- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- I-1016-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00710-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Arūnui Umbrasui, UAB „Urbanistika“, L. P., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, K. T., A. T.
- Pareiškėjas
- UAB „Deliuvis“
- Advokatai
- Tomas Ivanauskas
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Astai Tvaskienei, Titui Mindaugui Steponavičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Arūnui Umbrasui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Deliuvis“
atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir akto teisėtumo ištyrimo (tretieji suinteresuoti asmenys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Urbanistika“, K. T., A. T., L. P.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu (I t. b. l. 1- 9) ir patikslintu skundu (dėl trečiojo reikalavimo II t. b. l. 93-97) kreipėsi į teismą prašydama:
1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-02-15 raštu Nr. (18.2)-2D-2444 (b. l. I t. b. l. 55-58) priimtą sprendimą ta apimtimi, kuria nurodoma, kad Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais, patvirtintais Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, vizualinio identiteto zona ir istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos pozonis, nenustatoma ir kad bendrojo plano rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų;
2) Panaikinti Inspekcijos 2012-02-24 raštu Nr. (18.2)-2D-2913 (t. I b. l. 59-60) priimtą sprendimą ta apimtimi, kuria nurodoma, kad specialistai, rengę Bendrąjį planą, kurio sprendiniai patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reguliuojančių bendrųjų planų rengimą ir derinimą;
3) Ištirti, ar Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) sprendiniai, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teritorija, kurioje yra UAB „Deliuvis“ priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvardinta ir apibrėžta kaip vizualinio identiteto zona ir istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos pozonis, nustatant rekreacinę šios teritorijos paskirtį ir įtvirtinta, kad ši teritorija privalo išlikti neužstatyta jokiais naujais statiniais, taip pat ar šio bendrojo plano priėmimo procedūros atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nuostatas ir nustačius, kad jas pažeidžia, šioje dalyje Bendrojo plano sprendinius panaikinti.
Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – malūnas (toliau – ir Malūnas) ir 0,3232 ha žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Pastato paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, Malūno naudojimo paskirtis – maitinimo. Turto nekilnojamojo registro išraše pažymėta, kad Malūnas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Teritorija, kurioje yra Malūnas nėra paskelbta, kaip saugotina. Pareiškėja sužinojus, kad rengiamas Panevėžio miesto istorinės dalies Specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), siekdama, kad nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta žemės sklypo paskirtis nurodyta Specialiajame plane išliktu nepakitusi, kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), kuri 2011-12-07 raštu Nr. 4.15-2382 (I t. b. l. 34-35) pareiškėją informavo, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjos žemės sklypas, Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniuose įvardinta kaip Istorinės miesto dalies vizualinis apsaugos pozonis ir ši teritorija, pagal Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius privalo būti neužstatyta. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad teritorijai, kurioje yra žemės sklypas numatoma taikyti reliktinio agrarinio kraštovaizdžio su išlikusiais vėjo malūnais režimą, todėl nauja statyba taip pat negalima. Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys (toliau – ir Departamentas) 2012-01-02 raštu Nr. 3.7.P-01 (I t. b. l. 36-37) pareiškėją informavo, kad Savivaldybės pozicija šiuo klausimu yra nepagrįsta, o tuo tarpu Specialusis planas, kuriuo planuojama nustatyti reliktinio agrarinio kraštovaizdžio su išlikusiais vėjo malūnais režimą, yra rengiamas be teisinio pagrindo.
Pažymėjo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis buvo pažeistos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų K. T., A. T., L. P. teisės, nes, nesant savininkų sutikimų buvo pakeisti jiems priklausančios žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Dėl šių aplinkybių pareiškėja kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydami ištirti, ar Panevėžio miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniai, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, ir kuri įvardinta ir apibrėžta kaip Vizualinio identiteto zona ir Istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos pozonis, nustatant rekreacinę šios teritorijos paskirtį ir įtvirtinant, kad ši teritorija privalo išlikti neužstatyta jokiais naujais statiniais, taip pat ar šio bendrojo plano priėmimo procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nurodė, jog Inspekcija 2012-02-15 raštu Nr. (18.2)-2D-2444 pripažino, kad Specialiojo planavimo procedūros vykdomos neteisėtai.
Pareiškėja 2012-02-01 taip pat kreipėsi į Inspekciją ir prašė ištirti, ar UAB „Urbanistika“ dirbantys N. bei A. G. ir kiti susiję asmenys buvo tinkamos kvalifikacijos ir rengdami Panevėžio Bendrojo plano sprendinius, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, ir yra įvardinta ir apibrėžta kaip vizualinio identiteto zona ir Istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos pozonis, nustatant rekreacinę šios teritorijos paskirtį ir įtvirtinant, kad ši teritorija privalo išlikti neužstatyta jokiais naujais statiniais, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o taip pat, ar bendrojo plano rengimo ir susijusios procedūros atitiko įstatymų nuostatas. Inspekcija, atsakydama į antrąjį pareiškėjo skundą, 2012-02-24 rašte Nr. (18.2)-2D-2913 dar kartą nurodė, kad Bendrojo plano rengimo, viešinimo, svarstymo, derinimo ir priėmimo procedūros atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimų (I t. b. l.112-114, II t. 152-155) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad Departamentas į Kultūros vertybių registrą Malūną adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įregistravo 2011-05-25. Tuo tarpu Panevėžio miesto bendrojo pano brėžinyje nurodyta, jog tik siūloma miesto identitetą atspindinčios teritorijos, į kurią patenka ir Malūnas riba. Pabrėžė, kad tikrinimo ir tvirtinimo procedūros pažeistos nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad konkretus teritorijos, kurioje yra Malūnas būdas ir pobūdis bus nustatytas rengiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad rengiant Bendrąjį planą buvo pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėja nuosavybės teisę į Malūną ir į 0,3232 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įgijo tik 201-10-19, kai tuo tarpu į Kultūros vertybių registrą Malūnas buvo įregistruotas dar 2011-05-25. Taip pat nurodė, kad Bendrasis planas su brėžiniais yra skelbiamas viešai, todėl pareiškėja galėjo su planu susipažinti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimų (I t. b. l. 90-94, II t. b. l. 148-150) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Pažymėjo, kad ginčijami Inspekcijos sprendimai yra pagrįsti ir juos naikinti teisinio pagrindo nėra. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos trečiasis reikalavimas taip pat nepagrįstas. Nurodė, kad Bendrasis planas parengtas tinkamai nustatyta tvarka bei išlaikius procedūras. Kliūčių netvirtinti Bendrojo plano nebuvo. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kad būtų užfiksuoti ginčai dėl teritorijos planavimo procedūrų, organizavimo ar dokumentų rengimo.
Teismo posėdžio metu atstovas palikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimo (I t. b. l. 96-98, II t. b. l. 145-147) argumentais nurodė, kad 2008 metais parengtam Bendrajam planui Departamento Panevėžio teritorinis skyrius yra pritaręs 2008-07-16 raštu Nr. 12.47.P-241 (I t. b. l. 108). Pažymėjo, jog Bendrojo plano sprendiniuose pažymėta vizualinio identiteto zona yra rekomenduojama, todėl rekomendacija nevertintina kaip sprendinys sukeliantis teisines pasekmes. Pabrėžė, kad kultūros paveldo objektams (Malūnui) yra nustatomos individualios teritorijos ir jų priežiūra bei visi kiti veiksmai yra reglamentuojami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, tačiau ne Bendrojo plano sprendiniais. Pažymėjo, jog nustačius, kad Bendrojo plano sprendiniai nepagrįstai varžo pareiškėjos teises, bei, kad sprendiniai prieštarauja įstatymams, sprendiniai turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimų argumentus prašė skundą tenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Urbanistika“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bendrasis planas atitinka visus reikalavimus. Pažymėjo, jog įvertinus malūnų unikalumą, pasitarus, buvo nuspręsta tą teritoriją laikyti žaliąja teritorija. Nurodė, jog derinant Bendrąjį planą buvo rengiami susitikimai su gyventojai, tačiau ginčo žemės savininkai aptarimuose nedalyvavo. Pažymėjo, jog kiekvienam asmeniškai pranešti apie viešą Bendrojo plano svarstymą neįpareigoja įstatymas. Apie viešą plano svarstymą buvo paskelbta įstatymų nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo teritorijoje yra jo senelio žemė, dalis žemės buvo perleista Tamošiūnams. Nurodė, kad apie Bendrojo plano svarstymą nežinojo, nes nebuvo pranešta.
Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju. Nurodė, kad tvirtinant Bendrąją planą pretenzijų iš gyventojų buvo, todėl pagal galimybės į pastabas buvo atsižvelgta. Iš gyventojų buvo renkami prašymai, kurie vėliau buvo apsvarstyti. Vertinant ginčo teritoriją buvo atsižvelgta į įvairią aplinkybes, tarp jų ir į istorines. Atsižvelgiant į vietovės unikalumą buvo nuspręsta ją išlaikyti. Pažymėjo, jog derinimo metu būtų galimybė tą teritoriją sumažinti.
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2012-02-15 rašto Nr. (18.2)-2D-2444, Inspekcijos 2012-02-24 rašto Nr. (18.2)-2D-2913 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl prašymo ištirti Panevėžio miesto bendrojo plano, kaip norminio teisės akto, dalies liečiančios teritoriją, kurioje yra pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai, teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
1. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).
Pareiškėjos teikiamų įrodymų, paaiškinimų ir nurodytų teisės aktų taikymo aspektu nėra įtikinama ir pakankama argumentacija skunde suformuluotiems reikalavimams tenkinti.
Atsakovų išreikšta pozicija ginčo klausimais yra adekvati įrodymų ir teisės aktų nuostatoms (t.y. atsiliepimai į pareiškėjo skundą, susirašinėjimo medžiaga tarp ginčo šalių, aptarti įrodymai).
2. Byloje nėra duomenų, jog Panevėžio miesto bendrasis planas (korektūra) patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, jo sprendiniai pažeidė UAB „Deliuvis“, kaip teisėto žemės sklypo savininko interesus, t.y. jog buvo neteisėtai apribota pareiškėjo nuosavybės teisė. Pareiškėjas nuosavybės teisę į pastatą-malūną, unikalus Nr. 2787-5000-5017, ir 0,3232 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įgijo 2011-10-19 (I t. b.l. 11-14). Iš paminėtų aplinkybių seka, jog aptariamu laikotarpiu (t.y. 2008 m., Bendrojo plano (korektūros) rengimo tvirtinimo laikotarpiu) pareiškėjas nebuvo aptariamo turto savininkas, todėl ir negalėjo būti pažeistos jo nuosavybės teisės. Įgaliojimų, dabar atstovauti kitų trečiųjų asmenų interesus (t.y. aptariamo turto anksčiau buvusių savininkų interesus), pareiškėjas nenurodė ir nepateikė.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui turto įsigijimo momentu (2011 m.) buvo sudaromos kliūtys susipažinti su Bendruoju planu (korektūra) ar kitais jį dominančiais oficialiais planavimo dokumentais Panevėžio miesto savivaldybėje ar institucijos internetiniame puslapyje.
3. Dėl Inspekcijos 2012-02-15 rašto Nr. (18.2)-2D-2444 panaikinimo (t.y. minimas raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2012-01-16 skundą, I t. b.l. 40-47, 55-58);
Dėl Inspekcijos 2012-02-24 rašto Nr. (18.2)-2D-2913 panaikinimo (t.y. minimas raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2012-02-01 skundą, I t. b.l. 48-54, 59-60).
3.1. Pareiškėjas prašo panaikinti:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-02-15 raštu Nr. (18.2)-2D-2444 priimtą sprendimą ta apimtimi, kuria nurodoma, kad Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) sprendiniais, patvirtintais Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, Vizualinio identiteto zona ir Istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos pozonis nenustatomi ir, kad bendrojo plano rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliktos laikantis teisės aktų reikalavimų;
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-02-24 raštu Nr. (18.2)-2D-2913 priimtą sprendimą ta apimtimi, kuria nurodoma, kad specialistai, rengę Panevėžio miesto bendrąjį planą (korektūrą), kurio sprendiniai patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių bendrųjų planų rengimą ir derinimą.
3.2. Iš skundžiamų raštų turinio matyti, jog minėtuose raštuose yra aptariamos ginčo faktinės aplinkybės ir pateikta vertintojo (Inspekcijos) pozicija ginčą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Raštuose pateikta tik informacija apie Bendrojo plano (korektūros) sprendinius bei būsimąjį teritorijos specialųjį planą. Raštuose pareiškėjai iš esmės nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų ar duota nurodymų, taip pat, raštų turiniu nesuformuluota faktų, galinčių daryti įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
Raštų pateikimo pareiškėjai procedūra nepažeista, raštų turinys atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
3.3. Teritorijų planavimo įstatyme 2 str. 1 d., 9 str. 2 d. nurodoma, jog bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, ir kuris yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Iš paminėtų aplinkybių seka, jog galimi apribojimai ginčo sklypui nustatyti ne skundžiamuose raštuose, kaip teigia pareiškėja, o teritorijos Bendrajame plane.
3.3. Bylos medžiaga patvirtina, jog Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) brėžinyje „Nekilnojamojo kultūros paveldo sauga“ vėjo malūnai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėti kaip Panevėžio miesto kultūros paveldo objektai, buvę vietiniame registre. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į Kultūros vertybių registrą vėjo malūną (duomenys neskelbtini) įregistravo 2011-02-05 (duomenys neskelbtini), o vėjo malūną (duomenys neskelbtini) – 2011-05-25 (unikalus objekto kodas 33495). Šiame brėžinyje nurodyta siūloma miesto identitetą atspindinčios teritorijos, į kurią patenka ir minėti malūnai, riba. Šių objektų, kaip kultūros vertybių, teritorija netikslinta, todėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijos ribos gali būti nustatomos tik rengiant specialųjį planą.
4. Patvirtinama, jog Bendrojo plano rengimo, viešinimo, svarstymo, derinimo ir priėmimo procedūros atliktos vadovaujantis Teritorijų planavimo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų įstatymų reikalavimų.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog Bendrojo plano sprendiniai 2008-07-22 suderinti Panevėžio miesto savivaldybės nuolatinės statybos kompleksinio derinimo komisijoje (protokolas Nr. 540, I t. b.l. 61). Bendrojo plano (korektūra) sprendinius, planavimo procedūras peržiūrėjo ir patikrino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2008-08-25 aktas Nr. 207; I t. b.l. 63-68). Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, patvirtino Bendrąjį planą (korektūrą) (I t. b.l. 64).
4.1. Bendrojo plano viešinimo procedūros atliktos vadovaujantis Vyriausybės 1996-09-18 nutarimo Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis. Nuostatų 17-20 punktai, reglamentuojantys bendrojo plano rengimo viešumą, nebuvo pažeisti (kaip proceso šalys patvirtino teismo posėdžio metu, informacija apie bendrojo plano eigą buvo paskelbta internete, vietinėje spaudoje, savivaldybėje, savivaldybės patalpose). Be to, kaip teismo posėdžio metu buvo nustatyta, Bendrojo plano sprendinių derinimas su gyventojais vyko, buvo svarstomos gyventojų pastabos, pasiūlymai, sprendiniai, atsižvelgiant į pasiūlymus pagal galimybes buvo pakoreguoti. Todėl pareiškėjos pirmąjį reikalavimą tenkinti ir panaikinti Inspekcijos raštą tik apimtyje, kurioje bendrojo plano rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros pripažintos nepažeistos, negalima.
4.2. Bendrojo plano rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliktos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, kitų įstatymų ir 2004-05-07 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D 1-263 „Dėl apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių. Bendrasis planas parengtas ir patvirtintas, todėl būtent ši aplinkybė ir įrodo, jog UAB „Urbanistika“ specialistai, rengę šį planą, nepažeidė teisės aktų, reguliuojančių bendrųjų planų rengimą, svarstymą ir derinimą nuostatų. Pažymėtina, jog pareiškėja, reikšdama abejonę dėl specialistų kvalifikacijos, konkrečių faktų, turinčių pagrindą išvadai, jog specialistų, rengusių Bendrąjį planą kvalifikacija buvo nepakankama, nepateikė. Todėl šis pareiškėjos reikalavimas vertintinas daugiau abstrakčiu. Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, ginčas yra kilęs ne dėl specialistų, rengusių bendrąjį planą kvalifikacijos trūkumo, todėl pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas, panaikinti Inspekcijos 2012-02-24 raštą Nr. (18.2)-2D-2913 apimtyje, ar specialistai, rengę Bendrąjį planą, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reguliuojančių bendrųjų planų rengimo ir derinimo procedūras, laikytinas nepagrįstu, nes, kaip patvirtina bylos medžiaga, pagrindas ginčui kilti nebuvo specialisto trūkstama kvalifikacija, kuri būtų priežastimi lėmusia neigiamų pasekmių atsiradimą.
5. Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) sprendinių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1, ištyrimo.
Pareiškėja trečiuoju reikalavimu prašo ištirti Panevėžio miesto bendrojo plano, kaip norminio teisės akto, dalies liečiančios teritoriją, kurioje yra pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai, teisėtumą. Pažymėtina, kad šis pareiškėjos reikalavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti patenkintas, jei pagrįstais būtų pripažinti pareiškėjos skundo pirmieji reikalavimas, nes, kaip matyti iš pirmųjų reikalavimų formuluotės bei argumentų, pareiškėja nuginčyti Bendrojo plano sprendinius siekia daugiau procedūrinių pažeidimų pagrindu, t. y. prieštarauja Bendrojo plano parengimo, priėmimo, tvirtinimo procedūrų teisėtumui, taip pat reiškia abejonę dėl specialistų dalyvavusių Bendrojo plano rengime tinkamai kvalifikacijai.
Bylos medžiaga nenustatyta, jog Bendrojo plano rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nuostatos, reglamentuojančios Bendrojo plano sprendinių viešąjį paskelbimą įvykdytos, duomenų, jog būtų priešingai byloje nėra), taip pat nenustatyta, jog specialistų dalyvavusių Bendrojo plano rengime kvalifikacija yra nepakankama. Todėl, šios aplinkybės patvirtina, jog Inspekcija, kaip valstybinę teritorijų priežiūrą atliekanti institucija, savo kompetencijos ribose, atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus, todėl Inspekcijos ginčijamuose raštuose išdėstytos aplinkybės ir jas pagrindžiantis teisinis reglamentavimas, yra adekvatus nustatytoms kilusio ginčo faktinėms aplinkybėms. Todėl, kaip jau minėta, kad netenkinus pareiškėjos skundo pirmųjų reikalavimų jau aptartais argumentais, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl prašymo ištirti Panevėžio miesto Bendrojo plano, kaip norminio teisės akto, dalies liečiančios teritoriją, kurioje yra pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai, teisėtumą.
Esant, tokioms faktinėms ginčo aplinkybėms, pareiškėjos argumentais skunde išdėstyti reikalavimai netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo UAB „Deliuvis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.