomenis bei liudytojų parodymus, įrodančius nukentėjusiosios turėtas išlaidas. Dėl to D. B. pripažintina teisė į turtinės žalos atlyginimą, ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, tačiau jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Esant konstatuotoms aplinkybėms Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš J. B. D. B. priteisti 4400 Lt turtinei žalai atlyginti. D. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Dalius JocysRasa Valentinienė