Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Valdas Alška Baudž. byla Nr. 1A-741-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.6.6.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžio, kuriuo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta R. G. suimti. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo R. G. suėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, tai yra savavaldžiavo, būtent: R. G. 2010-05-20, apie 15.30 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pateko į P. S. priklausantį neužrakintą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ir iš garažo savavališkai už atliktą darbą nuo 2010-05-10 (duomenys neskelbtini), Kretingoje, vykdytą S. S. alpinariumo įrengimą bei pagal R. G. žodinį susitarimą su S. S. sumokėti 1 000 Lt R. G. už atliktus darbus, išsinešė A. V. priklausantį 600 Lt vertės perforatorių „Makita“, taip vykdė savo ginčijamą tariamą teisę, tuo padarydamas nukentėjusiajam didelę – 600 Lt – turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Skirdamas bausmę nuteistajam R. G. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo R. G. asmenybę.

Nuteistasis R. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, teistumas jam yra išnykęs, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido, pagrobtas daiktas grąžintas nukentėjusiajam. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, R. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose, tai yra, jog jis nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties ir kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis S. S. elgesys.

BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, tai yra vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, išanalizavusi nuteistojo R. G. parodymų turinį bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jo asmenybę ir visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Vien ta aplinkybė, jog nuteistojo finansinė padėtis yra sunki, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, negali būti konstatuotina, kad jam susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo nusikalstamo elgesio pasirinkimui, pažymint tą aplinkybę, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog turi darbą, vadinasi gauna ir pajamų. Aplinkybė, jog S. S. už atliktą darbą su juo neatsiskaitė nepateisina jo nusikalstamo elgesio.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai yra, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis S. S. elgesys dėl to, kad pastaroji neatsiskaitė su juo už atliktą darbą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ,,veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.

Tiek S. S., tiek pats nuteistasis nurodė, jog vyko derybos dėl atsiskaitymo už darbą, nes jis buvo atliktas nekokybiškai, to neginčija ir apeliantas. Ištaisęs trūkumus R. G. 2010-05-20 nuvyko pas S. S. pasikalbėti dėl atsiskaitymo už darbą, tačiau pastarosios neradęs, savavališkai iš jos vyrui priklausančio garažo pagrobė, kaip vėliau buvo nustatyta, A. V. priklausantį perforatorių „Makita“, jo teigimu, kaip užmokestį už darbą. Kolegijos nuomone, S. S. elgesys iš karto neatsiskaičius su R. G. už nekokybiškai atliktą darbą negali būti vertinamas kaip provokuojantis, nes nėra nei neteisėtas, nei šiurkščiai pažeidžiantis tokiais atvejais visuomenėje nusistovėjusių žmonių bendravimo taisyklių. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad S. S. provokavo R. G. įvykdyti nusikaltimą. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo provokuojantis S. S. elgesys.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis R. G. prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmės rūšį nurodydamas, jog jis vienintelis išlaiko šeimą, atlikdamas arešto bausmę jis prarastų darbą ir šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, liktų be pragyvenimo šaltinio. Nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalies, sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Kaip minėta, apylinkės teismas R. G. paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis arešto bausmę. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, jog R. G. nukentėjusiojo atsiprašė, pagrobtas daiktas grąžintas nukentėjusiajam, pastarasis jam atleido ir pretenzijų neturi, nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo R. G. prašoma skirti švelnesnė bausmės rūšis būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir sunkiai įvykdoma, nes nuteistasis, kaip nurodė, dirba atsitiktinius darbus ir vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai. BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, ir jam paskirtos 20 parų arešto bausmės įvykdymas būtų kliūtis pastarojo darbui, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę nustato atlikti poilsio dienomis.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatas, nusprendžia nuteistajam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti taikant lengvesnes bausmės atlikimo sąlygas, kurios sietinos su nuteistojo R. G. darbu, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendį pakeisti.

N. R. G. paskirtą 20 parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.