Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-23 · Byla Nr. ATP-239-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
ATP-239-658/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00146-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-239-658/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00146-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimu L. S. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubausta 28 Eur bauda; LR ATPK 130 str. 1 d., ir taikant 30¹ str. nubausta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobaudą paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimą dalyje dėl pripažinimo L. S. padarius LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą bei panaikinti paskirtą nuobaudą ir administracinio pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti nesant administracinio pažeidimo sudėties. Teismui nusprendus, kad L. S. padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimą ir pritaikius LR ATPK 30¹ str. paskirti švelnesnę nuobaudą – 868 Eur baudą, baudos sumokėjimą išdėstant per laikotarpį iki dviejų metų, mokant po 36 Eur kas mėnesį, be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nutarime nepagrįstai konstatuota, kad L. S. padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį tesiės pažeidimą, kadangi ji įvykio vietą paliko ne tyčia, siekdama pasišalinti iš įvykio vietos, o sąžiningai klysdama. Piktybiškumo ir tyčios L. S. veiksmuose nebuvo, nes administracinės atsakomybės ji nevengė, o eismo įvykio vietą paliko sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo bei būdama labai susijaudinusi dėl vaiko sveikatos (aukštos temperatūros) ir skubėdama karščiuojančiam sūnui nupirkti vaistų. Vaistais numalšinus vaikui temperatūrą pati vyko į policiją pranešti apie eismo įvykį. Eismo įvykis mažareikšmis, padarytas pažeidimas nepavojingas, pasekmės taip pat mažareikšmės, nukentėjusiojo asmens automobilis apgadintas nežymiai, be to, pats nukentėjęs asmuo prašė griežtai nebausti pažeidėjos. Šiuo atveju L. S. veikoje nepagrįstai nustatyta LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, kadangi nėra subjektyviosios pusės požymio. Nenustačius iš eismo įvykio vietos pasišalinusio asmens tyčios, atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima ir administracinio pažeidimo bylos teisena šioje dalyje L. S. atžvilgu turėjo būti nutrauktina.

teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors L. S. turi galiojančią nuobaudą, tačiau nuobauda skirta už tamsintus automobilio stiklus, todėl 2014-12-23 padaryti KET pažeidimai nėra tapatūs su turima galiojančia nuobauda.

teismui laikant, kad L. S. padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, jai paskirta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonė atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga, o nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skiriant baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, o baudos sumokėjimą išdėstant dalimis per du metus. Nors apylinkės teismas taikė LR ATPK 30¹ str., tačiau teismas nepilnai atsižvelgė į išskirtines aplinkybes, į L. S. asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes ir dėl to paskyrė akivaizdžiai per griežtą ir neproporcingą teisės pažeidimui nuobaudą. Iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta ne tyčia, o sąžiningai klystant, būnant susijaudinimo būsenoje, skubant pas karščiuojantį vaiką. L. S. administracinės atsakomybės nevengia, sumažinusi vaikui temperatūrą pati vyko į policiją pranešti apie eismo įvykį, prisipažino padariusi pažeidimą, galisi, pats pažeidimas yra nepavojingas, nešiurkštus, o pasekmės mažareikšmės – automobilis apgadintas nežymiai, žmonės nesužaloti. Tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą per savo 8 metų vairavimo stažą, be to šis pažeidimas yra tik antras jos padarytas KET pažeidimas per vairavimo stažą. Pažymi, kad šiai dienai vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas vežti sūnų į darželį. Sūnus dažnai serga, todėl nuolat jį tenka vežti pas gydytoją, taigi automobilis yra būtinas sūnaus poreikių tenkinimui. Sutuoktinis yra išvykęs gyventi ir dirbti į Angliją, todėl L. S. viena rūpinasi sūnumi. Šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų, išskyrus 60-80 Eur per mėnesį gaunamą pašalpą iš Didžiosios Britanijos, neturi, todėl paskirtą baudą sumokėti iš karto negali.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad L. S. atsitrenkusi į kitą automobilį visiškai nesistengė surasti automobilio Škoda Fabia savininko, išlipusi ir apžiūrėjusi Škoda Fabia sugrįžo į savo automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo tyčia. Nors ir matė, kad padarė turtinę žalą, tačiau lengvabūdiškai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad L. S. nuoširdžiai gailisi, tačiau L. S. nei savo pasiaiškinime, rašytame policijoje, nei teismo posėdžio metu neprisipažino padariusi pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Ji tyčia, siekdama išvengti atsakomybės, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, nepadarė nieko, kad sušvelnintų atsakomybę už padarytą pažeidimą, o į policiją atvyko po to, kai jai paskambino policijos pareigūnas ir nurodė atvykti į Kelių policijos valdybą su automobiliu. Mano, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad asmuo galisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri jau buvo įvertinta parenkant nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga, kad nuvežti sūnų į darželį ar pas gydytoją, o mėnesines pajamas sudaro tik 60-80 eurų dydžio pašalpa – nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą. Padaryti pažeidimai yra šiurkštūs bei vieni pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Mano, kad paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pažymi, kad teismo posėdžio metu L. S. neprašė išdėstyti baudos mokėjimą, todėl šiuo metu šį prašymą nagrinėti netikslinga.

L. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje L. S. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir LR ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad vairuodama automobilį, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Ginčo dėl L. S. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neigia padariusi teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl prašo nutarimo dalį, kurioje ji pripažinta kalta pagal minėtą straipsnį, nutraukti. Taip pat kelia klausimą dėl nuobaudos individualizavimo ir teigia, kad už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymą paskirta nuobauda yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta L. S., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad L. S. padarė jai inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Iš tarnybinio pranešimo, L. S. ir V. M. pirminių paaiškinimų (b. l. 6; 7; 8) bei jų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad L. S., vairuodama transporto priemonę BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini) išlipusi apžiūrėjo kliudytą automobilį, matė, jog jį apgadino, tačiau nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešusi nukentėjusiajam ir policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., iš jos išvažiavo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad vairuodama transporto priemonę, važiuodama atbula atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Išlipo pažiūrėti ir pamatė, kad kitai transporto priemonei buvo nubraukti dažai (b.l. 19). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos ji pasišalino žinodama, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdžiusi KET 222 punkte numatytos pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad buvo namuose, apie pusę vienuolikos išgirdo duslų smūgį ir suveikusią jo transporto priemonės signalizaciją. Priėjęs prie lango pamatė, kad prie jo mašinos stovi pasilenkusi moteris, suprato, kad atsitrenkė į jo transporto priemonę. Norėjo atidaryti langą ir pasakyti, kad nevažiuotų, bet ji tuo metu nuėjo prie mašinos ir nuvažiavo. Truputį palaukė, jai negrįžus, paskambino į policiją. Taigi akivaizdu, kad jei L. S., sukėlusi eismo įvykį ir jo metu padariusi turtinę žalą kitai transporto priemonei, būtų bent truputėlį palaukusi ir nepasišalinusi iš eismo įvykio vietos – būtų turėjusi galimybę apie eismo įvykį informuoti nukentėjusį asmenį. L. S. nežinant kieno transporto priemonei padaryta žala bei nežinant ar jos savininkas yra kur nors netoliese, nebuvo jokių objektyvių kliūčių telefonu apie eismo įvykį pranešti policijai. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog skubėjo pas karščiuojantį vaiką ir buvo labai susijaudinusi dėl vaiko sveikatos būklės, todėl nesąmoningai, dėl streso pasišalino iš eismo įvykio vietos, vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš eismo įvykio dieną L. S. rašyto paaiškinimo matyti, kad vaikas nebuvo paliktas vienas ir be priežiūros, priešingai vaikas buvo paliktas su kitu suaugusiu asmeniu (močiute), kuris iškilus būtinybei (pablogėjus sveikatos būklei) galėjo iškviesti vaikui reikalingą pagalbą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad L. S. užtrukus dėl skambučio policijai, vaiko sveikatai būtų iškilusi grėsmė, dėl ko būtų galima spręsti, kad L. S. įvykdyti KET 222 punkte numatytą pareigą sutrukdė objektyvios priežastys, t.y. siekis apsaugoti didesnę vertybę – vaiko sveikatą. Be to, nors kartu su apeliacinius skundu yra pateikiami išrašai iš L. S. sūnaus sveikatos istorijos apie vaiko sveikatos būklę, susirgimus, tačiau tarp jų nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad būtent eismo įvykio metu (tuo laikotarpiu) vaikas sirgo. Tai, kad byloje yra pateikti pakankamai ilgo laikotarpio (nuo 2013 iki 2015 metų) vaiko sveikatos istorijos išrašai ir juose nėra duomenų apie vaiko sirgimą klausimo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu – sudaro pagrindą apeliantės teiginius apie vaiko ligą vertintini kritiškai bei abejoti jų patikimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagerėjus sūnaus būklei, L. S. pati vyko į policiją pranešti apie eismo įvykį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2015-01-14 teismo posėdžio garso įrašas) L. S. paaiškino, kad grįžus namo apie pirmą valandą sulaukė policijos skambučio, o po pirmos penkiolika jau buvo pakeliui prisistatyti policijai. Vėliau, to paties posėdžio metu paaiškino, kad policijos skambučio sulaukė jau pakeliui į policiją, t.y. kai pati savo noru vyko pranešti apie sukeltą eismo įvykį. Taigi pačios L. S. paaiškinimai apie vykimą į policiją pranešti apie sukeltą eismo įvykį yra prieštaringi. Jos teiginys, kad į policiją pati neskambino, nes nežinojo kokiu numeriu skambinti yra visiškai neįtikinamas. L. S. yra veiksni, sulaukusi 33 metų amžiaus, t.y. jau turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, dėl to jos teiginys, kad jai nežinomas policijos numeris yra absurdiškas. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog L. S. pasišalindama iš eismo įvykio vietos neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės, pažymėtina, kad atsakomybei kilti pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti tikslą, kad asmuo siekė išvengti atsakomybės, pakanka nustatyti, kad suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto apie įvykį policijai ar nukentėjusiam asmeniui nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantė, supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nesant turtinę žalą patyrusio asmens eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotoją. Šios aplinkybės rodo, kad L. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodama KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog L. S. suprato sukėlusi eismo įvykį, matė, kad padarė kitai transporto priemonei žalą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdžiusi KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad ji pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad L. S. nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Apeliaciniame skunde ginčijama sunkinančios aplinkybės konstatavimas ir teigiama, kad ankstesnė nuobauda skirta už tamsintus automobilio stiklus, todėl 2014-12-23 padaryti KET pažeidimai nėra tapatūs su turima galiojančia nuobauda. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas išaiškina, kad tos pačios rūšies pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje (šiuo atveju – dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“) numatyti pažeidimai. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašas patvirtina, kad L. S. bausta pagal ATP 123 straipsnio 1 dalį (b.l. 16), kuris kaip ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje L. S. inkriminuoti pažeidimai, yra numatytas dešimtajame ATPK skirsnyje. Nuobauda yra galiojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas, taikydamas LR ATPK 30¹ straipsnį nepilnai atsižvelgė į svarbias aplinkybes, į L. S. asmenybę ir dėl to paskyrė akivaizdžiai per griežtą ir neproporcingą teisės pažeidimui nuobaudą. Visų pirma, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji nuoširdžiai galisi nesudaro pagrindo LR ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Gailėjimasis yra atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) į kurią atsižvelgiama parenkant nuobaudą LR ATPK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose. Antra, teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, t.y. į tai, kad abi transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, V. M. automobiliui padaryta žala nėra didelė. Teismas, paskirdamas mažesnę nei įstatymo nustatyta nuobauda, netgi įvertino tai, kad L. S. galimai eismo įvykį padarė skubėdama pas sergantį vaiką bei tai, kad nukentėjusiajam pranešus apie eismo įvykį policijai ir jam nuvykus į policiją, visiškai netrukus į policiją atvyko ir pati kaltininkė. Teismas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos L. S. paskyrė tik pusę minimalios ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas vežti sūnų į darželį bei pas gydytoją taip pat nesudaro pagrindo dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą. L. S. ir jos sūnaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t.y. mieste su pakankamai gerai išvystyta visuomeninio transporto infrastruktūra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę nebus galimybės nuvežti vaiką į darželį ar pas gydytoją. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepageidaujant naudotis visuomeniniu transportu – yra galimybė naudotis taksi paslaugomis, o vaikui sergant– išsikviesti greitąją pagalbą ar gydytoją į namus. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad L. S. atėmus teisę vairuoti bus pažeisti jos mažamečio vaiko interesai. Nagrinėjimo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu pati L. S. paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, namuose augina mažametį sūnų. Ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą abejoti apeliantės teiginių, dėl būtinybės vežti vaiką į darželį, pagrįstumu. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jos sūnus apskritai lanko darželį. Pripažintina, kad teisės vairuoti netekimas iš tiesų sukelia tam tikrų nepatogumų asmeniui, tačiau neigiamų pasekmių kilimas nėra laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Visiškai pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytam teiginiui, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Sušvelninus administracinę nuobaudą iki apeliantės pageidaujamo dydžio, t.y. 868 Eur baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, iš esmės administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo išvengtų neigiamų pasekmių, sąlygotų jo padaryto priešingo teisei veikimo, kilimo, kas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gali susiformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai savo ruožtu gali būti viena iš prielaidų rizikuoti daryti administracinius teisės pažeidimus ateityje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracines nuobaudas, nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai. Ir visiškai pagrįstai byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Paskirta nuobauda nėra nei per griežta, nei neproporcinga L. S. padaryto pažeidimo pavojingumui.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde taip pat prašo jai paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui. ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (šiuo atveju teismas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi su prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, pagrįstu sunkią materialinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kreiptis į baudą paskyrusį pirmosios instancijos teismą. Tokiu būdu asmeniui yra suteikiama galimybė ir užtikrinama jo teisė apskųsti dėl tokio prašymo priimtą teismo sprendimą. Šioje byloje L. S. pirmosios instancijos teismo neprašė išdėstyti paskirtą baudą, todėl šis apeliaciniame skunde pareikštas prašymas nesvarstytinas.

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, L. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, yra adekvati jos padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus bei ATPK 20 straipsnyje nustatytus tikslus, byloje surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, o pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis