- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-10
- Bylos Nr.
- AS-261-359-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarties, administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2007 m. gegužės 7 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo V. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-289 dalį, kuria iš pareiškėjo visuomenės poreikiams paimamas 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r., ir nustatomas atlyginimo pinigais dydis: 625000 Lt už žemės sklypą ir 105100 Lt už žemės sklype esančius sodinius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki skundo išnagrinėjimo teisme uždrausti atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus įgyvendinant Kauno apskrities viršininko administracijos balandžio 25 d. įsakymo Nr. V- 289 dalį, kuria iš pareiškėjo visuomenės poreikiams paimamas 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r., ir nustatomas atlyginimo pinigais dydis: 625000 Lt už žemės sklypą ir 105100 Lt už žemės sklype esančius sodinius.
Prašyme nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti yra būtina, nes atsakovas nuo 2004 m. pareiškėjo atžvilgiu elgiasi neteisėtai, ignoruodamas teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisinius santykius (tai iš esmės yra netiesiogiai pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priėmęs 2005 m. spalio 11 d. ir 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartis). Jeigu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus taikomos, esant neteisėtam pareiškėjo atžvilgiu Kauno apskrities viršininko administracijos elgesiui, yra realus pavojus, kad atsakovas ir toliau pažeidinės pareiškėjo teises ir, ignoruodamas teisės normas, atliks dėl pareiškėjui priklausančio nurodytojo žemės sklypo veiksmus, kurių padarinių nebus įmanoma ištaisyti, o šio skundo nagrinėjimas neteks prasmės.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė V. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones V. B. tik abstrakčiai nurodo, kad nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių šioje byloje, yra realus pavojus, kad atsakovas ir toliau pažeidinės pareiškėjo teises ir, ignoruodamas teisės normas, atliks pareiškėjui priklausančio sklypo atžvilgiu veiksmus, kurių padarinių nebus įmanoma ištaisyti.
Tokie abstraktūs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentai nelaikytini pakankamais, sudarančiais pagrindą teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. V. B. nenurodė, kokie konkretūs galimi atsakovo veiksmai jam priklausančio sklypo atžvilgiu apsunkintų ar padarytų negalimu teismo sprendimo įvykdymą skundo tenkinimo atveju.
Teismas įvertinęs V. B. nurodytus motyvus bei atsižvelgęs į tai, kad teismui, neišsprendus klausimo dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atsakovas neturi teisės pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko sąskaitą ir įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu (Žemės įstatymo 47 str. 4 d.), padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.
1. Teismo išvada, kad V. B. tik abstrakčiai nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje, yra realus pavojus, kad atsakovas ir toliau pažeidinės pareiškėjo teises ir, ignoruodamas teisės normas, atliks pareiškėjui priklausančio sklypo atžvilgiu veiksmus, kurių padarinių nebus įmanoma ištaisyti, yra nepagrįsta. Ją paneigia ir Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos kitos pareiškėjo atsakovui iškeltos administracinės bylos duomenys. Tai yra, iš abiejų šių administracinių bylų seka, jog atsakovas priėmė 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. V-289 nepaisant tos aplinkybės, kad pareiškėjas V. B. apskundė administraciniam teismui Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo“ dalį, liečiančią pareiškėją ir kurios pagrindu buvo priimamas pirmasis atsakovo įsakymas. Pabrėžė, kad atsakovas, atlikinėjo tolesnius savo veiksmus pareiškėjo turto atžvilgiu, net nelaukdamas ginčo sprendimo administracinėje byloje dėl pirmojo atsakovo priimto 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo pabaigos.
2. Visi atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas, įsitikinęs savo tariamu teisumu, nuosekliai atlieka veiksmus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo atžvilgiu, nepaisydamas tų aplinkybių, kad pareiškėjas, naudodamasis įstatymų nustatyta teise ginčija visus atsakovo veiksmus teisme.
3. Jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo dalies, pareiškėjui, siekiant toliau ginti savo teises, vis tiek teks bylinėtis kitoje administracinėje byloje su atsakovu dėl 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-289. Jeigu atsakovas tebevykstant teisminiam ginčui dėl 2008 balandžio 25 d. įsakymo atliks pareiškėjo atžvilgiu kokius nors kitus veiksmus, pareiškėjas vėl bus priverstas ginti savo teises teisme. Tokiu būdu teismo sprendimų pirmosiose bylose vykdymas pasunkės. Mano, kad nagrinėjant pirmąsias administracines bylas turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir uždrausta atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjo žemes sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.
4.Nurodė, jog pareiškėjui negali būti iš anksto žinoma, kokių veiksmų jo žemės sklypo atžvilgiu gali imtis atsakovas. Dėl to pareiškėjas ir prašo uždrausti atlikti atsakovui jo (pareiškėjo) žemės sklypo atžvilgiu bet kokius veiksmus.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodė argumentus dėl atsakovo 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo. Kadangi mano, kad iš pareiškėjo skundo faktinių pagrindų matyti, kad atsakovas, siekdamas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, elgiasi neteisėtai, kas taip pat sudaro pagrindą nuogąstauti dėl tolesnių šio atsakovo veiksmų pareiškėjo žemės sklypo atžvilgiu, kol dar administraciniame teisme neišnagrinėti V. B. skundai dėl atsakovo 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. balandžio 25 d. įsakymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 įsakymo Nr. V-289 dalį, kuria nuspręsta paimti iš V. B. visuomenės poreikiams 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir nustatytas atlyginimo dydis pinigais.
Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus įgyvendinant Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. V-289 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.). t. y. uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus dėl V. B. 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), susijusius su to sklypo disponavimu, valdymu ir naudojimu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5‑230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, atsakovas atliks pareiškėjo atžvilgiu kokius nors veiksmus ir jis vėl bus priverstas kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko būtų pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nenurodė, kad yra ar bus atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su jo žemės sklypu, dėl kurių skundžiamos Kauno apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo atveju, iki įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui apskundus atsakovo 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą, ir toliau atsakovas atlieka veiksmus, susijusius su pareiškėjo žemės sklypu, nepatvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundžiamos įsakymo dalies panaikinimo atveju iki įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnis nustato pagrindus ir sąlygas, kuriems esant reikalavimas gali būti užtikrinamas. Nesant šiame straipsnyje numatytų pagrindų ir sąlygų, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas atmeta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemones. Šios dalies 1 punktas numato, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad proceso dalyvių (nagrinėjamu atveju pareiškėjos) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – pareiškėjas turi nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašo uždrausti atsakovui atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės teismas gali nustatyti ar skundžiama 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo dalis, yra pagrįsta ar ne. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai nenagrinėtini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas neturi teisės pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko sąskaitą ir įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekdamas panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymo dalį, pareiškėjas kelia ginčą dėl jam priklausančio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydžio. ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka reglamentuojama Žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintose Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.
Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalis nustato, jeigu ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento. Kadangi pareiškėjas apskundė teismui Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-289 dalį, kuria nuspręsta paimti iš V. B. visuomenės poreikiams 2,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno raj. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatomas atlyginimo dydis pinigais, šio administracinio ginčo sprendimo laikotarpiui galioja Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šio įstatymo nuostatos saugo pareiškėjo turtinius interesus saugo.
Kolegija pažymi, kad esant tiesiogiai įstatyme (šiuo atveju – Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje) numatytoms teisinėms priemonėms, kurios ginčo nagrinėjimo metu apriboja ginčo žemės sklypo perėjimą kitai šaliai, papildomai taikyti administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones nėra būtina.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra pagrindo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, įgyvendinant Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. V-289 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“.
Teisėjų kolegija pažymi, kad paaiškėjus naujiems argumentams, ši nutartis neriboja pareiškėjo teisės bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai teikti teismui prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.